Lietuva – tarp lyderių
Šį sezoną Eurolygoje žaidė trylika Lietuvos krepšininkų. Aštuoni lietuviai atstovavo Kauno „Žalgiriui“, kiti penki vilkėjo užsienio komandų aprangą.
Pagal stipriausiame žemyno turnyre rungtyniavusių krepšininkų skaičių Lietuva užėmė šeštąją vietą. Daugiau žaidėjų Eurolygos klubams parengė tik JAV (75), Ispanija (24), Serbija (22), Graikija (15) ir Rusija (14). Tarp pirmaujančių šalių taip pat yra Prancūzija (13), Turkija (10), Italija (8) ir Vokietija (7).
Skaičiuojant per visą reguliarųjį sezoną žaidėjų pelnytus taškus Lietuvos krepšinio mokykla taip pat buvo šešta (lietuviai įmetė 1802 taškus). Daugiau taškų surinko krepšininkai iš JAV (14957), Serbijos (3338), Ispanijos (2814), Prancūzijos (2810) ir Graikijos (2076). Į dešimtuką dar pateko nuo Lietuvos atsilikusios Rusija (1388), Italija (933), Vokietija (926) ir Kroatija (747).
Praėjusį sezoną (2016-2017 m.) Eurolygoje žaidė 11 lietuvių. Jie įmetė 1740 taškų.
Amerikiečių liko mažiau
Beveik trečdalis Eurolygos žaidėjų užaugo krepšinio tėvynėje JAV (skaičiuojant ir gavusius Europos šalių pasus). Vis dėlto palyginti su praėjusiu sezonu amerikiečių skaičius sumažėjo.
Jei prieš metus amerikiečiai sudarė 32,5 proc. Eurolygos žaidėjų ir pelnė 41,2 proc. taškų, tai šį sezoną JAV dalis smuktelėjo iki 29,5 proc. krepšininkų ir 38,6 proc. taškų.
Gana neįprastai atrodo ir šio sezono rezultatyviausių Eurolygos krepšininkų sąrašas. Nors pirmajame dešimtuke yra net penki JAV išugdyti žaidėjai (tiek jų būdavo kiekvieną sezoną nuo 2011-2012 metų), aukščiausią vietą užimantis amerikietis Errickas McCollumas iš Stambulo „Anadolu Efes“ pagal įmestus taškus (vid. 14,6 tšk.) yra tik penktas.
Praėjusį kartą nė vieno amerikiečio rezultatyviausių trejete nebuvo 2010-2011 metų sezone. Per kitus šešis sezonus JAV krepšininkai net penkis kartus laimėjo rezultatyviausiam turnyro žaidėjui skiriamą A.Fordo prizą.
Dėl sumažėjusio amerikiečių indėlio iš dalies turbūt galima kaltinti Kinijos lygą. Šios šalies klubai, graibstantys individualiai stiprius ir daug taškų pelnančius krepšininkus, sugundė ne vieną Eurolygoje dideliu rezultatyvumu pasižymėjusį žaidėją, kartu susiaurindami pasirinkimą Europos komandoms.
Platus ispanų akiratis
JAV krepšininkų skaičius sumažėjo ir dėl to, kad Eurolygoje šį sezoną žaidė net penki Ispanijos klubai. Ispanai kviečia gana nedaug legionierių iš JAV, bet labiau domisi Lotynų Amerikos ir kai kurių kitų Europos šalių rinkomis, tarp jų – gana netradicinėmis (pavyzdžiui, abu šį sezoną Eurolygoje žaidę gruzinai, abu suomiai, vienintelis švedas, vienintelis islandas, vienintelis belgas, vienintelis britas, vienintelis kiprietis, visi septyni Lotynų amerikiečiai atstovavo Ispanijos klubams).
Šį sezoną tik penkiuose Eurolygos klubuose amerikiečių pelnomų taškų dalis buvo mažesnė nei 30 proc. Keturi iš šių klubų atstovavo Ispanijai: „Barcelona“ ekipoje žaidę JAV krepšininkai pelnė vos 8,6 proc. taškų, Vitorijos „Baskonia“ – 12,4 proc., „Valencia“ – 25,5 proc., Madrido „Real“ – 26,3 proc.
