„Visą laiką rūkiau – nuo jaunystės. Ir kai rinktinėje žaidžiau, persirengimo kambario duše rūkėme su kitais komandos nariais. Treneriai sakydavo, kad eitume pasitarti, tik negesintume cigarečių – bus trmpas pokalbis“, – tikino 1994-ųjų pasaulio krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtojas A.Fetisovas.
Plačiame ir itin atvirame interviu dabartinis Sankt Peterburgo „Spartak“ krepšinio komandos prezidentas A.Fetisovas atvėrė visas įmanomas savo ir kitų jo sutiktų žmonių kortas – kalbėjo apie narkotikus, pinigus, apgavikus agentus, garsius žmones bei žinomus lietuvius. Paminėti buvo pokalbyje ir Arvydas Sabonis, ir Gintaras Einikis bei Rimas Endrijaitis su Valdemaru Chomičiumi.
„Mano alga, kaip prezidento, yra 250 tūkstančių rublių (apie 3600 eurų). Ji nedidelė, nes sąžinės turiu“, – kalbėjo Sankt Peterburgo gubernatoriaus įsakymu vadovauti ekipai prieš mėnesį paskirtas A.Fetisovas.
Pasakodamas apie savo jaunystę ir krepšininkų kalvę Maskvos sporto internate, buvęs rinktinės žaidėjas prisiminė, kad krepšininko karjeros siekė ir po to garsiu boksininku bei Rusijos Dūmos deputatu tapęs Nikolajus Valujevas.
Į priminimą, kad būtent tame internate durys buvo užrakinamos 22 valandą, o pavėlavusieji į kambarius sugrįždavo kitiems šios įstaigos vaikams į antrąjį aukštą nuleidus priešgaisrinę žarną, A.Fetisovas prisiminė: „Dešimtą valandą durys buvo užrakinamos, o budėtoja, norinčius įeiti, pažymėdavo – liepdavo pasakyti pavardę ir vardą. Kitą rytą treneris Anatolijus Šteinbokas duodavo tokiems pavėlavusiems garo. Bet suradome išeitį – galima buvo priešgaisrinėmis kopėčiomis užlipti iki antrojo aukšto, o po to chebra nuleisdavo priešgaisrinę žarną bei užtempdavo pavėlavusį iki ketvirto aukšto.
Vienintelio Kolios Valujevo niekas nesugebėdavo užtempti – galingas buvo. Jis juk krepšinį treniravosi, o jau tik po to persimetė į disko metimą bei boksą. Prisimenu, kad kartą jam esu labai padėjęs. Kaip? Ispanijoje einu ir matau, kaip N.Valujevas bando įsisprausti į telefono būdelę ir savo pirštais, panašiais į daktariškos dešros gabalus, mėgina spaudyti telefono mygtukus. Ir jam niekaip nesiseka. Tai ištiesiau mobilų telefoną – sakau, imk, skambink“.
Pasakodamas apie linksmus nutikimus A.Fetisovas prisiminė, kaip buvo „pagautas“ ir Rusijoje žaidęs Gintaras Einikis.
„CSKA komandoje pajuokavome su mūsų visų mėgstamu lietuviu Gintaru Einikiu. Plaukėme laivu, jis lyg tyčia primigo, tai mes jam į sportinį krepšį prikrovėme gelbėjimosi liemenių ir švilpukų, atbaidančių ryklius. Visą krepšį prigrūdome. Kaip jis tempė tą krepšį iki savo mašinos – reikėjo matyti. Nesupratome, kodėl neatidarė ir nepasižiūrėjo, kodėl taip sunku. Matyt, pamatė tik namie. Manau, labai apsidžiaugė“, – juokdamasis prisiminė lietuvio bendraklubis.
A.Fetisovas prisiminė, kiek pinigų pralošė kazino ir kaip susitiko aikštėje su Arvydu Saboniu bei pabuvojo jo namuose Ispanijoje.
„Daugiausiai buvau pralaimėjęs 10 tūkstančių dolerių, o laimėjęs – 23 tūkstančius. Tuomet kazino buvo galima pamatyti daug krepšininkų. Kad ir Saša Miloserdovas – jis is kartu su Andrejumi Kirilenka žaidė jaunimo rinktinėje, po to pateko į Europos krepšinio čempionato simbolinį penketą, jam buvo peršama karjera NBA. Bet potraukis kazino buvo stipresnis už krepšinį“, – teigė A.Fetisovas.
Apie susitikimus su A.Saboniu rusas papasakojo itin vaizdžiai.
– Iš „Barcelona“ ekipos buvote išvarytas. Kodėl?
