Šeštadienį gal pirmą kartą per 10 metų J.Mačiulis atsikėlė 11 ryto, o ne gerokai anksčiau. Ramiai išgėrė kavą ir stebėjo žaidžiančias tris dukteris, karts nuo karto jas sudrausmindamas.
Gal pirmą kartą per 10 metų jam niekur nereikėjo skubėti – nei į treniruotę, nei į rungtynes.
„Savaitgalį pagaliau ilsiuosi, – juokėsi krepšininkas. – Dabar niekur neskubu, noriu pravėdinti galvą. Reikia dar bent poros dienų viską suvirškinti, po to, bus matyti“.
J.Mačiulis apsisprendė po Eurolygos rungtynių vasario 23 d. su „Barcelona“. Šioje Ispanijos klubų akistatoje „Real“ buvo pranašesnis 101:74, tačiau lietuvis aikštėje pasirodė tik 11 sekundžių.
Nusprendęs nebesitaikstyti su suolo trynėjo vaidmeniu, J.Mačiulis pasikvietė savo agentą Maurizio Balducci ir visi, susėdę su klubo vadovais, nutarė, kad geriausias variantas puolėjui – tapti laisvuoju agentu.
– Jonai, kas įvyko tarp „Real“ ir jūsų?
– Baigėsi mano kantrybė sėdėti ant suolo. Po rungtynių su „Barcelona“ pasikalbėjome su valdžia. Bekalbėdami priėmėme tokį sprendimą. Perspektyvų žaisti šį sezoną nebėra, o žaisti norisi. Todėl nusprendžiau pabandyti laimę paieškoti. Išėjau nieko neturėdamas – jokių pasiūlymų. Pažiūrėsiu, kas iš to išeis. Nes kasdien būti pasirengusiam, keliauti su komanda ir nežaisti, nebeturiu noro.
– Tai buvo būtent jūsų sprendimas? Atrodė, kad „Real“ dėl ne itin sėkmingo sezono pradėjo ieškoti galimybių ką nors keisti (Eurolygoje „Real“ su 14 pergalių ir 10 pralaimėjimų yra penktas; nelaimėjo Karališkosios taurės. - Red.).
– Klubas tikrai nesvarstė atlaisvinti kam nors vietą. Šį sprendimą priėmiau aš. Atskrido mano agentas, pakalbėjome visi gražiai. Vienas klubo vadovų Alberto Herrerosas yra buvęs aukšto lygio žaidėjas ir jis mane palaikė: „Aš visiškai tave suprantu, jei jauti, kad taip reikia, paliekame teisę tau spręsti“.
– Sprendimą priėmėte neturėdamas pasiūlymų. O po sutarties nutraukimo jų jau atsirado?
– Jau yra keli susidomėję klubai, bet dar nieko rimta. Tik skambino, klausinėjo, kas ir kaip, kodėl? Pirma mintis, kad esu traumuotas. Visiems įdomu, kas įvyko, nes tai buvo pakankamai netikėta. Įvairių konspiracijos teorijų dabar kyla. Esu sveikas gyvas, treniruojuosi toliau, „Real“ leido naudotis treniruočių baze. Žinau komandos grafikus, kad nesipainiočiau po kojų, einu treniruotis kitu laiku. Žaisti negaliu, tad kam rizikuoti gauti traumą?
Susisiekiau su Kinijoje dirbančiu fizinio rengimo treneriu Sigitu Kavaliausku – jis pažadėjo parengti treniruočių programą. Eisiu pamėtyti. Sportuosiu vienas, o po to bus matyti.
– Tad pasiūlymų lauksite Madride?
– Žinoma, dukterims čia mokykla, darželis.
– Jūsų šeima – žmona ir trys dukterys – jau apsiprato Ispanijoje. Ar jų nepaveiks jūsų sprendimas?
– Merginos dar mažos. Joms gerai ten, kur tėtis ir mama. Ne pirmą kartą keičiame šalį, jos pripratusios ir gerai adaptuojasi. Jeigu man reikės važiuoti į kitą šalį, jos iki sezono pabaigos liks Ispanijoje. Tiesą sakant, kol dar nieko nežinau, nieko ir neburiu.
