Bet 1999-ųjų „Žalgirio“ triumfo Eurolygoje pasaką prikėlusi Šaro ir vyrukų istorija pakrypo kita linkme.
Net 20 klaidų padaręs „Žalgiris“ 67:76 pralaimėjo „Fenerbahce“ klubui, o Š.Jasikevičius – savo bičiuliui ir mokytojui Željko Obradovičiui, kuris sekmadienį gins čempionų titulą.
„Kažkiek buvome apakinti atmosferos. Daug ko nepadarėme ir buvo galima geriau kontroliuoti rungtynes. Buvo prastos užtvaros, prasti sprendimai. Kalbos nėra, kad kai kurie sprendimai buvo blogi dėl jų geros gynybos, bet kai kurios klaidos tiesiog atsirado“, – tokius žodžius buvo priverstas ištarti „Auksinis berniukas“.
Bet savo krepšininkų jis nekaltino.
„Pasakiau žaidėjams, kad juos labai myliu. Negaliu jų kaltinti. Jie pasiekė labai daug“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.
Kiek kartų jis pažiūrėjo į Ž.Obradovičių ir garsiai komentavo teisėjo sprendimą. Štai Pauliui Jankūnui susiėmus už veido Šaras apšaukė teisėją, o tada atsisuko į Željko ir tarė: „Žiūrėk.“
Tokių šūktelėjimų į Šaro pusę aidėjo ir iš serbo lūpų. Tiesiog du krepšinio genijai liejo savo išmintį. O po dvikovos apsikabino ir ilgai vienas kitam sakė žodžius. Bet nei Šaras, nei Željko neatskleidė, ką sakė vienas kitam.
„Daug nesakysiu. Mes draugai. Gražiai jis šnekėjo, o aš dar gražiau. Jaučiu jam labai didelę pagarbą. Esu laimingas, kad jis – mano draugas“, – sakė Š.Jasikevičius.
Jis net ir per tą kurtinantį triukšmą išgirdo „Žalgirio“ vardą, kai vyko komandų pristatymas. Aikštės kraštus laižant dekoratyvinei ugniai tūkstančiai „Fenerbahce“ gerbėjų švilpime bandė paskandinti Kauno klubą.
Bet „Žalgiris“ to ir tikėjosi. Juk į Belgradą atvyko laikomas silpniausia finalo ketverto komanda, bet pavergęs daug širdžių, tačiau ne tiek, kiek „Fenerbahce“ į Serbijos sostinę atlydėjo turkų. Geltonai areną nudažę turkai darė didelį spaudimą Š.Jasikevičiaus komandai.
Bet žaliai balti gerbėjai irgi nemiegojo – išskleidę vėliavą „Žalgirio“ aistruoliai gavę progą stengėsi priminti „Žalgirio“ krepšininkams, kad jie nėra vieni – juk turi savo šeštąjį žaidėją.
„Jautėsi mūsų sirgaliai. Jie atstovėjo prieš žymiai didesnį būrį „Fenerbahce“ sirgalių. Jų sirgaliai įspūdingi, bet mūsiškiai buvo aukščiausio lygio“, – kalbėjo Šaras.
Nors nusivylę dėl rezultato, sirgaliai savo aistras saugo sekmadieniui. „Žalgiris“ pralaimėjo mūšį, bet Eurolygos finalo ketverto karas dar nėra baigtas.
Pirmą kartą po to, kai Miunchene 1999-aisiais iškovojo Eurolygos trofėjų į finalo ketvertą patekęs „Žalgiris“ sekmadienį stos į kovą dėl garbės.
Dar paaiškės, ar jo kova vyks su Madrido „Real“, ar Maskvos CSKA.
„Tai jau kitos rungtynės, kitas iššūkis. Nemanau, kad mūsų žaidėjai – tokios didelės žvaigždės, kad prireiktų motyvacijos kovoti dėl trečiosios vietos.“, – kalbėjo Šaras, kuriam jau pirmosios rungtynių minutės pateikė begalę išbandymų.
Tada „Fenerbahce“ išsiveržė 7:1, o Šaras buvo priverstas ieškoti taktinių sprendimų, nes nepadėjo nei bandymai veržtis, nei į aikštę vienu metu įleisti Antaną Kavaliauską ir Brandoną Daviesą.
„Fenerbahce“ gerbėjai siautė ir kai pirmajame kėlinyje Luigi Datome krašte laisvas gavo kamuolį, ramiai atsistojo patogiai, pasitaisė kamuolį ir tarsi per treniruotę pataikė tritaškį, kurį lydėjo Ž.Obradovičiaus šypsena.
Ta šypsena reiškė pirmavimą 17:11.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkams buvo sunku vykdyti planą. Tai išdavė tie prarasti kamuoliai ar įtrūkimai gynyboje. Vienas jų baigėsi vieno „Fenerbahce“ lyderio Jano Vesely dėjimu ore sugriebus kamuolį. Tada „Fenerbahce“ antrajame ketvirtyje išsiveržė 30:20.
Bet kaip siautė „Žalgirio“ gerbėjai, kai Aaronas White'as greitą ataką baigė efektingu dėjimu ir padėjo tašką antrajame kėlinyje – su „Žalgirio“ gerbėjais šėlo ir daugiau arenoje buvusių aistruolių, o Šaras tada svarstė, ką pasakys savo žaidėjams.
