„Nesu itin jautrus žmogus, tačiau treneris tikrai užknisdavo“, – taip „Žalgirio“ strategas Š.Jasikevičius yra atsiliepęs apie savo artimiausią varžovą Eurolygoje „Barcelona“ trenerį 68-erių S.Pešičių.
Ši krepšinio legenda prieš 15 metų treniravo Š.Jasikevičių būtent Barselonoje, kur Vokietijos pilietybę turintis serbas S.Pešičius sugrįžo vasario 9-ąją po ilgos pertraukos.
Kartu su šiuo treneriu Š.Jasikevičius 2003-iaisiais laimėjo Eurolygą, bet po to serbas pasistengė, kad lietuvio komandoje nebeliktų.
Susiję straipsniai
Apie kietą S.Pešičiaus ranką ir savo sudėtingus santykius Š.Jasikevičius be skrupulų aprašė savo biografijoje „Laimėti neužtenka“.
Svaidydavosi riksmais
Š.Jasikevičius labai nekantravo laukdamas 2002–2003 metų sezono, kai po dvejų metų „Barcelona“ klube sužinojo, kad komandos vairą perims ką tik pasaulio čempionatą su Serbijos rinktine laimėjęs S.Pešičius.
Tuo metu serbas jau buvo krepšinio legenda, o Š.Jasikevičiaus žvaigždė dar tik kilo.
Kartu su S.Pešičiumi „Barcelona“ prisiviliojo ir to meto superžvaigždę Dejaną Bodirogą, todėl tuo metu 26-erių ambicingas įžaidėjas Š.Jasikevičiaus jautė, kad dabar galima taikytis į visus įmanomus titulus. Bet kokia kaina?
„Nuo pat pirmos dienos pasijutau patekęs į tikrą pragarą. Savo fizinio rengimo pratimais išsunkė mums visą kraują, – savo biografijoje apie pažintį su S.Pešičiumi pasakojo Š.Jasikevičius. – Buvome vienas kumštis, Pešičiui paliepus būtume padarę bet ką, nors, atvirai kalbant, jautėme, kad ta „terapija“ perdėta.
Nepaleido mūsų iš akių nuo pirmos iki paskutinės sezono dienos, treniruodavomės valandų valandas, nemažai laiko praleisdavome nuolat aptardami techniką ir taktiką vaizdo įrašų peržiūros salėje.
Kiek pamenu, turėjome gal septynis ar aštuonis laisvadienius per visą sezoną. Nors, jo supratimu, laisvadienis vadinosi diena, praleista treniruoklių salėje, po kurios mus siųsdavo į SPA. Pešičiaus būdas buvo šiurkštokas, bet mums tai nerūpėjo: norėjome laimėti, būtume atlaikę bet kokius riksmus, visas bausmes ir įžeidinėjimus, kuriais svaidytųsi“.
Š.Jasikevičius pasakojo, kaip S.Pešičius neleisdavo atsikvėpti ir savo žvaigždei D.Bodirogai – net po rungtynių, kuriose jis sužaisdavo 35 minutes.
„Pešičius toks buvo, nieko nepadarysi. Daugelis juo skundėsi dar ir todėl, kad negerbė kitų darbo. Jam nerūpėjo laikytis tvarkaraščio ir atlaisvinti salę, pavyzdžiui, salės futbolo ar rankinio komandos žaidėjams.
Dėl to ne kartą apsižodžiavo su Valero Rivera, Barselonos legenda ir rankinio treneriu. Po kurio laiko kaip tik Rivera taps sporto direktoriumi ir atleis Pešičių. Manyčiau, su nemenku malonumu“, – knygoje „Laimėti neužtenka“, išleistoje 2015 metais, rašė Š.Jasikevičius.
Tramdė išradinėjimus aikštėje
Su sunkiomis treniruotėmis ir kontrole Š.Jasikevičiui teko susitaikyti.
Bet sunkiau jam sekėsi aklai paklusti S.Pešičiaus norui valdyti savo įžaidėją iš Lietuvos. Kitaip negu pas buvusį „Barcelona“ strategą Aito Renesesą, S.Pešičiaus komandoje Š.Jasikevičiui buvo surištos rankos ir kojos kūrybiškai siautėti aikštėje.
