Jeigu J.Kazlauskas Gedimino neįžvelgė savo planuose, tai vasarą prie rinktinės stovyklos prisijungti sutrukdė patirta trauma.
Bet dabar jis – su Lietuvos rinktine ir tikrai turi garantuotas minutes.
Gerai sužaidus vėliau bus lengviau
Pirmadienį pasaulio čempionato atrankai pradėjusi ruoštis Lietuvos rinktinė turi 14 krepšininkų ir jie visi keliaus į Kosovą ketvirtadienį. Visi jie bus ir Klaipėdoje, kur lietuviai žais prieš Lenkijos komandą.
Abejose rungtynėse nemažų atsakomybių turėtų gauti ir pats G.Orelikas. 29,6 minutės ir 16,8 taško per rungtynes – tokie skaičiai puošia puikiai Venecijos „Umana“ komandoje žaidžiančio lietuvio statistiką.
Jis yra aštuntas pagal pelnomus taškus Italijos lygoje.
„Visi krepšininkai nori žaisti rinktinėje. Svarbiausia sulaukti savo šanso ir įrodyti, kad gali. Vėliau bus lengviau“, – aiškią savo ambiciją nupiešė G.Orelikas.
Sutrukdė ir trauma
Palangos „Vanagupės“ viešbutyje jį D.Adomaitis norėjo pamatyti dar vasarą, kai rinktinė pradėjo pasiruošimą Europos čempionatui.
„Patyriau traumą. Tuo metu vyko reabilitacija. Per paskutines rungtynes man užšoko ant peties ir taip sužeidė. Gerai, kad kairės rankos, nes dešinei būtų prireikę operacijos. Kalbėjome su Dainiumi – būčiau vykęs, bet kūnas neleido. Petis buvo išniręs ir sugrįžo. Įplyšo bicepsas. Žaisti norėjau, bet kūnas neleido“, – paaiškino G.Orelikas.
Jis jau anksčiau ne vieną kartą sakė, kad norėtų prisijungti prie komandos, o tai padarė dabar, kai Lietuvos rinktinėje nebus nė vieno Eurolygos ar NBA krepšininko.
Ir nors rinktinėje jis žais pirmąjį kartą, D.Adomaičiui tai nėra nepažįstamas krepšininkas. Jie kartu dirbo ir studentų rinktinėje, ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube.
„Patobulėjau psichologiškai. Užsienio trenerių filosofija kitokia, tad pamačiau naujų derinių. Išaugo pasitikėjimas savimi“, – pokyčius gyvenime po 2013-2016 metų vardijo G.Orelikas.
Šeimos laikas – rinktinei
Dabar jo laukia nemažai kelionių. Šeštadienį G.Orelikas žaidė Italijos čempionato rungtynes, o tada greit susikrovė lagaminą ir iškeliavo į tėvynę. Su šeima Šiauliuose jis praleido šiek tiek laiko, susidėjo trūkstamus daiktus ir išvažiavo į Palangą.
Šiandieną rinktinė yra jo šeima.
„Stengiamės, kad kuo daugiau atvažiuotų. Nėra taip toli skristi į tą Italiją. Vaikui gal sunkiau, bet suaugusiajam ne. Žinoma, nėra tiesioginių skrydžių ir reikia persėsti, tačiau vis atvyksta, pabūna, išvažiuoja. Dabar mes visi pabūsim kartu. Tada vėl išvyksiu, o tada grįšiu šventėms“, – pasakojo G.Orelikas.
Gyvenimas etapais jam jau tapo įprastas.
Italijoje prisitaikė greitai
Į Italiją G.Orelikas atvyko šiemet. Praėjusį sezoną jis dar žaidė Bandirmos „Banvit“ klube, kur ir patraukė italų dėmesį. Lyderio vaidmenį sau prisiimti ir paskutinės akimirkos metimus pamėgęs lietuvis turi smagų arsenalą, tad gretai pelnė ir aistruolių simpatijas.
„Įsilieti nebuvo sunku. Sunkiau gal tai, kad labai dažnai keičia žaidėjus. Mūsų treneris mėgsta naudoti visus krepšininkus, todėl tavo vidurkis yra apie 20 minučių ir nesvarbu, ar rungtynes pradėsi įspūdingai ar ne. Tai gal ir buvo sunkiau, tačiau tada prisitaikiau. Dabar žinau, kiek žaisiu, ką turi padaryti puolime ir gynyboje“, – sakė jis.
Lygindamas Italijos ir Turkijos krepšinio lygas ji įžvelgė aiškių skirtumų.
„Turkijoje lyga – stipresnė. Tačiau Italijos – daug atletiškesnė. Centrai ir sunkieji kraštai yra žemesni. Jie daugiau bėga, šoka“, – pasakojo G.Orelikas.
Tik Italija dar jam galėjo pasiūlyti Veneciją – pasakišką miestą, kur turistai traukia milijonais, o vietiniai jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad reikėtų jų skaičių riboti.
Tiesa, pats G.Orelikas negyvena pačioje Venecijoje, bet iki miesto – labai netoli.
„Gyvename 7 kilometrus nuo Venecijos. Jie anksčiau turėjo klubą visiškai Venecijoje, tačiau buvo sudėtinga atvykti kitoms komandoms. Mes gyvename Mestre miestelyje. Ten yra ir salė. Bet kartais tenka nuvažiuoti į Veneciją – ar su šeima, ar vienam pavakarieniauti, pasivaikščioti“, – sakė G.Orelikas.
