„Tuo metu tikrai nesupratau pergalės reikšmės arba ją supratau kiek kitaip. Manau, kad ir kiti žaidėjai panašiai jautėsi. Kuo daugiau metų praeina, tuo labiau suvokiu, kad tokį titulą nėra lengva pasiekti“, – apie istorinį triumfą Eurolygoje 1999-siais atviravo auksinės „Žalgirio“ komandos žaidėjas T.Masiulis.
Šiemet „Žalgiris“ tvirtai žengia tuo pačiu keliu, kuriuo prieš devyniolika metų Miunchene ėjo T.Masiulis su komandos draugais. Gegužės 18-ąją kauniečių laukia pusfinalio dvikova su praėjusio sezono Eurolygos nugalėtoja Stambulo „Fenerbahce“.
– Ar sezono metu tikėjote, kad šių metų „Žalgiris“ gali nueiti taip toli? – „Laikinoji sostinė“ paklausė T.Masiulio.
– Sezono pradžioje tikrai buvo sunku nuspėti, kad komanda taip toli nužingsniuos, nes nemažai žaidėjų po praėjusio sezono pasikeitė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau matyti, kad komanda turi gerų galimybių pasiekti daugiau nei įprastai.
– Kada supratote, kad ši komanda yra stipresnė nei anksčiau buvusios?
– Po kelerių Eurolygos rungtynių buvo matyti, kad komanda juda į priekį ir supranta trenerio viziją. Taip pat pamatėme, kad ji gali kovoti ir nugalėti ne tik namų arenoje, bet ir išvykose. Tai labai svarbu, jeigu komanda nori toli eiti, privalo sugebėti ir išvykoje nugalėti varžovą.
Treneris Šarūnas Jasikevičius tai puikiai įskiepijo žaidėjams. „Žalgiris“ į išvykas važiuoja ne pralaimėti, o žaisti ir iškovoti pergalę.
– Ar „Žalgirio“ triumfas prieš „Olympiakos“ sugrąžino mintimis į 1999-uosius?
– Žinoma, kad kažkiek sugrąžino. Tačiau kiekvienais metais yra nauja istorija. Sutinku, jog paralelių tikrai galima įžvelgti, – kad ir tai, jog anuomet mes nugalėjome „Olympiakos“, o ir šiais metais „Žalgiris“ sugebėjo juos įveikti lemiamoje kovoje. Tačiau nuo mūsų pergalės Eurolygoje tikrai daug laiko praėjo, visa tai jau tik istorija.
– Tada dar buvote labai jaunas. Ar suvokėte tokios pergalės svorį? Kaip ją vertinate dabar?
– Tuo metu buvau vienas jauniausių komandos žaidėjų – viskas buvo nauja, mėgavausi kiekviena akimirka ne tik aikštelėje, bet ir treniruotėse, kai galėjau būti kartu su visa komanda.
Vien tai, kad būdamas toks jaunas turėjau galimybę žaisti su žalgiriečiais, man buvo kažkas iš fantastikos srities. Ką jau kalbėti apie pergalę Eurolygoje. Tuo metu tikrai nesupratau tokios pergalės reikšmės arba ją supratau kiek kitaip. Manau, kad ir kiti žaidėjai panašiai jautėsi.
Kuo daugiau metų praeina, tuo labiau suprantu, kad tokį titulą nėra lengva pasiekti. Šiuo atveju laikas tai geriausiai įrodė. Buvome vieninteliai, kurie iškovojome tokią svarią pergalę per tiek metų.
– Daugelis puikų „Žalgirio“ žaidimą sieja su treneriu Š.Jasikevičiumi. Jūs taip pat esate „Žalgirio“ organizacijos treneris. Kaip manote, kuo Š.Jasikevičius yra ypatingas ar kitoks?
– Pirmiausia jis turi lyderio savybių – jis buvo žaidėjas lyderis, o dabar ir treneriu būdamas yra lyderis. Jis tiesiog negali pralaimėti.
Taip pat didžiulis privalumas, kad Š.Jasikevičius labai daug dėmesio skiria detalėms, o tai dabar labai svarbu. Jis ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų pastebi ir analizuoja smulkmenas. O juk viskas iš mažų detalių ir susideda. Nepaneigsime, kad jis turi savo supratimą apie krepšinį. Tikriausiai visų šių trenerio savybių derinys ir veda komandą į priekį.
– „Žalgiris“ iš kitų pusfinalio komandų akivaizdžiai išsiskiria – neturi superžvaigždžių. Kaip manote, kuo šių metų „Žalgirio“ komanda yra fenomenali?
