„Iki šiol esu klubo prezidentu, padedu, kiek galiu. Su klubo vadovybe bendradarbiaujame, kad rėmėjų finansavimas būtų sklandus ir vykdomi įsipareigojimai. Tikiuosi, kitą sezoną ateis naujas prezidentas, o kol esu aš – padedu kiek tik galiu“, – sakė A.Guoga,
Jis buvo vienas iš pagrindinių „Lietuvos ryto“ vadovų, kai klubą paliko ilgametis savininkas Gedvydas Vainauskas.
A.Guoga vėliau įsivėlė į konfliktą su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir netgi „Lietuvos ryto“ direktoriumi Dariumi Gudeliu, tačiau galiausiai pats perleido pastarajam turėtą 20 procentų klubo dalį.
„Mano tikslas nebuvo laikyti tas dalis. Ankstesni savininkai įsivėlė į niekam nereikalingą tarptautinį atgarsį sukėlusį skandalą . Tuomet dalis nupirkau. O pusę turėtų dalių vėliau atidaviau savivaldybei už papildomą paramą. Taip pat dvi dalis atidaviau Linui Kleizai, kad patyręs ir bendruomenės gerbiamas krepšininkas būtų šalia komandos. Visa tai padariau nemokamai. Tai padarius vis labiau pradėjo skirtis mūsų požiūriai su klubo direktoriumi, nusprendžiau, kad geriausia būtų pasitraukti iš dalininkų ir leisti likusiems dalininkams valdyti klubą“, – teigė A.Guoga.
– Ar išvykęs iš Lietuvos stebite Lietuvos krepšinio batalijas? – lkl.lt paklausė A. Guogos.
– Žiūru svarbiausias rungtynes, ypač „Lietuvos ryto“. Smagu stebėti jos žaidimą, džiaugiuosi, kad yra konkurencija, Vilniaus klubas atsigavęs. Gera vadyba, „Lietuvos ryto“ vaikinai ir merginos darbuojasi puikiai ir atsiradus galimybėms veikia greitai. Liūdna dėl Klaipėdos „Neptūno“, norisi turėti stiprią šią komandą ir kartu bendruomenę.
– Dažnai lankotės „Lietuvos ryto“ rungtynėse?
– Pastarąjį kartą lankiausi būdamas Lietuvoje, o dabar jau kurį laiką buvau išvykęs. Nepavyko atvykti į paskutines „Lietuvos ryto“ rungtynes šeštadienį, nes kaip tik tuo metu priėmiau per šimtą tarptautinių svečių, kurie atvyko kartu atidaryti „Blockchain Centre Vilnius“, įskaitant ir didžiausią „Lietuvos ryto“ klubo rėmėją, blockchain technologijos kompaniją „Nem.io Foundation“. Po atidarymo palydėjau šios kompanijos prezidentą Lono Wongo susitikti su klubo žaidėjais. Ši komanda man svarbi ir norisi, kad jai sektųsi.
– O kas jus sieja su Lietuvos krepšiniu?
– Nemažai. Kelis metus remiame „Žalgirį“. Man atrodo, tai vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri koncentruojasi ties krepšiniu, sukūrusi nemažai darbo vietų ir pelninga organizacija. Džiaugiuosi, nes ji veikia tarptautiniu mastu. Man patinka Prienų komanda, būdamas sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės vienu iš akcininkų prisidedu prie šios komandos rėmimo. Be to, SIL remia ir Karaliaus Mindaugo taurę.
Įmonė per paskutinius penkerius metus sustiprėjo taip, kad gali remti pagrindinius klubus Lietuvoje ir dar Karaliaus Mindaugo taurę. Man smagu, kad ne tik aukojame, bet ir sukuriame vertę.
– Remti principinį „Lietuvos ryto“ varžovą „Žalgirį“ nematote bėdos?
– Tai ne vieno mano, o visos įmonės sprendimas. Vis dėlto nemanau, kad padėti krepšiniui yra problema – reikia pereiti per asmeniškumus ir ambicijas, kad myliu vieną klubą, o nemyliu kito. Tą bandau daryti visą gyvenimą. Konkurencinga klubų kova naudinga Lietuvai. Per tą laiką pasiekta nemažai sėkmės, verta pagalvoti vien apie Lietuvos rinktinę.
– Prisidedate ir prie Prienų–Birštono „Vytauto“, džiaugiatės Ballų atvykimu į Lietuvą?
– Kiek galėjome, tiek Virginijui Šeškui padėjome, padedame ir padėsime. Jis man – krepšinio siela. Man visuomet patinka nuvažiuoti į Prienus, suvalgyti lašinuką, nueiti į pirtį (šypsosi). Kartais ir kokiu žvėriuku pamaitina. Mane į šį rajoną visuomet traukė, ir dabar laukiu, kad grįžęs galėčiau nuvažiuoti į Prienus. Kaip tik telefonu kalbėjau su tėvu, pakviečiau į „TonyResort“ atvykti, gal ir pokerį pažaisti. Sakė, kad nemoka, bet aš pasirengęs jį išmokinti.