Tarp ispanų įsiterpė tik „Žalgiris“, kuriame žaidę trys krepšininkai iš JAV (Aaronas White‘as, Brandonas Daviesas ir Dee Bostas) pelnė 22,4 proc. komandos taškų. Beje, praėjusį sezoną (2016-2017 m.) „Žalgiris“ buvo vienintelis Eurolygos klubas, kuriame nežaidė nė vienas amerikietis.
Mažiausiai amerikietiškos šio sezono komandos „Barcelona“ aprangą vilki du užjūrio legionieriai Phillas Pressey ir Rakimas Sandersas.
Visiška priešingybė yra Tel Avivo „Maccabi“ ir Atėnų „Panathinaikos“ klubai. „Geltoniesiems“ amerikiečiai pelnė net 80,5 proc. taškų, „žaliesiems“ – 75 proc. taškų. Daugiau nei pusę taškų JAV krepšininkai atsiriekė dar dviejose komandose: „Anadolu Efes“ (56 proc.) ir „Chimki“ (53,3 proc.).
Pasitiki savais krepšininkais
„Žalgiris“ ir būsimasis jo ketvirtfinalio varžovas Pirėjo „Olympiakos“ patenka tarp klubų, kurie labiausiai rėmėsi vietos krepšinio mokyklos auklėtiniais.
Šį sezoną lietuviai pelnė 44 proc. Kauno ekipos taškų. Pagal vietos krepšininkų indėlį Eurolygos reguliariajame sezone Lietuvos čempionus aplenkė tik „Olympiakos“ (48,8 proc.) ir Belgrado „Crvena Zvezda“ (44,2 proc.).
Įdomu, kad praėjusį sezoną pagal vietos krepšininkų indėlį pirmavo tie patys klubai, tačiau saviškių pelnytų taškų dalis buvo didesnė: „Crvena Zvezda“ serbai surinko 63,2 proc. komandos taškų, „Žalgirio“ lietuviai – 58,6 proc., „Olympiakos“ graikai – 53,3 proc.
Vis dėlto pernai vasarą įvykę pokyčiai „Crvena Zvezda“ ir „Žalgirio“ sudėtyse (iš Belgrado į užsienį išvyko rezultatyviai žaidę Marko Simonovičius ir Marko Guduričius, iš Kauno – Lukas Lekavičius) bei „Olympiakos“ ekipą šį sezoną persekiojusios graikų žvaigždžių traumos (nemažai rungtynių praleido Vasilis Spanoulis, Giorgos Printezis ir Kostas Papanikolaou, nuo rudens nežaidžia Dimitris Agravanis) procentus suspaudė.
Ispanų jaunimas vėluoja
Kadangi Eurolygoje startavo net penki Ispanijos klubai (kitoms aštuonioms šalims atstovavo po du ar po vieną klubą), nenuostabu, kad pagal krepšininkų skaičių Ispanija pirmavo tarp Europos šalių.
Vis dėlto kitas rodiklis Ispanijos krepšinio aistruolių neturėtų džiuginti – 24 ispanai per visą Eurolygos reguliarųjį sezoną pelnė beveik tiek pat taškų, kiek 13 prancūzų, ir gerokai mažiau taškų negu 22 serbai.
Kita ispanams optimizmo nekelianti aplinkybė – naudingiausiai Eurolygoje žaidė jų vyresniosios kartos krepšininkai: 31-ejų Maskvos CSKA gynėjas Sergio Rodriguezas pelnydavo 13,5 taško, 34-erių „Valencia“ puolėjas Fernando San Emeterio – 9,4 taško, 38-erių „Real“ vidurio puolėjas Felipe Reyesas – 8,5 taško, 33-ejų „Real“ puolėjas Rudy Fernandezas – 7,6 taško, 37-erių „Barcelona“ gynėjas Juanas Carlosas Navarro ir 36-erių „Valencia“ gynėjas Rafa Martinezas – po 6,9 taško.
Tarp šių veteranų įsiterpė vos vienas jaunesnės kartos žaidėjas. 25-erių „Barcelona“ puolėjas Pierre‘as Oriola įmesdavo 8,3 taško.
