Nakties karalius. Magiškos Š. Jasikevičiaus rankos žmones verčia superherojais (II)

Šarūnas Jasikevičius yra tobulėti nenustojantis treneris. Jis moka kurti puikias žaidimo strategijas, kurios veda į pergales. Pirmoje straipsnio apie trenerį dalyje buvo aptarti gebėjimai tinkamai suburti komandą iš mažiausių lėšų, pritaikyti neįprastą žaidimo filosofiją.

 Š.Jasikevičius sugeba nenukankinti veteranų bei iš jaunų žaidėjų sulipyti puikius krepšininkus.<br> Lrytas.lt montažas
 Š.Jasikevičius sugeba nenukankinti veteranų bei iš jaunų žaidėjų sulipyti puikius krepšininkus.<br> Lrytas.lt montažas
Š.Jasikevičius puikiai geba nuteikti komandą svarbiems mūšiams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Š.Jasikevičius puikiai geba nuteikti komandą svarbiems mūšiams.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors dar neaišku su kuo susitiks, žalgiriečiai su nekantrumu laukia Eurolygos atkrintamųjų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors dar neaišku su kuo susitiks, žalgiriečiai su nekantrumu laukia Eurolygos atkrintamųjų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Dmitrijus Gerčikovas, Baltarusijos krepšinio žurnalistas ir televizijos komentatorius

Apr 2, 2018, 3:20 PM

Antroje straipsnio dalyje bus aptariamos kitos išskirtinės Šaro savybės. Įžvelgti žmoguje erdvę tolimesniam tobulėjimui ir augimui – dar vienas magiškas įgūdis, kurį turi Š.Jasikevičius. 

Ir čia kaip pavyzdis į galvą iškart šauna Luko Lekavičiaus istorija.

Atakuojantysis gynėjas, praėjęs visą Kauno krepšininkų paruošimo sistemą, nebuvo laikomas universalu nei „Žalgirio“ dublerių komandoje, nei šalies rinktinėje. Todėl jis abiejuose kolektyvuose figūravo kaip rolinis žaidėjas, kuris į reikalą įtraukiamas atlikti tik siauro profilio užduotis.

Bet užteko „mažyliui“ patekti po jo vaikystės numylėtinio sparnu, ir L.Lekavičius sužėrėjo gerokai ryškesnėmis spalvomis. Krepšininkas aptiko savyje įžaidėjo geną, įgavo drąsos driblingui ir netgi pasijuto atlikėju, galinčiu lemti rungtynių baigtį.

 

Iš esmės Š.Jasikevičius visokeriopai atvėrė auklėtiniui suaugusiųjų krepšinio pasaulį ir dabar jau „Panathinaikos“ klube L.Lekavičius įrodinėja, kad guru pamokos nenuėjo veltui. Po sėkmingiausio sezono karjeroje lietuvis Atėnuose nenunyksta labiau patyrusio ir aukštesnio meistriško Nicko Calatheso fone.

Be to, L.Lekavičius dažnai susirašinėja su savo dievu (būtent Šaro garbei jis „Panathinaikos“ komandoje paėmė 19-ąjį numerį) ir prašo patarimų, kaip gerinti žaidimą.

Čia verta papasakoti, kaip specialistas išsaugo veteranų efektyvumą, rasdamas jiems idealias nišas aikštėje. Juk ne šiaip sau Paulius Jankūnas buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos žaidėjų pernai gruodį, Artūras Milaknis nužudė Stambulo „Fenerbahce“, gavęs mačo pagrindinės žvaigždės statusą. Ir dar prisiminkime, kaip savo paskutinius sezonus „Žalgiryje“ sužaidė Robertas Javtokas ir Renaldas Seibutis.

Mokėjimą pritaikyti auklėtinius naujai realybei – greičio, mobilumo mažėjimui, sutrumpinti jų intensyvaus darbo aikštėje laiką – Šaras pasiėmė iš asmeninės praktikos.

Juk ir Lietuvos rinktinėje, ir klubuose jis palaipsniui transformavo savo firminius triukus tam, kad „senėjimo“ pasekmės būtų su kaupu kompensuojamos pakeistais veiksmais.

Kaip juokauja kolegos Lietuvoje, jei Rimantas Kaukėnas sumanytų grįžti į Eurolygą, tai ir jam Š.Jasikevičius sugebėtų rasti vaidmenį, tinkamą dabartiniam „Žalgiriui“.

***

Įdomu, bet kaskart, kai krepšinio bendruomenėje pradedama kalbėti apie Šarą, žmonės prisimena jo emocingumą.

