Ir šį sezoną skųstis išties nėra dėl ko. Visi penki komandos legionieriai yra darbui sąžiningai atsidavę šeimos vyrai.
Tarp jų – ir „Lietuvos ryto“ stuburu aikštėje greitai tapęs amerikietis Chrisas Krameris.
Klausantis, su kokiu rūpesčiu įžaidėjas kalba apie savo šeimą ir požiūrį į krepšinį, jam iškart limpa anglų kalboje vartojamas epitetas „Mr. nice guy“.
Rugpjūtį į Lietuvą atvykęs Ch.Krameris neseniai minėjo jubiliejų – baladžio 4-ąją jam sukako 30.
Tiesa, jokios didelės šventės krepšininkas nerengė ir gimtadienį praleido dvejose treniruotėse, o išvakarėse simbolinę vakarienę surengė pasikvietęs kito „Lietuvos ryto“ legionieriaus Beno Madgeno šeimą.
„Vis dar jaučiuosi jaunas. Juk metai tik skaičius“, – paklaustas, ar negąsdina 30-metis, nusijuokė Lietuvoje jau apsipratęs Ch.Krameris.
Jo įprasta laisvalaikio kompanija sostinėje – klubo legionierių trijulė B.Madgenas, Travisas Pettersonas ir Jimmy Baronas.
„Turime labai daug bendro – gerai sutaria mūsų žmonos, kartu žaidžia vaikai. Šie vyrukai man tikrai pridėjo priprasti Lietuvoje.
Gal tai ir stereotipiška, bet visose komandose, kuriose žaidžiau, amerikiečiai daugiau būna su amerikiečiais, o vietiniai su vietiniais“, – pasakojo Ch.Krameris.
Dukra gimė Lietuvoje
Prieš atvykdamas į „Lietuvos rytą“ Ch.Krameris šešis sezonus rungtyniavo Vokietijoje. Iš jų net penki buvo praleisti toje pačioje – Oldenburgo „EWE Baskets“ – ekipoje.
Nors per visą tą laiką klubas iškovojo vienintelį trofėjų, kai 2014-2015 metais kėlė Vokietijos taurę, Ch.Krameris neturėjo didelio noro kurs nors išvykti.
„Man labai patiko Oldenburge – su komandos draugais buvomet artimi, o klubo finansinė situacija vis gerėjo.
Žaidėme neblogus sezonus ir vasarą po vasaros vis pagalvodavau, kad man ten verta pasilikti“, – paaiškino gynėjas.
Visgi 2016-2017 metų sezonas amerikiečio mintis kiek pertrvarkė. Šalies lygoje po 10,3 taško ir 6,6 rezultatyvaus perdavimo rinkęs Ch.Krameris pradėjo galvoti, kad galbūt reikėtų kilti aukščiau.
Kaip tik tuo metu atėjo pasiūlymas iš „Lietuvos ryto“.
Tačiau vietoj to, kad iškart pradėtų krautis lagaminus, Ch.Krameris pradėjo po detalę narstyti gyvenimo sąlygas Vilniuje – tuo metu laukėsi jo žmona Allison.
„Komandos pakeitimas man buvo labiau ne krepšinio, o šeimos ateities klausimas. Kadangi Allie laukėsi, norėjau būti tikras, jog ji čia sulauks geriausios priežiūros.
Priš priimdamas sprendimą pasikalbėjau su Linu (Kleiza), Tony G (Antanu Guoga) bei J.Baronu.
Jie visi mane užtikrino, kad sąlygos Baltijos Amerikos klinikoje pačios geriausios ir čia jausimės puikiai“, – pasakojo žaidėjas.
Sausio 8 dienos pavakarę Ch.Krameriui ir jo žmonai gimė dukrytė – pasaulį išvydo 3,3 kilogramo svėrusi Sophie Grace. Dabar šeimos gyvenimo ritmą diktuoja būtent ši mažylė.
„Krepšinis yra krepšinis, bet aš niekada negalėčiau būti laimingas, jei mano šeima būtų nelaiminga. Natūralu, kad svarbiausius gyvenimo ar karjeros sprendimus lemia ji“, – šypsojosi Ch.Krameris.
„Lietuvos rytą“ matė kitame Europos taurės etape
Kalbai pasisukus apie pastarąjį pusmetį aikštėje, amerikietis surimtėja. Nors kol kas jam ir „Lietuvos rytui“ sezonas nėra ypatingai blogas, du tikslai jau išslydo iš rankų.
Vilniečiams nepavyko nei pasiekti Europos taurės atikrintamųjų etapo, nei rimčiau kabintis į Karaliaus Mindaugo taurės trofėjų.
„Mūsų kreivė judėjo tai aukštyn, tai žemyn. Bet tikrai yra tokių rungtynių, kurias norėčiau sužaisti iš naujo.
Tokių, kuriose pergales tiesiog privalėjome pasiimti“, – omenyje turėdamas porą viltis Europos taurėje palaidojusių mačų, pasakojo Ch.Krameris.
Šį sezoną, kaip ir praėjusį, „Lietuvos rytas“ užstrigo Top-16 etape. Vilniečiai F grupėje liko paskutiniai, į priekį praleidę Miuncheno „Bayern“, Sant Peterburgo „Zenit“ ir Turino „Fiat“ klubus.
„Manau, Europoje mums labiausiai kliudė tai, kad nebuvome 40-ies minučių komanda. Su labai prastomis atkarpomis rungtynėse patys išsikasdavome sau duobę.
Bet asmeniškai manau, kad grupėje buvome antra stipriausia komanda. Taip, „Bayern“ buvo geresni už mus, bet „Fiat“ ir „Zenit“ – ne“, – sakė C.Krameris.