– Bet išsiskyrėme šiltai – be pykčių. 1996-siais turėjau du pasiūlymus: iš Barselonos klubo ir Stambulo „Ulker“, kuris žadėjo gerus pinigus. O man norėjosi į „Barcelona“. Manęs net nejaudino, kad kontraktas nebuvo garantuotas. Kažkodėl tikėjau, kad viskas pasiseks su šia komanda. Iš organizacinės pusės galima pasakyti, kad tai buvo geriausias klubas Europoje. Žaidžiant Valjadolido ekipoje mes patys privalėjome plauti savo aprangą, o pas katalonus į kelionę imdavau tik dantų pastą, šepetėlį ir kvepalų. Visa kita būdavo pateikta persirengimo kambaryje. Tik kad tais metais „Barcelona“ komandoje žaidimas nesiklijavo. Tokiais atvejais dažniausiai trenerius atleidžia, bet strategas Aito Garcia Renesesas draugavo su klubo prezidentu. Tuomet nutarta supurtyti ekipą – tai mane ir atleido. Bet patys žaidėjai man surengė slaptą atsisveikinimo vakarienę. Be vadovybės pabendravome.
– Prieš Arvydą Sabonį Ispanijoje žaidėte?
– Vieną sezoną. Atsimenu, lendu puldamas į baudos aikštę, pakeliu galvą, o ten dangaus tai juk nėra... Virš manęs A.Sabonis kabo. Tuomet reikėjo kažkam staigiai kamuolį perduoti. „Real“ su A.Saboniu aš taip ir neįveikiau. Bet buvau labai arti laimėjimo prieš „Real“ su Valjadolido klubu. Mes pirmavome tašku, buvo likę žaisti dvi sekundes, bet mūsų įžaidėjas lygioje vietoje prarado kamuolį, o kažkuris velniūkštis iš „Real“ įkrovė tritaškį. Tuo metu Valjadolido komandoje žaidė brazilas Oscaras Schmidtas – legenda. Tai jis vos neapsižliumbė. Visą gyvenimą svajojau įveikti „Real“.
– Ar pas A.Sabonį namuose buvote?
– Taip. Pakvietė. O ten pas jį bėgioja visi tokie patys trys blondinai berniukai. Dabar jau keturi vaikai. Tada jis sakė: „Gimdysime tiek, kad starto penketas susidarytų. Arba gimtų mergaitė. Jo žmona, gražiausia vilnietė, vis sakė: „Andrejau, koks tu didelis“. Sakau, tu ką? Tavo vyras yra 221 cm ūgio. Tai kad aš prie jo pripratusi, o tu – toks didelis, sakė Inga.
– Kas iš daiktų A.Sabonio namuose įsiminė?
– Baro zona su alumi. Kabo virš baro stiklinaitės. Ten prie baro dvi statinės ir du kraneliai. Prieini ir piliesi.
– Patogu. Pasidarėte pas save namie tokį barą?
– Na jau ne. Žinau, vienas belgas prasitiesė alaus vamzdį tiesiai iš gamyklos. Ateini prie čiaupo, o ten vietoj vandens – alus.
– Gal žinote A.Sabonio batų dydį?
– Atrodo, 56-tas. Mano pėda yra 49-to dydžio
– Ar gąsdino vaizduotę tokie lietuvio sportiniai batai?
– Ne per daugiausia. Esu matęs ir 62-to dydžio batus.
– Pas ką?
– Pas rumuną Gheorghe Muresaną. Jis turėjo 62 dydžio batus. Mes prieš jį žaidėme Europos jaunimo čempionate. Su juo Rumunijos rinktinėje dar buvo toks Constantinas Popa. Taip ir vaikščiojo kartu – 232 cm ūgio G.Muresanas ir 224 cm C.Popa".
Buvęs žinomas Rusijos krepšininkas A.Fetisovas papasakojo ir apie patį didžiausią nevykėlį, kurį jam teko sutikti per savo karjerą. Pasirodo, tai buvo Valjadolido ekipoje trumpai tuomet žaidęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola.
Sostinės komandą argentinietis treniravo 2015-siais devynis mėnesius ir dėl blogų rezultatų lapkritį buvo atleistas.
„Buvau sutikęs tokį, žmogų, kuriam visiškai nesisekė. Tai Valjadolide žaidęs argentinietis Nicola. Jis persirengimo kambaryje nutarė pasidėti ant kriauklės. Ta sulūžo ir perpjovė sėdmenis pusiau. Išvežė greitoji pagalba. Jis visą persirengimo kambarį apipylė krauju, visas koridorius buvo kruvinas. Pasirodo, buvo perpjauta kažkokia rimta vena. Bet pasveiko, sugrįžo.
O tuomet ir dar viena nelaimė... Veržėsi vienas prie krepšio, įkrovė kamuolį ir pasikabino ant lanko. Aplink nė vieno varžovo. O rankų pirštai juk drėgni. Argentinietis nuslydo ir vožėsi pakaušiu į parketą. Trys dienos reanimacijoje“, – prisiminė A.Fetisovas.