„Žalgiris“ atsiliko 33:39.
Trečiajame kėlinyje tas K.Pangoso tritaškis uždavė nuostabų toną ketvirtajam, bet Ž.Obradovičiui pavyko atrasti būdą rinkti taškus – po spurto „Fenerbahce“ išsiveržė 66:54.
Likus žaisti 44 sekundes „Fenerbahce“ pirmavo 71:66 ir tokiu momentu pasipylė klaidos.
Tai nebuvo „Žalgiriui“ stebuklinga diena, bet dar yra proga pergalei.
– Treneri, kas nepavyko šiose rungtynėse?
– Mes labai daug praradome, kol supratome, kur juos galime atakuoti. Keista. Keista, nes per treniruotes ruošiamės šimtu procentų. Ten viskas gerai vyko. Bet mūsų krepšininkams reikia viską išgyventi – spaudimą, detales ir fiziškumą, su kuriuo žaidė „Fenerbahce“. Jie išmušė iš ritmo mūsų įžaidėjus.
Buvo per daug klaidų, blogų sprendimų. Mistiniu man būdu sugrįžome, mus pražudė Bobby Dixonas.
Nieko nepadarysi. Nieko neturiu pasakyti apie savo komandą. Tai – fantastiniai vyrai, fantastiniai kovotojai.
Kartais reikia tuos dalykus praeiti. Tai mus ir baudė.
Visada šnekate apie patirtį. Visa Europa kalba apie patirtį. Man apie ją kalbėti nepatinka, nes yra daug komandų, kurios laimėjo neturėdamos patirties.
Šįvakar išlindo ta patirties stoka.
– Antrojo ir trečiojo kėlinių pabaigoje komandai pavykdavo sugrįžti. Kas tada suveikdavo?
– Kažkoks plano laikymasis. Idėja. Mes daugiau ar mažiau viską žinojome: kad kai prie Kevino pastato Nikola Kaliničių, visi keisis. Kad visi Artūro Milaknio išėjimai bus besikeičiant. Reikėjo ten bausti.
Bet aišku, reikia mokėti žaisti krepšinį, turėti patirties. Nenubaudėme.
20 klaidų šiame lygyje – per daug. Ir dar mes mistiniu būdu laikėmės rungtynėse.
Puiki pamoka man kaip treneriui ir visai „Žalgirio“ organizacijai.
Malonu būti čia.
– Ar prieš kitas rungtynes bus sunku rasti motyvacijos?
– Tai jau kitos rungtynės, kitas iššūkis. Nemanau, kad mūsų žaidėjai – tokios didelės žvaigždės, kad prireiktų motyvacijos kovoti dėl trečiosios vietos.
Jie turi surasti motyvaciją. Čia aukščiausias lygis ir labai džiaugiamės čia būti.
– Ar tie Ali Muhammedo tritaškiai buvo kontroliuojami?
– Taip. Ketvirtojo kėlinio pradžioje išėjome su 0 pražangų. Su tiek pražangų negali duoti tritaškių mesti. Visi metikai daugiau ar mažiau buvo kontroliuojami.
Prastai gynėmės prieš Luigi Datome.
Žinojome, kad nepaliksime „Fenerbahce“ ant 40 taškų. Juk tai tokio lygio komanda, o mes dar išsilaikėme rungtynėse.
Tie tritaškiai buvo skausmingi.
– „Žalgiris“ pataikė vos du tritaškius. Kaip varžovams pavyko uždaryti jūsų komandą?
– Jie tai padarė su rankų ilgiu. Jie yra aukštesni daugumoje situacijų. 20 klaidų yra labai daug. Buvo elementarių situacijų. Galbūt rungtynėse mus laikė kova dėl kamuolių, bet kai mes atsikovodavome kamuolį, jų stipriai nebausdavome.
– „Fenerbahce“ žaidėjai kalbėjo, kad reikia stabdyti K.Pangosą. Ar galima sakyti, kad pusantro kėlinio jiems pavyko tai padaryti?
– Taip. Jie keitėsi gynėjais. Viską treniravomės ir nesupratau, kodėl buvo taip prastai žaidžiama prieš „Fenerbahce“ „step-out'ą“.
Rungtynių pradžioje nežaidė pats geriausias šio manevro žaidėjas Janas Vesely.
Taip, jie nebuvo tokio lygio, kaip J.Vesely, o mes jų nebaudėme. Ruošiamės būtent šiai gynybai kartu su pasikeitimu.
Galima daug šnekėti, net žaidėjams pasakiau, kad labai juos myliu. Negaliu jų kaltinti. Tai reikia praeiti. Aš tai gerai žinau.
– Prieš 19 metų dar Vilniuje stebėjote, kaip „Žalgiris“ žaidžia finalo ketverte. Koks jausmas būti čia?
– Vilniuje sėdėjau ramus. Dabar šiek tiek daugiau nervų. Toks ir skirtumas, bet geriau būti čia nei Vilniuje ar Kaune, kai vyksta „Final Four“.
Jausmas fantastinis. Duok Dieve, kad mums visiems būtų daugiau tokių šansų sugrįžti į aukščiausią lygį.