„Daugiau jokių lakstymų, jokių išradinėjimų. Tvarka, tvarka ir dar kartą tvarka, – pasakojo dabartinis „Žalgirio“ treneris. – Turėdavau būti „normalus“ įžaidėjas, be jokių žiežirbų ir daug dėmesio skirti gynybai, kuri nebuvo mano duona ir dėl įgūdžių stokos, ir dėl to, kad buvau lėtesnis už daugumą savo varžovų.
Susiję straipsniai
Man tai buvo tas pat, kas žaisti prieš savo prigimtį, tačiau kaip mantrą kartodavau vienintelę frazę: „Nekreipk dėmesio.“ Turėjau nekreipti dėmesio ir pakęsti, jeigu šitaip laimėsime viską.“
Pažvelgus atgal į tą 2002–2003 metų „Barcelona“ sezoną gali pasirodyti, kad visi titulai – Eurolygos ir Ispanijos čempionų bei Ispanijos taurės laimėtojo – buvo iškovoti lengvai.
Bet iš tiesų kelias nebuvo toks jau paprastas. Tiesą sakant, komanda tik per plauką neiškrito iš Eurolygos, kai dėl patekimo į finalo ketvertą važiavo žaisti lemiamų rungtynių į Pirėjų, į „Olympiakos“ pragarą.
Bet po kankinančios kovos „Barcelona“ ištraukė pergalę 58:55, ir Š.Jasikevičius pateko į pirmąjį per savo karjerą Eurolygos finalo ketvertą, kuris tais metais vyko būtent Barselonoje.
„Sirgaliai kraustėsi iš proto tikrąja to žodžio prasme, o Pešičius tapo dar reiklesnis.
Iš „Barcelona“ klubo sirgalių, norinčių atvykti į „Palau Sant Jordi“ olimpinius rūmus, pastatytus ant Montžuiko kalvos, kur turėjo vykti finalinės Eurolygos rungtynės, buvo gauta maždaug 150 tūkst. paraiškų bilietams, – biografijoje prisiminė Š.Jasikevičius. – Tai buvo pirmas kartas po Sidnėjuje vykusių olimpinių žaidynių, kai vėl išgyvenau istorinio momento išvakares.
Buvau taip įsiaudrinęs, kad nesugebėjau savęs valdyti, nervingumas paėmė viršų ir visą savaitę iki finalo beveik nepajėgiau užmigti.“
Išvarė iš treniruotės finalo rytą
Finalo ketverto pusfinalyje „Barcelona“ penkių taškų skirtumu nugalėjo Maskvos CSKA. Finale laukė Trevizo „Benetton“ komanda, kurią tuomet treniravo Ettore Messina.
Tokio lygio klubų krepšinio tuo metu dar nepatyrusiam Š.Jasikevičiui darėsi vis sunkiau ruoštis kovai.
„Kuo mažiau laiko liko iki finalo, tuo prasčiau jaučiausi. Įtampa buvo nežmoniška, apie miegą negalėjo būti nė kalbos.
O Pešičius? Visiškai nepasikeitė. Pavyzdžiui, finalo rytą išvarė mus iš sporto salės, nes neatrodėme susikaupę ir pakankamai ryžtingai nusiteikę.
Todėl treniruotė buvo trumpesnė ir valgyti nuėjome anksčiau. Tačiau įžengę į „Sant Jordi“ areną turėjome tik leistis nešami emocijų. Kai įbėgome į aikštę, nugriaudėjo tokios ovacijos, kad galėjai prarasti žadą“, – prisiminė lietuvis.
„Barcelona“ triumfavo savo namuose, nugalėjusi „Benetton“ ekipą 76:65. Š.Jasikevičius pirmą kartą tapo Eurolygos čempionu ir, kaip pasakojo pats, šventė „kaip išprotėjęs“. Tuo metu jis jautėsi tikras barselonietis ir net neįsivaizdavo, kad kitą sezoną jo šiame klube nebeliks. Bet sutartis ėjo į pabaigą.