Kovos prieš visą šalį?
Dabar „Lietuvos rytas“ koncentruojasi į vienintelę likusią užduotį. Lietuvos krepšinio lygos reguliariajame sezone jie dar turi sužaisti aštuonis turus, po kurių prasidės lemiamos kovos dėl medalių.
Kol kas vilniečiai turnyro lentelė rikiuojasi antri. Nuo Kauno „Žalgirio“ juos skiria vienas taškas, o ir jį bus galima atsikovoti visai netrukus – balandžio 13 įvyks ketvirtasis šį sezoną Vilniaus ir Kauno mūšis.
„Esame visai neblogoje pozicijoje. Jei išvykoje įveiktume „Žalgirį“, dar turėtume galimybę reguliarujį sezoną baigti pirmi, – svarstė Ch.Krameris. – Namų aikštės pranašumas atkrintamosiose būtų labai svarbus.
Nes kelionės į Kauną, net ir žinanat, jog šį sezoną ten jau laimėjome, yra sunkios. Matome, kad net geriausioms Eurolygos komandoms „Žalgirio“ arenoje būna nelengva“.
Ar „Lietuvos rytas“ tiki dėl titulo galintis lygiavertiškai kovoti su kauniečiais?
„Mėgstu varžytis, todėl tikrai manau, kad su „Žalgiriu“ galime kovoti ir net juos įveikti. Jei pasieksime finalą, kuriame „Lietuvos rytas“ žais su „Žalgiriu“, tai bus tarsi mūsų komanda prieš visą šalį.
Niekas nenori, kad mes laimėtume. O nebūvimas favoritu yra savotiškai smagus – visada gali nustebinti ir įrodyti, kad kiti buvo neteisūs“, – kalbėjo Ch.Krameris.
Žavisi Šaro efektu
Ch.Krameris pasakojo šį sezoną žalgiriečių rungtynes Eurolygoje pasižiūrintis tik retkarčiais, tačiau Kauno klubo žygis jį maloniai stebina.
„Žalgiris“ žaidžia neįtikėtiną sezoną. Jie reguliarujį sezoną baiginėja šešti. Turint omenyje, kokius biudžetus turi kiti klubai, tai puikus rezultatas.
Eurolygoje linkiu jiems eiti kuo toliau, bet Lietuvoje, žinoma, vis dar esame varžovai“, – šyptelėjo jis.
Įžaidėjas pridūrė, jog seniai žavisi toje pačioje pozicijoje rungtyniavusiu ir dabar „Žalgiriui“ sėkmingai diriguojančiu Šarūnu Jasikevičiumi.
„Kalbant atvirai, būčiau šokiruotas, jei Šaras dar sezoną liktų Kaune. Jis neįtikėtinas treneris, priimantis greitus sprendimus ir žinantis visas detales.
Kai Šaras dar buvo žaidėjas, visi kalbėjo, kad jis tarsi treneris aikštėje. Dabar taip pat jaučiasi, kad po kiekvienos minutės pertraukėlės jis žino, kaip žaidėjai turi judėti, koks konkrečiai metimas turi būti atliktas“, – konkurentų trenerį gyrė Ch.Krameris.
Didžiausios problemos šaknys – žaidėjų galvose
„Lekiam, metam, bėgam grūnam... Nesuprantu“, – tokiais žodžiais savo ekipos žaidimą neseniai buvo apibūdinęs Rimas Kurtinaitis.
Nors treneris norėtų matyti gera gynyba besiremiančią ir mačą kontroliuojančią komandą, „Lietuvos rytas“ šį sezoną niekaip neatsikrato „bėk ir mesk“ krepšinio stiliaus.
Pasak Ch.Kramerio, tai lemia individualios spragos – gynyboje silpnesni komandos draugai kartais sujaukia žaidimo planą.
„Gynybos gerumas priklauso nuo žmonių požiūrio. Jei nors vienas žaidėjas aikštėje yra „iškritęs“, viskas griūna. Varžovai visada pasinaudoja tokiomis silpnomis vietomis.
Šį sezoną mūsų komandos gynyba kartais būdavo tikrai gera, bet kartais rungtynės tapdavo lenktynėmis, kas greičiau įmes 100 taškų. Jei norime turėti šasų kovoti dėl aukščiausių vietų, tikrai turime susitvarkyti šį reikalą“, – sakė krepšininkas.
Pačiam Ch.Krameriui dėl gynybos prikišti negalima nieko. Realu, kad jis šįmet iš Artūro Jomanto netgi galėtų nugvelbti geriausiai besiginančio LKL žaidėjo prizą.
„Tai dalykas, kurį išlavinau koledže. Kadangi pirmaisiais metais ten išsiskirti nelengva, patikima gynyba buvo mano šansas patekti į aikštę.
Kai treneris norėdavo universalaus gynėjo, visada leisdavo mane. Manau, gynyba susijusi su principais tavo galvoje – turi norėti sustabdyti prieš tave esantį vyruką“, – kalbėjo amerikietis.
Jis pridūrė, jog Vilniuje daug palaikymo ir patarimų sulaukia iš R.Kurtinaičio.
„Jis yra legenda ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Smagu žaisti pas žmogų, kuris sunkiu darbu užsitarnavo savo vardą.
Jei pas dirbti teisingai ir žinai, ką darai, treneris ant tavęs niekada nerėks. O jei kartais ir susimaunu, man visada pataria ir paaiškina savo požiūrį“, – apie Kurtį gražiai atsiliepė legionierius.
