Š.Jasikevičius ir R.Kurtinaitis eidami vyriausiojo trenerio pareigas kol kas iškovojo po du LKL čempiono žiedus. Tad po kelių dienų kažkuris iš jų taps triskart čempionu ir pagal titulų skaičių pavys Antaną Sireiką. Tiesa, finalų rekordininkas Jonas Kazlauskas kitiems krepšinio specialistams dar ilgai bus nepasiekiamas.
42 metų Š.Jasikevičius iki šiol Kauno „Žalgiriui“ vadovavo dviejose finalo serijose. Užpernai jo komanda nugalėjo Dainiaus Adomaičio treniruojamą Klaipėdos „Neptūną“ 4:1, o pernai įveikė Kazio Maksvyčio treniruojamą Panevėžio „Lietkabelį“ irgi 4:1.
Susiję straipsniai
58 metų R.Kurtinaitis, kaip vyriausias treneris, taip pat dalyvavo dviejose LKL finalo serijose, bet jų atmosferą jau primiršo. Aukso žiedus R.Kurtinaitis iškovojo 2009 ir 2010 metais, kai jo treniruojamas Vilniaus „Lietuvos rytas“ dukart paeiliui lemiamoje dvikovoje pranoko „Žalgirį“ 4:1 ir 4:3. Pirmojoje serijoje R.Kurtinaičio varžovas buvo Gintaras Krapikas, o antrosios serijos viduryje Kauno klubas atleido trenerį Darių Maskoliūną ir „Žalgiriui“ formaliai vadovavo Dainius Šalenga.
Abu stipriausių šio sezono Lietuvos komandų treneriai yra kovoję LKL finaluose ir būdami kituose vaidmenyse. Š.Jasikevičius kaip krepšininkas dalyvavo dviejose finalo serijose: dar 1999 metais vilkėdamas „Lietuvos ryto“ aprangą tapo vicečempionu, o 2014 metais su Kauno „Žalgiriu“ iškovojo pirmąjį karjeroje LKL čempiono žiedą. 2015 metais Šaras tapo LKL čempionu kaip „Žalgirio“ trenerio G.Krapiko padėjėjas.
R.Kurtinaitis žaidė dviejuose LKL finaluose: 1996 metais su „Žalgiriu“ tapo čempionu, 1998 metais su Kauno „Atletu“ – vicečempionu.
Beje, R.Kurtinaičiui kelis sezonus priklausė LKL finalo serijoje pelnytų taškų rekordas. 1996 metais tuometinis „Žalgirio“ lyderis per finalo seriją įmetė 100 taškų (per 5 rungtynes).
Sunkiai pavejamas LKL finalų rekordininkas yra J.Kazlauskas. Jis vadovavo komandoms net aštuoniose finalo serijose ir šešis kartus tapo LKL čempionu. J.Kazlauskas penkis sykius į viršūnę vedė „Žalgirį“ (1995-1999 m.), sykį – „Lietuvos rytą“ (2002 m.). Su abiem šiomis komandomis buvęs Lietuvos rinktinės treneris finale patyrė po vieną nesėkmę.
J.Kazlausko treniruojamos komandos finalo serijose žaidė 35 rungtynes, per kurias pasiekė 22 pergales ir patyrė 13 pralaimėjimų. Šie trys skaičiai taip pat yra LKL rekordai.
Jautri Rimo Kurtinaičio žinutė: pergalę skyrė ypatingam žmogui
A.Sireika dalyvavo trijose finalo serijose. Jo treniruojamas „Žalgiris“ triskart paeiliui tapo čempionu 2003-2005 metais. A.Sireika gali pasigirti puikiu pergalių ir pralaimėjimų santykiu – jo darbo metais Kauno komanda finaluose laimėjo 12 iš 14 rungtynių (85,7 proc.).
Geresnį pergalių procentą pasiekė tik du užsieniečiai treneriai, bet jie mūsų šalyje dirbo labai trumpai ir tik po vieną kartą kovojo LKL finalo serijose. 2006 metais kroato Neveno Spahijos treniruojamas „Lietuvos rytas“ ir 2013 metais katalono Joano Plazos vadovaujamas „Žalgiris“ paskutinį sezono mūšį laimėjo rezultatu 4:0.
Vienintelis treneris, pralaimėjęs tris LKL finalo serijas, yra Vladas Garastas. Jis per tris pirmuosius finalus (1994-1996 m.) stovėjo prie Kauno „Atleto“ vairo, bet visus tris kartus turėjo pripažinti J.Kazlausko pranašumą.
Trenerių, kurie dalyvavo tik vienoje LKL finalo serijoje ir per ją nelaimėjo nė vienerių rungtynių, sąrašas gana ilgas. Sausu rezultatu finale pralaimėjo ir antro šanso nebegavo Valdemaras Chomičius (1997 m. „Žemaitijos olimpas“), Kęstutis Kemzūra (2004 m. „Lietuvos rytas“), slovėnas Tomo Mahoričius (2005 m. „Lietuvos rytas“), latvis Ainaras Bagatskis (2006 m. „Žalgiris“), serbas Aleksandaras Džikičius (2012 m. „Lietuvos rytas“), vokietis Dirkas Bauermannas (2013 m. „Lietuvos rytas“) ir argentinietis Marcelo Nicola (2015 m. „Lietuvos rytas“).
„Žalgirio“ dilema: kokia būtų komanda su Šarūnu Jasikevičiumi ir be jo
Visi LKL čempionų treneriai
6 kartus – J.Kazlauskas („Žalgiris“ – 1995, 1996, 1997, 1998 ir 1999 m., „Lietuvos rytas“ – 2002 m.).
3 kartus – A.Sireika („Žalgiris“ – 2003, 2004 ir 2005 m.).
2 kartus – R.Grigas („Žalgiris“ – 2007 ir 2008 m.), R.Kurtinatis („Lietuvos rytas“ – 2009 ir 2010 m.), G.Krapikas („Žalgiris“ – 2014 ir 2015 m.), Š.Jasikevičius (2016 ir 2017 m.).
1 kartą – J.Salumetsas (Estija; „Žalgiris“ – 1994 m.), Š.Sakalauskas („Lietuvos rytas“ – 2000 m.), A.Brazys („Žalgiris“ – 2001 m.), N.Spahija (Kroatija; „Lietuvs rytas“ – 2006 m.), I.Zouros (Graikija; „Žalgiris“ – 2011 m.), A.Trifunovičius (Serbija; „Žalgiris“ – 2012 m.), J.Plaza (Ispanija; „Žalgiris“ – 2013 m.).