Žalgiriečiai ketvirtfinalį užbaigė daugiau nei 14 tūkstančių sirgalių akivaizdoje 101:91 įveikdami Pirėjo „Olympiakos“ ekipą ir seriją laimėdami 3-1.
„Neužmirškite šio momento, kai kada nors pralaimėjus liepsite išmesti iš komandos šitą kvailį, – iškart po pergalės apie save juokavo Šaras. – Nesudeginkite miesto šiandien! Super. Fantastika.
Ačiū visiems, ačiū klubui, ačiū sirgaliams ir žaidėjams, kad jie taip nori tapti geresniais. Nėra lengva su tokiu treneriu. Manau, kad kartu pasiekėme įspūdingą rezultatą.
Jis yra logiškas, nes „Žalgirio" organizacija viena iš geriausių pasaulyje. Viskas eina nuo viršaus iki apačios. Turime gerą prezidentą, vadybininką ir taip toliau.
Rezultatą pasiekti sunku, bet kartą per dešimt metų „Žalgiris" turi būti dešimtuke, o jei detalės padeda, ir ketverte. Viskas yra įmanoma. Beje, malonu, kad ir sirgaliai išmoko naujų skanduočių. Visi einame į priekį“
Susiję straipsniai
Po pirmųjų dviejų ketvirtfinalio rungtynių serijos rezultatas buvo lygus, tačiau Kaune dėl geresnės komandos klausimų nebeliko – abiejose rungtynėse dominavo „Žalgiris“.
Galutinį tašką padėjusiame ketvirtadienio mače jie jau po dviejų kėlinių pirmavo 14 taškų skirtumu, o antroje pusėje pranašumą išlaikė nepaisant pačioje pabaigoje kilusių aistrų.
Likus žaisti minutę, graikų klubas žalgiriečius prisivijo iki 9 taškų, o Šaras ir Kostas Papanikolau pasidalino po techninę pražangą.
G.Bitvinsko nuotr.
Visgi kilusią įtampą atlaikę ir ramiai likusias sekundes sužaidę „Žalgirio“ krepšininkai aikštę paliko triumfuodami.
Gegužės viduryje Belgrade įvyksiantis finalo ketvertas „Žalgiriui“ bus pirmasis nuo čempioniškų 1999 metų.
– Kaip jaučiatės po tokios pergalės ir žingsnio į finalo ketvertą? – buvo paklausta Š.Jasikevičiaus.
– Nelabai net žmogus supranti, kas čia vyksta. Praeis kažkiek laiko, reikės, kad nurimtų emocijos. Atrodo, šansas buvo tikrai geras ir buvo daug nervų, kad tik jo nepaleistume. Žaidėjai atidavė fantastiškas pastangas.
Puolime buvome puikūs, bet gynyboje buvome blogi. Bet visumoje reikia džiaugtis. Organizacija ir žaidėjai kyla į viršų. Ir pats Kauno miestas žiauriai kyla į viršų.
– Toks pasiekimas viršijo visus lūkesčius?
– Dabar visi varom ant Pauliaus Motiejūno. Kai jis vasarą sakė, kad palikus tokią pačią komandą eisime iki finalo ketverto, visi juokėmės.
Bet jis buvo pirmasis, kuris tikėjo. Bet iš kitos pusės jis sakė, kad reikia rengti ledo ritulio čempionatą tuo pačiu metu kaip atkrintamosios (juokiasi). Bet būtent Paulius buvo pirmasis. O aš esu piramidės dalis ir tai yra žiauriai faina.
G.Bitvinsko nuotr.
– Po ketvirtųjų Eurolygos sezono rungtynių Maskvoje sakėte, kad galbūt jūsų komanda kažko verta. Kada supratote, kad taip toli galite eiti?
– Kad ir dabar, treneris visada eina iš proto dėl aibės nepadarytų dalykų. Gal paskui nugali mūsų kovotojų dvasia. Žinau, kad niekada viskas nebus idealu, bet šie žaidėjai visada ištraukia rungtynes.