Madas diktuoja Serbija
Pagal joje išugdytų krepšininkų surinktus taškus tarp Europos šalių pirmauja Serbija. Prie to svariai prisidėjo savo šalies krepšinio auklėtiniams daug galimybių suteikianti „Crvena Zvezda“, bet Eurolygoje ryškius pėdsakus palieka ir užsienio komandose žaidžiantys serbai.
Varžovams ypač daug bėdų pridarė „Unicaja“ gynėjas Nemanja Nedovičius, pelnydavęs 16,8 taško ir užėmęs ketvirtąją vietą rezultatyviausių Eurolygos krepšininkų sąraše. Naudingai rungtyniavo kitas patyręs žaidėjas – 10,9 taško įmesdavęs Milano „Olimpia“ puolėjas Vladimiras Micovas.
Šį sezoną ūgtelėjo, netiesiogine šio žodžio prasme, trys vidurio puolėjai Vladimiras Štimacas iš „Anadolu Efes“ (9,4 tšk.), Nikola Milutinovas iš „Olympiakos“ (9,3 tšk.) ir turnyro viduryje iš „Unicaja“ į „Brose“ perėjęs Dejanas Musli (8,5 tšk.).
Įdomu, kad net neskaičiuojant „Crvena Zvezda“ krepšininkų, serbai pelnė daugiau taškų negu visų kitų buvusios Jugoslavijos šalių krepšinio auklėtiniai kartu sudėjus. O Eurolygoje žaidė penki slovėnai (tarp jų – rezultatyviausių žaidėjų lentelėje trečiąją vietą užėmęs „Real“ supertalentas Luka Dončičius), keturi kroatai, po du juodkalniečius ir bosnius bei vienas makedonas.
Prancūzų įsiveržimas
Karjerą Prancūzijos rinktinėje baigęs Tony Parkeris, regis, gali nesijaudinti, kad jam pasitraukus prasidės „mėlynųjų“ sunkmečio laikotarpis.
Nors Eurolygoje nežaidžia nė vienas Prancūzijos klubas, prancūzų krepšininkai svarbiausiame žemyno turnyre matomi net geriau nei prieš kelerius metus. Šį sezoną Eurolygos ekipose prancūzų buvo tiek pat, kiek lietuvių, ir daugiau negu turkų, italų ar vokiečių. Maža to, daugelis prancūzų buvo komandų lyderiai ar tvirti pagrindinio penketo žaidėjai.
Maskvos CSKA gynėjas Nando De Colo pelnydavo 17,2 taško ir užėmė antrąją vietą Eurolygos rezultatyviausių sąraše, „Barcelona“ gynėjas Thomas Heurtelis įmesdavo 11,3 taško ir buvo antras pagal rezultatyvius perdavimus, „Baskonia“ gynėjas Rodrigue‘as Beaubois ir sezono viduryje dėl traumos iš rikiuotės iškritęs „Barcelona“ puolėjas Kevinas Seraphinas rinkdavo po 12,1 taško.
Šie krepšininkai už gimtosios šalies ribų išgarsėjo jau seniai, bet Eurolygoje nepasimetė ir keli tik šį sezoną joje debiutavę prancūzai. 22 metų „Crvena Zvezda“ vidurio puolėjas Matthias Lessort‘as įmesdavo 8,5 taško, 24 metų „Baskonia“ vidurio puolėjas Vincent‘as Poirier – 7,8 taško, 25 metų „Žalgirio“ gynėjas Axelis Toupane‘as – 7 taškus.
O pagal krepšininkų pelnytus taškus Prancūzija atsiliko tik nuo JAV, Serbijos ir Ispanijos.
Remiasi tik užsieniečiais
Jei Eurolygoje nežaistų Turkijos ir Izraelio klubai, stipriausiame žemyno turnyre tikrai nerungtyniautų nė vienas Turkijos ir Izraelio krepšinio auklėtinis.
Šių šalių krepšinio mokyklos pastaraisiais metais neparengia aukšto lygio žaidėjų, o Turkijoje ir Izraelyje išugdyti krepšininkai elitiniuose klubuose darbą gauna tik dėl to, kad nacionalinėse lygose galiojantis legionierių limitas verčia pasirašyti sutartis su saviškiais.
Eurolygos reguliariajame sezone žaidė dešimt turkų ir trys izraeliečiai (neskaičiuojant natūralizuotų žaidėjų), bet turkai per visą turnyrą pelnė vos 144 taškus, izraeliečiai – 49.