„Pistonas“ A.Milakniui Stambule, ugningos kalbos apie teisėjų nepagarbą „Žalgiriui“ po mačo su „Maccabi“, vasarą kritikuota Europos krepšinio sistema – šie ir kiti nutikimai paverčia Š.Jasikevičių žmonių akyse į kažkokį emocijų generatorių. Ta prasme – į amžinai įsiutusį velnią, iš kurio akių sklindančios žiežirbos uždega aistros laužus auklėtinių sielose.

Nors, jei pažiūrėjus atidžiau, Šaras yra kur kas didesnis taktikas negu motyvuotojas. Juk vien rėkimu neįstengsi reguliariai laimėti išvykose – o tą „Žalgiris“ daro bene dažniausiai iš visų Eurolygos klubų.

Be to, Š.Jasikevičius treniruotėmis ir psichologiniu darbu užgrūdina žaidėjus: turėdamas sudėtį, kurios amžiaus vidurkis vos viršija 25 metus, jis veda nugalėtojų komandą, galinčią laimėti spaudžiant 16 tūkst. varžovų sirgalių. Ir tai vyksta tuo metu, kai iš aštuonių Lietuvoje užaugintų krepšininkų geriausiu atveju vos trečdalis turi patirties, kaip nesulūžti tokioje situacijoje.

Čia pat prisiminkime pavyzdinius baltų veiksmus poziciniame puolime: ir metimų iš vidutinio nuotolio pataikymo procentas, ir patogių situacijų tritaškiams kūrimas liudija apie organizacinį komandos sumanumą. O taip pat – ir apie didžiulę vidinę drausmę. Juk didelis klaidų skaičius atsiranda labiau iš individualaus nepatyrimo, o ne dėl neapskaičiuoto žaidimo plano.

O vienas geriausių Eurolygoje atakų efektyvumas – garbė Š.Jasikevičiaus sistemai. Apie tai nepavargsta kartoti ir patys krepšininkai – pakanka užmesti akį į bet kurį Eurolygos tinklaraštį, skirtą „žaliesiems“.

Kalbant apie Šarą kaip žmogų, manau, jo charakteris realybėje kur kas žmogiškesnis nei žiniasklaidos sukurtas įvaizdis. Velniai rautų, minutės ištrauka iš jo pernykštės spaudos konferencijos apie tai, ką reiškia žmogaus gimimas, leidžia suprasti apie jį geriau nei iš tūkstančio parašytų žodžių.

***

Šį sezoną „Žalgiris“ žais atkrintamosiose varžybose. Nors komanda to link sėkmingai ėjo nuo sezono pradžios, skeptikai siūlė neskubėti su prognozėmis – esą, ankstesniame sezone „Crvena zvezda“ irgi grasino visiems varžovams, bet galiausiai liko už atkrintamųjų borto,

Bet šis sugretinimas – netinkamas.

Pirmiausia, Belgrado komanda labai priklausė nuo įžaidėjo – ir Stefano Jovičiaus trauma beveik visiškai sugniuždė jų puolimo galią.

„Žalgiris“ turi kur kas mobilesnę žaidimo struktūrą. Maža to, pasikvietęs Beno Udrihą Kauno klubas apsidraudė nuo Belgrado klaidos.

Tiesa, gal ir šio veterano būtų nereikėję, jei Dee Bostas būtų patikėjęs stulbinančiai veikiančia Šaro magija. Bet po rimtos traumos įžaidėjas užsinorėjo grįžti į krepšinį „čia ir dabar“ – žaisdamas daug minučių ir nelaukdamas laipsniškos integracijos į „Žalgirio“ sistemą.

Antra, pernykštė „Crvena zvezda“ nuo pat pradžių neleisdavo žaisti priešininkams ir tik paskui galvodavo apie savo puolimą – silpną ir varganą. Bandant laimėti sunkiausius mačus griovimu – ten, kur reikėjo veikti iš jėgos pozicijų – serbams kaskart šiek tiek pritrūkdavo. O dabartinis „Žalgiris“ – kur kas įvairiapusiškesnis.

Pagaliau, nenurašykime Šaro faktoriaus. Žmogus-nugalėtojas, vienas įtakingiausių sportininkų gimtinėje ir dievas daugumai „Žalgirio“ žaidėjų puikiai mokosi iš savo klaidų – ir taiso daug detalių tiesiog sezono metu.

Jis pakankamai protingas, kad nejaustų po kojomis žemės, nepaisant viso to šurmulio aplink komandą. Ir pakankamai kantrus, kad neforsuotų komandos žaidimo intensyvumo iki svarbiausių sezono kovų (būtent tada kitoks tampa visų grandų krepšinis).

Papildomos motyvacijos „Žalgiriui“ tikrai netrūksta, kai kiekvienas Kauno krepšininkas pasirengęs mirti aikštėje už trenerį. Ir K.Pangosas, atmetęs „Barcelona“ pasiūlymą – geriausias to patvirtinimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.