Šiame mače aš, pavyzdžiui, specialiai nežaidžiau su Edgaru Ulanovu (puolėjas pelnė 20 taškų, – red.), bet jis sužaidė puikiai. Kitas mūsų žingsnis yra pagerinti kovotojų instinktą. Mano visi žaidėjai gali žaisti ir už milijoną.
G.Bitvinsko nuotr.
– Prieš paskutines serijos rungtynes buvo sunku nuteikti komandą?
– Aš stengiausi nuteikti, kad svarbiausia bus kita ataka, kitas apsigynimas. Iš savo pusės tik kažkaip bandai darbą padaryti, bet į žmogaus sielą įlįsti sunku. Mintis, kad esame arti, reikėjo vyti.
Svarbiausia, kad susikūrėme pranašumą. Reikia grįžti prie to, kad tai įspūdingas pasiekimas. Tikiu, kad ši komanda gali dar gerinti žaidimą. Nežinau, ar to užteks laimėti Eurolygos pusfinalyje, bet bandysime.
– Dėl ko paskutiniųjų serijos rungtynių metu apsižodžiavote su Milanu Tomičiumi?
– Jis nesuprato, kodėl paėmiau pertraukėlę, tada prasidėjo rankų mojavimai. Bet po minutės viskas buvo užbaigta.
– Jei atvirai, kada supratote, kad galite laimėti ketvirtfinalio seriją?
– Po pirmųjų rungtynių pamačiau, kad yra šansas. Gaila, kad paleidome antrąsias, bet matėsi, kad prie sunkumų normaliai atsitiesiam. Žinojome, kur „Olympiakos“ atakuos ir buvo mintis, kad galime juos įveikti. Žaidėjai tai jautė.
Šarūno Jasikevičiaus euforija: laimės ašaros ir sirgalius prajuokinęs prašymas
– Ką galvojate apie kitą sezoną? Liksite Kaune?
– Nežinau, ką aš darysiu. Nežinau, ką žaidėjai darys. Reikia džiaugtis momentu. Tai neeilinė diena mūsų miestui ir klubui.
Pabrėžiu, kad šis klubas vienas geriausių Europoje. Jei žaidėjai ar treneriai paliks klubą, tai tik piramidės dalis.
Manau, nėra šansų, kad „Žalgiris“ grįš į situaciją, kurioje buvo prieš ketverius ar penkerius metus. Dabar klubas per daug stabilus tam.
– Paulius Jankūnas yra šios komandos veidas. Smagu matyti jį žaidžiant tokį sezoną?
– Smagu. Niekas kitas taip nenusipelnė su „Žalgiriu“ būti finalo ketverte. Jis yra pasiaukojimo pavyzdys. Paulius visą sezoną aukojasi ir žaidžia su kai kuriomis situacijomis. Tai kovingumo, tai kauniečio pavyzdys.
G.Bitvinsko nuotr.
– Panašu, kad pusfinalyje laukia Stambulo „Fenerbahce“, kurią treniruoja jūsų mokytojas Željko Obradovičius. Ką jums tai reikštų?
– Nieko nereikštų. Ką čia gali reikšti? (juokiasi). Stengsimės apžaisti geriausius.
– Būdamas žaidėju titulus laimėdavote su komandomis, kurios pagal biudžeto galimybes kitokios nei „Žalgiris“. Ar galite palyginti, kiek tame kontekste jums svarbi ši pergalė?
– Ji labai svarbi. Visi gal galvodavo, kad aš būdamas žaidėju geriausiai žaisdavau prieš „Žalgirį“. Dabar malonu būti šios pergalės dalimi. Esu didžiulis „Žalgirio“ patriotas nuo mažų dienų.
Manau, prieš kelerius metus žmonės tai suprato, nes prieš tai aš į Kauną atvykdavau tik įmesti daug taškų.
Bet „Žalgiris“ man komanda numeris vienas. Taip bus iki mirties. „Žalgirį“ myliu daugiau nei bet kurią kitą komandą. Tai pirmoji meilė. Su ja visada būna daug problemų (juokiasi).