Tačiau šių dienų aktualija yra kita: koks D.Motiejūno telesnis požiūris į Lietuvos rinktinę ir kokia katė yra perbėgusi kelią tarp jo ir nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio? Kas trukdo žaidėjui apsivilkti rinktinės marškinėlius?
Krepšininkas, paklaustas nuo scenos, ar aistruoliai pamatys D-Mo Lietuvos rinktinėje, buvo labai lakoniškas: „Žiūrėsime, tikiuosi, kad grįšiu.“
Kiek vėliau aprimus turnyro 3x3 aistroms, D.Motiejūnas dar trumpai patikslino, kad jo tikrai neskaudina klausimai apie Lietuvos rinktinę.
„Ne, tema neskaudi visiškai. Aš, tiesiog, nenoriu eikvoti oro.“
D.Motiejūnas praėjusiame 2017 metų Europos čempionate vidutiniškai pelnė po 6,3 taško, atkovojo po 1,3 kamuolio ir rinko po 2,8 naudingumo balo. 2017 lapkritį ir 2018 vasarį D.Motiejūno pavardė pradžioje būdavo rinktinės kandidatų sąrašuose, bet vėliau ją tekdavo išbraukti, treneriui su žaidėju neradus bendrų sąlyčio taškų.
D.Motiejūnas sezoną Kinijos lygoje baigė dar balandžio 11-ąją. Gegužės 24-ąją jis radijo stoties „Radiocentras“ eteryje pasisakė apie galimybę žaisti Lietuvos rinktinėje.
„Dėl rinktinės, tai pažiūrėsime, laiko dar yra nemažai. Viskas susidėlios. Mano vasara nėra labai užimta“, – tada kalbėjo D.Motiejūnas.
Gegužės 31-ąją dieną D.Adomaitis paskelbė 15 kandidatų į Lietuvos rinktinę sąrašą ir D.Motiejūno pavardės vėl į dokumentą neįtraukė. Treneris leido suprasti, kad pastaruoju metu su krepšininku nebendravo.
Interviu su D.Motiejūnu kalbėta apie R.Kaukėno krepšinio šventę, Kinijos ir NBA krepšinį, studijas ir siekį ateityje tapti krepšinio treneriu, pasaulio futbolo čempionatą ir puikų orą, tačiau vengta Lietuvos rinktinės temos.
– Apie rinktinę neklausti?
– Žinokite, nešnekėsiu.
– Skaudi tema?
– Ne, tema neskaudi visiškai. Aš, tiesiog, nenoriu eikvoti oro.
– Mintys apie šventę?
– Labai graži šventė. Labai malonu tokioje dalyvauti. Tai labai džiugu ir sveikintina. Kai gavau Rimanto (Kaukėno) pakvietimą, iš karto sutikau, tik liepiau priminti, kad per daugybę reikalų neužsimirštų. Tikrai džiaugiuosi, kad esu čia. Smagu matyti tiek vaikų žaidžiant kartu, susirinkus dėl bendro tikslo padėti sergantiesiems. Metai po metų ši šventė taps dar didesnė ir augs.
– Ar Kinijoje buvo tokių varžybų?
– Kinijoje pačiam neteko dalyvauti tokiuose renginiuose, kurie dažniausiai vyksta vasaromis. Kada žaidžiau NBA, tiek Hjustone, tiek Naujajame Orleane, tikrai teko ne viename tokiame renginyje dalyvauti. Džiugu, kad krepšinis suvienija visus.
– Ko dažniausiai vaikai klausia?
– Klausia, koks mano ūgis. Tai yra natūralu. Žinau, kad vaikai serga už mane. Todėl noriu skirti šiek tiek dėmėsio jiems ir taip grąžinti skolą.
– Gal vaikų krepšinyje mes Lietuvoje rengiame per daug komandinio tipo žaidėjus ir mažai dėmesio skiriame individualiam meistriškumui?
– Mano nuomone, viską, ką laimėjome – laimėjome dėl komandos, o ne dėl individualių veiksmų. Mane mokė taip žaisti ir aš sergu už visas komandas, kurios taip žaidžia.
– Žaidėte pats Hjustone. „Rockets“ pralaimėjimas „Warriors“, likus žingsniui iki NBA finalo, Jums buvo skaudus?
– Asmeniškai tikrai skaudus. Turiu nemažai draugų ten, tiek trenerių, tiek žaidėjų. Jie tikrai geri žmonės ir man buvo liūdna. Miestas nusipelnė turėti čempionų komandą. Maniau, kad šiais metais tikrai pavyks. Aišku, Chriso Paulo trauma labai sujaukė tuos planus jiems. Gaila, man iš tikrųjų buvo gaila.
– Sakėte, kad turite daug reikalų. Kas tai per reikalai?
– Mokausi. Noriu pirmąjį kursą pabaigti Lietuvos sporto universitete. Vis tiek reikia treniruotis, nuolat atsiranda visokių renginių, kur vos ne paskutinę minutę paprašo dalyvauti. Pirmosios savaitės buvo ramesnės, nes nedaug žmonių žinojo, kad esu grįžęs, o dabar visi prašo padėti. Noriu atiduoti duoklę ir dėmesį kitiems žmonėms.
– Jūsų vasara bus Lietuvoje?
– Žiūrėsime. Kol kas studijų nepabaigiau. Iki šio mėnesio pabaigos turiu viską baigti. Tai planai ir yra Lietuva. Paskui žiūrėsime, kaip bus. Šiuo metu sportuoju Kaune su „Žalgirio“ fizinio parengimo treneriu, kuris man skiria nemažai laiko kiekvieną dieną. Šiuo metu viskas, ko man reikia, yra čia. Žiūrėkite, koks oras nuostabus!
