Panevėžiečiai Karaliaus Mindaugo taurės mažajame finale 81:78 įveikė Alytaus „Dzūkijos“ ekipą ir pasipuošė bronza.
„Labai įdomios rungtynės, ypač žiūrovams. O mums su broliu tai nelabai – va, reikia eiti išsikratyti kelnes“, – po mačo juokavo K.Lavrinovičius.
Įtampą mažajame finale palaikė atkaklus dzūkų žaidimas – likus žaisti kelioliką sekundžių, rezultatas dar buvo lygus, tačiau jį persvėrė sėkmingas „Lietkabelio“ derinys.
„Mačo pabaigoje buvome šiek tiek prisidirbę, nes iššvaistėme pranašumą. Atsipalaidavome ir patikėjome, kad rungtynės jau laimėtos.
O varžovai pradėjo greičiau žaisti ir mus sutrikdė. Gerai, kad atsilaikėme. Geriau blogai žaisti ir laimėti, nei atvirkščiai“, – kalbėjo K.Lavrinovičius.
– Pergalingas derinys, kai Lorenzo Williamsas iš užribio išmetė kamuolį, buvo tarsi iš vadovėlio?
– Taip, čia jau trenerio nuopelnas. Jis nubrėžė šį derinuką ir mums pavyko jį išpildyti.
– Praėjusiais metais Karaliaus Mindaugo taurėje buvote antri. Daugiau džiaugsmo turnyrą baigus sėkme?
– Jausmas panašus. Finalas vis tiek yra finalas ir mes suprasdavome, kad iki Kauno „Žalgirio“ mums trūksta. O laimėtos rungtynės kiekvienam sportininkui yra kaip laimėtas titulas.
Džiaugiuosi už chebrą. Gal atgausime pasitikėjimą, nes šis sezonas mums keistokas – keičiasi treneriai, išvažiuoja ir atvažiuoja žaidėjai.
Krepšininis yra komandinis žaidimas ir mums reikia daugiau laiko suprasti vienas kitam.
– Liko keli mėnesiai iki Lietuvos krepšinio lygos finalo. Ką reikia padaryti, norint, kad „Lietkabelis“ ten žaistų?
– Gerinti žaidimą. Net aš, jau 39 metų, viso krepšinio dar nežinau ir turiu daug ką išmokti.
– Labai džiaugėtės dėl Luko Aukštikalnio pasirodymo (20 tšk., 4 atk. kam.). Kaip vertinate jo pasirodymą turnyre?
– Lukas lemiamu momentu mus traukė, įmetė svarbius tritaškius. Asmeniškai dėl jo labai džiaugiuosi, nes jam nelabai pasisekė pusfinalis, o dabar reikėjo pasitikėjimo.
– Džiaugiatės ir dėl sūnaus Danieliaus – jis rungtynių petraukos metu žaidime laimėjo kelionę į Tbilisį?
– Taip, šiandien – mano diena. Jei „korta eina“, tai jau eina (šypsosi).
– Pergalės ko gero nešvęsite? Rytoj laukia rinktinės stovykla Palangoje.
– Na, taip. Mano amžiuje jau reikia ne švęsti, o išlikti profesionaliam.