– Kokia jūsų sportinė forma?
– Gera ta sportinė forma. Treniruotėms. O žaidimo ritmo, žinoma, kad trūksta. Tas visiems aišku. Treniruotis yra viena, žaisti – kita. Bet kadangi esu sveikas, tai žaidimo ritmą, jei normaliai žaisiu, ne 11 sek., kaip su „Barcelona“, manau, labai greitai pagausiu. Savaitė kita ir viskas bus puiku.
– Nekamuoja kokie nors skausmai?
– Jei kamuotų, kaip manote, ar būčiau išėjęs ir bandęs laimę?
– Kokia priežastis, kad „Real“ šį sezoną įstrigote ant atsarginių suolo?
– To jau trenerio Pablo Laso reikėtų klausti. Jis man to neaiškino. Aš esu senosios mokyklos mokinys, kuris mano, kad treneris priima sprendimus ir yra teisus. Jei treneris nori paaiškinti žaidėjui, ateina ir paaiškina. Aš laukiau to paaiškinimo, bet nesulaukiau. Laukti pavargau ir nutariau ko nors imtis.
– Ar jums labai svarbu patekti į itin stiprią komandą?
– Noriu žaisti. Žaisti! Žinoma, norėtųsi, kad komanda būtų kuo aukštesnio lygio. Bus matyti, kiek minučių aikštėje gausiu. Jas, neabejotinai, pats turėsiu išsikovoti ir tai suprantama. Tikiuosi, kad manimi susidomės gera komanda, turinti tikslų kovoti dėl kokios nors vietos, pavyzdžiui, nacionaliniame čempionate, gal – tarptautinėje lygoje, kur dar galėčiau šį sezoną žaisti. Nenorėčiau žaisti komandoje, kuri grumiasi dėl išlikimo. Nors niekam nesakau „ne“. Gali būti, kad šį sezoną iš viso ilsėsiuosi. Gal yra komandų, jau mąstančių apie kitą sezoną. Neįmanoma nieko atspėti.
– O kiek jums svarbūs pinigai?
– Dabar tai nėra svarbiausias dalykas. Jei jie būtų svarbiausi, būčiau likęs „Real“ iki sezono pabaigos ir susitaikęs su esamu vaidmeniu. Bet aš noriu žaisti.
– Su broliais Lavrinovičiais apsikeitėte smagiomis žinutėmis. Jie pasiūlė jums atvykti į „Lietkabelį“, jūs sakėte, kad rinksitės tarp Pasvalio ir Panevėžio, priklausomai, kuri komanda laimės artimiausias tarpusavio rungtynes. Suprantama, kad nei ten, nei ten žaisti nenorėtumėte. O, pavyzdžiui, Kauno „Žalgiryje“? Gal jau sulaukėte pasiūlymo?
– Su „Žalgiriu“ nekalbėjome. Jie turi pakankamai žaidėjų ir nežinia, ar aš jiems būčiau naudingas. Eurolygoje šį sezoną žaisti jau negaliu – perėjimo terminas baigėsi įpusėjus sausiui. O šalies čempionatą jie pajėgūs laimėti ir su dabartine sudėtimi.
Nieko neskubinu, matysime, kaip bus. Tikrai rengsiuosi rinktinei. Norisi dar joje žaisti, su „chebra“ vasarą pasimatyti.
J.Mačiulio profesionalo karjera – įspūdinga
2007 m. ir 2008 m. su Kauno „Žalgiriu“ tapo Lietuvos čempionu, laimėjo LKF taurę. 2008 m. tapo BBL čempionu.
2012 m. su Sienos „Montepaschi“ jis tapo Italijos čempionu.
2013 m. ir 2014 m. su Atėnų „Panathinaikos“ tapo Graikijos čempionu, laimėjo Graikijos taurę.
2015 m. ir 2016 m. su Madrido „Real“ tapo Ispanijos čempionu, 2015 m., 2016 m., 2017 m. su „Real“ laimėjo Ispanijos Karaliaus taurę, 2015 m. su „Real“ tapo Eurolygos čempionu.
2015 m. paskelbtas geriausiu Lietuvos krepšininku.