– Studijuote krepšinio treniravimą?
– Taip. Žiūrėsime, kaip seksis. Po karjeros galvoju būti treneriu. Gal ne vyriausiuoju, nes didesnis noras yra padėti jaunesniems žaidėjams ar komandai tobulėti. Aišku, su nemažai žmonių šnekėjau ir jie sakė, kad tai pats sunkiausias darbas. Bet man patinka padėti žmonėms, patinka padėti žaidėjams. Tokia ir mano stovyklos idėja buvo.
– Eurolyga stengiasi artėti prie NBA pagal taisykles ir žaidimo stilių. Sveikinate tai?
– Jie daro teisingus žingsnius, žiūrint į priekį, žiūrint kaip į verslą. Manau, tik laiko klausimas, jei Eurolyga didins rungtynių skaičių, „Žalgiris“ neturės šansų žaisti Lietuvos krepšinio lygoje. Tada bus kaip ir NBA. Tai iš vienos pusės geras pavyzdys, o iš kitos pusės gali nemažai kainuoti Lietuvos krepšiniui. Yra pliusų ir minusų.
– Kinijoje krepšinis amerikietiškas ar europietiškas?
– Labai primena amerikietiškąjį. Žaidimas reikalauja nemažai jėgų ir tikrai nebuvo lengva, kadangi kiekvienose rungtynėse žaisdavau po 30 minučių be sustojimų ir keitimo.
– Kai kurie krepšininkai per metus taip atsikanda Kinijos, kad nenori ten grįžti. Kaip yra Jūsų atveju?
– Kinija, Amerika ar kiti žemynai yra visiškai kitas pasaulis, visai kitokie žmonės. Aš labai džiaugiuosi, kad aš jaunas išvažiavau iš Lietuvos, iš namų. Būtent tas kultūrinis šokas buvo anksti ir tai padėjo man labai greitai prisitaikyti. Todėl dabar, kai važiuoju bet kur, man nėra problemų. O treneris (Virginijus) Mikalauskas tikrai daug padėjo ir mokė, kaip juos suprasti, kaip prie jų prisitaikyti.
– Vasarą reikia skirti poilsiui ar krepšiniui?
– Kaip mano dėstytojai dabar sakė, kad reikia rasti tą balansą. Sėdėti tris-keturias savaites nieko neveikiant, o paskui pradėti sportuoti yra negerai. Geriau laipsniškai, iš lėto sportuoti. Aš irgi ne kiekvieną dieną sportuoju. Savaitgalius skiriu poilsiui. Darbo dienomis visą savaitę sportuoju. Kiekvienas turi ieškoti, kas jam yra naudinga. Kiekvienas kūnas yra skirtingas, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Vienam užtenka 3 dienas per savaitę sportuoti, kitam reikia –gal 4-5. Yra dar noras ir (klausimas), kiek nori aukoti.
– Su agentu dažnai bendraujate apie kitą sezoną?
– Bendraujame tiek, kiek mano manymu, yra reikalinga. Dabar laukiu liepos 1 d., kada prasidės laisvųjų agentų rinka. Žiūrėsime, kaip ten viskas bus. Jei nieko iš NBA tokio pusėtinai gero nebus, tada žiūrėsime atgal į Kiniją. Komanda tikrai nori mane susigrąžinti, iš karto pasibaigus sezonui net norėjo naują kontraktą pasirašyti, bet aš vis tiek svarstysiu visus savo variantus ir išsirinksiu geriausiąjį.
– O Eurolyga?
– Nežinau. Gali būti ir Eurolyga. Nesu taip nusistatęs, kad ten ar tik ten. Jeigu iš Eurolygos bus geras pasiūlymas, tikrai nematau problemų.
– Pasiūlymai iš Kinijos geresni finansiškai?
– Priklauso kur. Vis tiek yra nemažai komandų, kurios turi didelius biudžetus. Tą, ką man pasiūlė Kinijos komanda, nežinau, kiek Eurolygos komandų galėtų tai pasiūlyti. Trys-keturios pirmutinės? O jos nesikomplektuoja metams, o komplektuojasi į ateitį – 3-4 metams. Bus matyti, ar bus variantų. Visada rasiu, kur žaisti.
– O Kinijoje pažadus tęsi? Kiek pažadėjo, tiek ir moka?
– Kas parašyta ant popieriaus, kas pasirašyta, tas bus įvykdyta. Toliau - kaip ir visur kitur. Gali tau pažadėti daug. Ką gausi, parodys laikas. Kas man buvo kontrakte įrašyta, neturėjau jokių problemų. Kinai visko laikėsi absoliučiai. Jokių nusiskundimų neturiu.
– Ar pasaulio futbolo čempionatu domėsitės?
– Mano tėvas žaidė futbolą. Jis yra didelis fanas. Aš, kai užaugau, žaidžiau krepšinį. Mano pirmoji meilė krepšinis, o antroji – futbolas. Tikrai sergu, palaikau ir palaikysiu vokiečius. Esu Miuncheno „Bayern“ klubo fanas. Tikrai žiūrėsiu, tikrai laukiu nesulaukiu ir tikiuosi, kad Vokietija apgins pasaulio čempionų vardą.
– Pats esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Ką Jums yra įdomu ten sekti?
– Seku žmones, kurie yra svarbūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Draugai ir taip toliau, bet čia yra natūralu. Taip, seku sporto bendruomenę. Žiūriu, kaip kam sekasi. Susirašau su kai kuriais rinktinės žaidėjais. Stebiu, kaip sekasi, kaip žaidžia.