„Žinojau, kad S.Pešičius nėra man palankus, tačiau norėjau bet kokia kaina likti. Maniau: „Laimėjome „Copa del Rey“, taip pat Eurolygą. Jeigu laimėsime ir čempionatą, jie negali manęs nepasilikti, – svarstė lietuvis. – Ėmiau dar intensyviau dirbti, nors jau sklandė kalbos, kad mano vietą užims Milošas Vujaničius, beveik pasirašęs sutartį su „Barcelona“.
Ypač Madrido žurnalistai, jeigu tik rasdavo progą mus išderinti, niekada jos nepraleisdavo.“
Santykius aiškinosi spaudoje
Š.Jasikevičius ir „Barcelona“ Ispanijos čempionato finale 3:0 nukovė „Valencia“ ir pelnė taip trokštamą titulą. Lietuvis buvo išrinktas naudingiausiu finalo žaidėju.
Nepaisant to, „Barcelona“ neskubėjo pratęsti sutarties su savo įžaidėju iš Kauno. Š.Jasikevičiaus agentas Maurizio Balducci bandė paaiškinti krepšininkui, kad metas dairytis kitur.
„Maurizio nuo pat pradžių sakė: „Šarai, tavęs jie nebenori.“ Netikėjau, nenorėjau tuo patikėti. Joanas Laporta (klubo prezidentas. – Red.) buvo mano gerbėjas, visi žinojome apie ekonomines „Barcelona“ problemas, bet būčiau sutikęs net su mažesniu atlyginimu.
Maurizio nesiliovė: „Jau daug metų dirbu agento darbą. Žinau, kada komanda nori žaidėjo, o kada ne.“ Ne, negalėjau tuo patikėti.
Per tą laiką paaiškėjo, kad Vujaničius prie komandos neprisidės, tačiau Pešičius norėjo Vlado Ilievskio, visiškai kitokio negu aš įžaidėjo. Mano priešingybės, tokio, kokiu jis stengėsi mane paversti, – atviravo Š.Jasikevičius prisimindamas tą 2003-iųjų tarpsezonį. – Esmė ta, kad Pešičius, palaikęs glaudžius ryšius su sporto direktoriumi, manęs nenorėjo, ir viskas.
Per vieną susirinkimą pasakė tai aiškiai. Gerai. Su šituo man buvo lengviau susitaikyti. Tačiau kai jis, nenorėdamas viešai prisiimti atsakomybės už savo pasirinkimą, pareiškė laikraščiams, kad aš, nekreipdamas dėmesio į sudėtingą klubo padėtį, nesutikau su mažesniu atlyginimu, negalėjau su juo taikstytis.
Jie man pasiūlė 400 tūkstančių dolerių, o per trejus ankstesnius metus uždirbdavau po 800, 850 ir 900.
Maurizio ir toliau rėžė tiesiai: „Tai nėra pasiūlymas, tai siūlymas nelikti. Jei sutiksi, pakenksi sau ir save nuvertinsi. Be to, garantuoju, kad jeigu sutiksi, jie ras būdą, kaip atsitraukti. Tavęs nebenori.“
Išėjimas buvo į gera
Dėl S.Pešičiaus kalbų supykęs Š.Jasikevičius net susiorganizavo interviu su „El Mundo Deportivo“, kad galėtų viešai paaiškinti savo poziciją, nes negalėjo pakęsti minties, jog žmonės manys, kad jis pasitraukia savo noru.
Vėliau gyvenimas parodė, kad išėjimas iš „Barcelona“ buvo į gera – Š.Jasikevičius tą vasarą iškovojo Europos čempionato auksą su Lietuvos rinktine, perėjo į Tel Avivo „Maccabi“ (kur treniruotės buvo juokas, palyginti su S.Pešičiaus katorga) ir ateinantį sezoną vėl laimėjo Eurolygą.
Tiesa, netrukus po to jis vėl kūrė planus, kaip grįžti į pamiltąją Barseloną, nes klubas atleido S.Pešičių.
Tačiau Š.Jasikevičius liko „Maccabi“, o su S.Pešičiumi jo keliai ilgą laiką nesusikirto.
Todėl ketvirtadienis „Žalgirio“ treneriui bus neeilinis.
Pirmą kartą jis stos į kovą su savo buvusiu treneriu kaip lygus su lygiu stovėdamas trenerio barikadų pusėje per Eurolygos 24-ojo turo rungtynes „Žalgiris“ – „Barcelona“. (LR)