Pirmadienį 38 metų veteranas plačia šypsena nužvelgė visus būsimus komandos draugus – vienus gerai pažįstamus, kitus gyvai matomus pirmąjį kartą.
2003 metais Lietuvos rinktinėje debiutavęs K.Lavrinovičius jau po ilgos pertraukos vėl vilkės jos marškinėlius.
Susiję straipsniai
Reikės ir susipažinti
Pirmadienį Palangos „Vanagupės“ viešbutyje jis prisijungė prie Dainiaus Adomaičio treniruočių stovyklos.
„Yra krepšininkų, su kuriais teko žaisti klubuose. Kažkur esame aikštėje susitikę. Susipažinsime. Nėra jokios problemos“, – šyptelėjo K.Lavrinovičius.
Jis su 32-ejų Renaldu Seibučiu galės naujokams porinti „senovines“ istorijas apie ankstesnes kovas. Štai komandoje yra ir jaunasis Arnoldas Kulboka. Jis perpus jaunesnis už Kšištofą.
Jeigu tai būtų ta vasaros Lietuvos rinktinė, K.Lavrinovičius sutiktų gerokai daugiau pažįstamų veidų, tačiau veteranas tada ramiai namuose laukė nacionalinės komandos rungtynių.
Išleisti nenorėjo
K.Lavrinovičius jau buvo užbaigęs savo etapą rinktinėje, kai jam paskambino D.Adomaitis. FIBA sprendimas nepaisyti Eurolygos ir NBA trenerį įstūmė į situaciją, kai jis liko be stipriausių lygių žaidėjų.
Bet D.Adomaitis pabrėžė, kad pasitiki kiekvienu pakviestu krepšininku – dalis jų gaus nemenką krūvį ir Kšištofui gali taip pat tekti nešti nemažą svorį.
O tuo jau buvo nepatenkintas Panevėžio „Lietkabelio“ treneris Artūras Štalbergas.
„Nelabai norėjo. Nesakė, kad nevažiuočiau, bet leido pasirinkti. Paaiškinau, kad noriu padėti Lietuvai ir jie suprato. Ačiū jiems“, – sakė K.Lavrinovičius.
„Tikrai paskutinė“, – juokdamasis pridūrė Kšištofas. Lietuvos rinktinės veteranas tikrai nesitiki dar kada nors žaisti rinktinėje.
Į stovyklą susirinkusi krepšinio rinktinė versis be dar vieno svarbaus žaidėjo
„Atvykau ne tam, kad smagiai pabūčiau. Atvykau dirbti ir padėti. Dirbsiu kaip visi ir stengsiuosi padėti viskuo – patirtimi, patarimais“, – kalbėjo jis.
Susiję straipsniai
Parako dar užtenka
Ir nors K.Lavrinovičiui 38-eri, jis tikrai dar turi parako. Europos taurėje jis vidutiniškai per 6 mačus žaidė 21 minutę ir rinko po 10,3 taško, atkovojo 3,8 kamuolio, atliko 1,2 rezultatyvaus perdavimo.
„Svarbiausia – profesionalumas. Reikia prižiūrėti save, mitybą. O ir meilė krepšiniui prisideda. Yra krepšininkų, kurie iki 45-erių žaidė aukštame lygyje. Tai man dar yra, kur tobulėti. Pavyzdys motyvuoja“, – kalbėjo K.Lavrinovičius.
Paskutinį kartą rinktinėje jis žaidė 2014 metais. Vėliau jau atrodė, kad daugiau Lavrinovičių pavardė rinktinėje neskambės, nors broliai buvo labai svarbūs komandai. Tiesiog atėjo jaunesni, kurie tapo geresniais.
„Niekada negalvojau, ar grįžti. Nebuvo tokių minčių. Dabar tokia situacija – negali atvykti geriausi, todėl atvyko geriausi iš blogiausių, – juokdamasis paskutinius žodžius tarė K.Lavrinovičius. – Manęs paprašė ir aš negalėjau atsisakyti.“
Siūlo nenurašyti
Bet tie žodžiai apie „geriausius iš blogiausių“ tebuvo Kšištofo pokštas. Pats krepšininkas sutinka su D.Adomaičiu, kuris prašo komandos nevadinti antrarūše ar rezervine.
„Tai talentingi žaidėjai, tačiau gal dar ne tokie populiarūs. Talento pakanka visiems, kad galėtume rodyti kokybišką krepšinį“, – sakė K.Lavrinovičius.
Dabar į Kšištofą iš šalies žiūrės Darjušas Lavrinovičius, kuriam per rinktinės langus atiteks poilsio valandos.
„Nėra čia ką pavydėti. Greitai mūsų karjeros baigsis ir mes pailsėsime sočiai. Kol yra galimybių, reikia dirbti. Ypač tada, jeigu mylime darbą“, – kalbėjo K.Lavrinovičius.