– Iš tiesų surinkti labai geri žaidėjai, tačiau dar mažiau pasiekę. Galbūt tai kartais net privalumas – visi yra alkani, nori kažką įrodyti. Tas vidinis noras labai reikalingas, kai bandai ką nors pasiekti.
Taip pat komanda labai gerai sukomplektuota – nėra žaidėjų, kurie žiūrėtų tik asmeninės naudos, visi siekia bendro tikslo.
Sulipdytas tikrai tvirtas kolektyvas. Žaidėjai puikiai supranta, kad ką nors laimėję jie bus įdomūs ir kitiems.
– Dabartiniame Kauno „Žalgiryje“ žaidžia ir keli buvę jūsų auklėtiniai. Ar nėra keista juos stebėti iš šalies?
– Žinoma, kad stebiu savo auklėtinius, tačiau šiuo atveju neišskirčiau žaidžiančių „Žalgiryje“. Stebiu daugelį žaidėjų, nesvarbu, kur jie būtų. Žinau jų stipriąsias ir silpnąsias puses ir džiaugiuosi, kai jiems sekasi. Visuomet tiems, kurie perėjo mūsų „Žalgirio“ sistemą, linkime kuo didžiausios sėkmės.
– Kalbama, neva jauni užsienio šalių žaidėjai sutiktų net už mažesnį atlyginimą žaisti „Žalgiryje“. Kaip manote, kodėl jaunam žaidėjui šiame klube yra geras startas arba tarpinė stotelė?
– Manau, kad tai natūralu. Eurolygoje yra 16 komandų, tad į tą uždarą ratą tikrai nėra lengva prasibrauti.
Yra daugybė pavyzdžių – vien praėjusiais metais keli žaidėjai išėjo į kitus klubus už gerokai didesnius pinigus. Visi puikiai supranta, kad „Žalgiris“ negali finansiškai konkuruoti su tikrai turtingais Eurolygos klubais.
Tačiau „Žalgiris“ žaidėjams suteikia perspektyvą ir galimybę tobulėti. Jeigu jaunesnis žaidėjas nori Europai save parodyti, tikrai verta gauti mažiau pinigų, bet galbūt pakloti rimtą pamatą ateičiai. Manau, kad daugelis agentų tai supranta ir net patys siūlo tokius variantus užsienio žaidėjams.
– Kaip ir prieš ketvirtfinalį, taip ir dabar krepšinio ekspertai „Žalgiriui“ neprognozuoja pergalės. Kaip manote, ar komanda pajėgi nugalėti „Fenerbahce“?
– Nėra abejonių – žalgiriečiai gali nugalėti. Žinoma, varžovas tikrai pajėgus – komanda čempionė, gera sudėtis, geras treneris.
Taigi priešininkų nuvertinti tikrai negalima. Jie bus pasiruošę, bet laukia tik vienos rungtynės, o „Žalgiris“ jau reguliariojo sezono metu įrodė, kad gali nugalėti „Fenerbahce“.
Mūsų trenerių kolektyvas nepėsčias, tad esu įsitikinęs, kad ir artėjančioms rungtynėms paruoš staigmenų.
Bus įdomu stebėti ne tik žaidėjų, bet ir komandų trenerių Š.Jasikevičiaus ir Željko Obradovičiaus dvikovą. O aš tikrai tikiu, kad „Žalgiris“ gali išplėšti pergalę.
– Jūs nuėjote tokį kelią, kokiu eina šių metų žalgiriečiai. Ko lemiamose rungtynėse reikėtų, kad susiklostytų palankus scenarijus? Ko palinkėtumėte žalgiriečiams?
– Manau, kad komanda turi žaisti tokį pat žaidimą, kokį demonstravo viso sezono metu – efektyvų ir kantrų puolant.
Nors „Žalgiris“ yra mažiausiai tritaškių metanti komanda, pateko į finalinį ketvertą. Viena Š.Jasikevičiaus filosofijų – pasinaudoti varžovo silpnosiomis vietomis. Nors „Fenerbahce“ jų neturi daug, jų tikrai yra ir „Žalgirio“ treneriai jas atras.
Svarbiausia žaidėjams tikėti savo jėgomis. Tokiose rungtynėse psichologija daug lemia, tad krepšininkai privalo išlikti ramūs. Taip pat žalgiriečiams reikėtų žaisti tokį žaidimą, kokį sugeba ir ne kartą demonstravo ne tik savo sirgaliams, bet ir visai Europai.