– Atvyksite ir iš arti stebėsite SIL–Karaliaus Mindaugo taurės varžybas – kuo šis turnyras ypatingas jums?
– Kai LKL prezidentas svarstė apie turnyro pavadinimą, buvau vienas iš žmonių, pasiūliusių šį pavadinimą taurės turnyrui. Pamenu, kad pas Arvydą Sabonį kalbėjome apie pavadinimą ir buvo minčių pavadinti politiko vardu, aš sakiau, kad reikia žvelgti į ilgalaikę perspektyvą, todėl ir pasiūliau istorinį, Lietuvai ypatingai svarbų vardą. Man Karaliaus Mindaugo taurė turi didelę reikšmę.
– Palaikysite „Lietuvos rytą“?
– Lietuvai reikalinga konkurencinga klubų kova. Kai „Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje, stebiu ir palaikau jį. Iki šiol bendrauju su Pauliumi Motiejūnu. „Žalgiris“ kiekvienam lietuviui visada bus svarbu. Neabejoju, kad „Žalgiriui“ reikia, kad „Lietuvos rytas“ būtų stiprus – visi tą turi suprasti. Ir jei „Lietuvos rytas“ nugalėtų „Žalgirį“ – tai būtų sveika. Tikiuosi, kad finale žais „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“. O „Lietuvos ryto“ pergalė būtų naudinga ilgalaikėje perspektyvoje.
– Šis turnyras – vienas didžiausių Lietuvos sporte. Kiek tai svarbu?
– Man šis turnyras – didelė šventė. Sirgaliai ir žiūrovai turi didelį užimtumą, susidomėjimą, aistrą, išsiliejimą, dingsta visos įtampos. Norisi fantastinio finalo, kad kova vyktų taškas į tašką, gal būtų ir pratęsimas – to ir linkiu.
– Pastarasis jūsų artimas bendradarbiavimas su krepšiniu baigėsi skandalu – jaučiate kartėlį?
– Tęsiame darbus ir nejaučiu skaudulio. Su visais „Lietuvos ryto“ klubo vadovais konstruktyviai bendraujame. Kaip tik stengiuosi didinti paramą klubui. Iš mano pusės – geros žinios ir pagalba su kontaktų tinklu, kad gerai sektųsi. Manau, savo darbą atlikau gerai – klubas ištrauktas iš skolų liūno, o dabar laukia sunkus darbas ir jį reikia tęsti daug metų. Kai atsiras naujas žmogus prezidento pareigoms – džiaugsiuosi. Niekada nežadėjau ateiti į klubą ir pasiimti jį, norėjau atiduoti klubą žmonėms ir tai pavyko padaryti.
– Bet jūs vis dar remiate klubą – suteikėte 324 tūkst. eurų paskolą, o pasitraukęs tuos pinigus palikote kaip paramą.
– Tai beveik 350 tūkst. eurų mano asmeninių lėšų, kurias įnešiau šį sezoną. Žinau, daug žmonių gali kritikuoti, bet reikia paklausti savęs: o kiek jūs atnešėt klubui ir krepšiniui? Savo darbą atlikau, o visi gali interpretuoti kaip nori. Taip pat pritraukiau rėmėjų, taigi viską sudėjus įnešiau daugiau nei milijoną eurų, be to, atiduodamas savo dalis savivaldybei, klubui pritraukiau pusę milijono eurų. Visa tai leido klubui atsigauti.
– Džiaugiatės tuo, kaip vyksta pasikeitimai „Lietuvos ryto“ klube?
– Taip, klubo vadovybė žiūri į ateitį ir priima sprendimus, kurie reikšmingi ateičiai. Tai ir sutartis su Egidijumi Mockevičiumi, ir su Martynu Echodu – jų kontraktai ilgalaikiai. Nepalaikau strategijos, kai nuperki dabar gebantį žaisti žaidėją ir po poros mėnesių atleidi. Ilgalaikės sutartys su lietuviais man atrodo patraukliausiai, kad gerai jaustųsi ir jie, ir šeima, kad žaidėjai tobulėtų. Tokia mano filosofija. Negalime į žaidėjus žiūrėti kaip į trumpalaikius partnerius. Be to, klubas turi tęsti darbą su veteranais – pavyko suorganizuoti nemažai renginių. Daroma tai, kas priklauso klubui.
– Koks jūsų didžiausias artimiausias noras, susijęs su krepšiniu?
– Didžiausias noras – sėkmingas Karaliaus Mindaugo turnyras, suteiksiantis didelį džiaugsmą visos Lietuvos krepšinio bendruomenei. Taip pat noriu iš arti pamatyti „Lietuvos ryto“ rungtynes, nuvažiuoti į Prienus, pažiūrėti žaidžiančius Ballus, nuvykti į Kauną – krepšinis mano aistra buvo ir bus visą gyvenimą. Būtų smagu, kad „Žalgiris“ laimėtų Eurolygą. Krepšinis suvienija Lietuvą tarptautinėje arenoje. Linkiu mums visiems, kuo daugiau Lietuvos pergalių.
