„Kovoti su vėžiu, tai – kovoti dėl gyvenimo“, – tokiais žodžiais į visuomenę kreipėsi J.Imbroda, kuris 1992 metais su Lietuvos rinktinė iškovojo olimpinę bronzą.
„Buvo sunku patikėti. Daugybė testų išgyvenimus pavertė emociniais amerikietiškais kalneliais. Galiausiai buvo patvirtinta blogiausia diagnozė – agresyviausias vėžys“, – rašė J.Imbroda.
Jis atviravo, kad per šį laiką buvo atliktos net kelios biopsijos bei operacijos.
J.Imbroda pasakojo ir apie hormonų, chemoterapijas ir daugybę testų.
„Ir viskas nežinant, ar tikrai gyji ar patirtos kančios duos norimus rezultatus. Dabar situacija – normali, tačiau nežinau, kaip bus ateityje. Bet dabar esu čia“, – rašė J.Imbroda.
Buvusiam Ispanijos rinktinės treneriui palaikymą išreiškė daug žmonių, o tarp jų – ir Atėnų „Panathinaikos“ treniruojantis Xavieras Pascualis.
„Noriu palinkėti sėkmės J.Imbrodai, kuris kovoja su prostatos vėžius. Noriu jį paskatinti jį laimėti, kaip tai padarė per daugelį kovų savo gyvenime. Jis – vienas didžiausių Ispanijos trenerių“, – kalbėjo X.Pascualis.
J.Imbroda savo laiške pabrėžė, kad nors liga kiekvieną kūną paveikia kitaip, kovoti galima ir psichologiniu nusiteikimu.
„Žmona man pasakė, kad tai buvo rungtynės, kurias privalėjau laimėti. Aš dar esu jose“, – rašė J.Imbroda.
Savo žinią jis paviešino siekdamas paskatinti kovoti ir kitus su liga susidūrusius žmones.