Formaliai rezultatyviausias turkas buvo 19-metis Onuralpas Bitimas iš „Anadolu Efes“, pelnydavęs 2,5 taško. Bet jis žaidė tik 4 rungtynes. Eurolygoje visiškai sunyko net ir Turkijos rinktinės senbuviai: Stambulo „Fenerbahče“ gynėjas Sinanas Guleras įmesdavo 2,3 taško (žaidė 10 rungtynių), „Anadolu Efes“ gynėjas Dogušas Balbay – 2,1 taško (16 rungtynių), „Fenerbahče“ gynėjas Melihas Mahmutoglu – 1,8 taško (20 rungtynių).
Turkai bent jau šiek tiek žaidė, o Izraelio krepšinio auklėtinių statistika dar liūdnesnė. Visi trys šioje šalyje užauginti krepšininkai per visą sezoną kartu sudėjus žaidė vos 29 rungtynes ir aikštėje praleido 225 minutes.
Izraelio ir Turkijos komandos buvo prasčiausios pagal vietos žaidėjų pelnomų taškų skaičių. „Maccabi“ klubui vietos krepšininkai įmetė vos 2 proc. taškų, „Fenerbahče“ – 2,5 proc., „Anadolu Efes“ – 3,6 proc.
Mažiau nei dešimtadalį taškų vietos žaidėjai pelnė dar dviejose komandose: „Baskonia“ – 3,4 proc., Olimpia“ – 6,6 proc.
Vienas vertas trylikos
Tiek pagal krepšininkų skaičių, tiek pagal jų pelnytus taškus šį sezoną aukštas vietas užima Rusija. Tačiau beveik pusę Rusijos krepšininkų surinktų taškų (643 iš 1388) į savo sąskaitą įsirašė „Chimki“ lyderis Aleksejus Švedas. Jis pelnydavo 21,4 taško ir tapo rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju.
Tarp kitų trylikos rusų pirmas pagal rezultatyvumą buvo CSKA puolėjas Nikita Kurbanovas. Bet jis įmesdavo tik 5,5 taško.
Argentinos sugrįžimas
Praėjusį dešimtmetį į Europą buvo plūstelėję nemažai gabių argentiniečių ir brazilų. Kai kurie iš jų žaisdami Europos klubuose tapo ryškiomis žvaigždėmis, paskui daug metų spindėjo NBA lygoje bei rinktinių varžybose.
Pastaraisiais metais tendencijos keitėsi į blogąją pusę, ir šį sezoną Eurolygoje rungtyniavo vos septyni žaidėjai iš Lotynų Amerikos. Beje, visi septyni atstovavo Ispanijos klubams.
Vienintelis Eurolygos brazilas Marcelinho Huertasas („Baskonia“), vienintelis urugvajietis Jaysonas Grangeris („Baskonia“) ir vienintelis meksikietis Gustavo Ayonas („Real“) šioje Atlanto pusėje puikiai žinomi jau seniai. Tuo tarpu argentinietiškame legione, kurį sudarė keturi žaidėjai, buvo ir prasčiau pažįstamų veidų.
Įdomu, kad palyginti su praėjusiu sezonu, argentiniečių skaičius Eurolygoje nepasikeitė, tačiau jų indėlis pakilo lyg ant mielių. Jei praėjusį sezoną Eurolygos klubuose žaidę keturi argentiniečiai per visą turnyrą pelnė 72 taškus, tai šį sezoną skaičius ūgtelėjo kelis kartus – iki 415.
Atkurti gerą Argentinos krepšinio vardą Europoje labiausiai stengiasi Facundo Campazzo, kurį „Real“ susigrąžino po dviejų sezonų tremties į Mursijos UCAM klubą. 27 metų F.Campazzo parodė, jog yra pasirengęs žaisti vienoje stipriausių žemyno komandų ir Eurolygoje pelnydavo 8,4 taško.
Du argentiniečiai langą į Europą prakirto „Baskonia“ ekipoje. Jai atstovaudami prieš kelis mėnesius Eurolygoje sėkmingai debiutavo 22-ejų Luca Vildoza ir 24-erių Patricio Garino.
