Lietuviai pirmąjį atrankos etapą baigė sekmadienį, paskutiniame atrankos lange 79:61 susitvarkę su lenkais ir 73:50 įveikę Vengriją.
Praėjusiose rungtynėse dar po kartą nugalėję šiuos varžovus bei nykštukinį Kosovą, Dainiaus Adomaičio auklėtiniai C grupėje ramiai užsitikrino pirmąją vietą.
Taip, galbūt Lenkija, Vengrija ir Kosovas nebuvo varžovai, kurių Lietuvos rinktinė prisibijojo, tačiau pirmieji atrankos langai be NBA ir Eurolygos žaidėjų kėlė jaudulio.
Vėl rinktinės marškinėlius apsivilkęs Kšištofas Lavrinovičius, nedrąsiai su komandos draugais besipažindinantys Arnoldas Kulboka ir Laurynas Birutis, po gero sezono rinktinėje debiutuojantis Arnas Butkevičius – lapkričio pabaigoje pamatėme labai neįprastą rinktinę.
Tačiau ji jau tada išsiskyrė ypatinga atmosfera ir nebyliai kratėsi „dublerių rinktinės“ vardo.
Bičiuliškas bendravimas peraugo į laisvumą aikštėje ir 99:61 sutriuškintas Kosovas bei 75:55 įveikta Lenkija parodė nevalančiūninės rinktinės veidą, kuris tikrai nenuvylė.
Eimantas Bendžius, Adas Juškevičius bei Gediminas Orelikas ėmėsi lyderių vaidmens ir D.Adomaičiui tarsi patvirtino, kad nusipelnė vietos ir ateities dvyliktukuose.
Antrajame lange dar dvi pergalės prieš Vengriją ir Kosovą prie šių pavardžių pridėjo ir dar kelias – žybtelėjo Martynas Echodas, Rokas Giedraitis, Marius Grigonis.
Ne veltui šie žaidėjai, net ir vasarą sulaukus galimybės stiprintis pajėgiausiais krepšininkais, vėl sulaukė D.Adomaičio dėmesio.
Dvejos pastarosios rungtynės sujungus rezervus ir naująjį „papildymą“ su Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu priešakyje tapo maloniai nuobodžiu pasivaikščiojimu.
Tačiau, nepaisant to, lietuvių finišas pirmajame etape leido padaryti kelias išvadas.
1. Ramybė dėl įžaidėjų
Nors didžiausia Lietuvos rinktinės stiprybe paskutiniame atrankos lange akivaizdžiai buvo priekinė linija, gynėjų gandis D.Adomaičiui jokių galvos skausmų nekėlė.
Po nemalonaus praėjusios vasaros scenarijaus, kai Lukas Lekavičius prieš pat Europos čempionatą gavo traumą, pagaliau ir vėl išvydome jo ir Manto Kalniečio duetą.
M.Kalnietis per abejas rungtynes surinko šiek tiek geresnę statistiką – iš viso 12 taškų ir 25 naudingumo balai.
L.Lekavičiaus sąskaitoje šiame lange buvo 11 taškų ir 13 naudingumo balų. Tačiau šie skaičiukai nevisiškai atspindėjo vaizdą aikštėje.
Atėnų „Panathinaikos“ klube šį sezoną įsitvirtinti mėginęs L.Lekavičius priminė, kodėl graikų grandai jį nugvelbė iš Kauno „Žalgirio“.
Aštrus žaidimas, staigūs prasiveržimai ir savalaikiai perdavimai komandos draugams tapo jo vizite kortele, akimirkomis taip reikiamos energijos įpūtusio ir rinktinei.
Milano „Olimpia“ sunkų sezoną išgyvenęs M.Kalnietis be oficialių rungtynių praleido beveik penkis mėnesius, tad per pirmąsias rungtynes dar tik gaudė žaidimo ritmą.
31-erių krepšininkas nebuvo toks greitas ar aktyvus kaip L.Lekavičius, tačiau naudojosi savo privalumais – gera žaidimo kontrole ir su patirtimi atėjusia ramybe.
Nors po pastarojo lango iškilo įdomus pagrindinio įžaidėjo klausimas, D.Adomaičiui jo spręsti kol kas nereikia.
Treneris randa minučių ir L.Lekavičiui, ir M.Kalniečiui, o skirtingas jų žaidimo stilius tik atneša pasirinkimo laisvę. Nėra abejonių, kad ateityje tai labai pravers.
2. Galia po krepšiais
Po paskutinių rungtynių su Vengrija J.Valančiūnas negalėjo ramiai duoti interviu – kalbėti trukdė garsios, iš sirgalių tribūnos puolėjui aidinčios skanduotės.
Akivaizdu, kad J.Valančiūno pasiilgo ne tik sirgaliai, bet ir pati rinktinė.
Į lenkų krepšį 11, o į vengrų – 15 taškų pelnęs krepšininkas kartu su D.Saboniu buvo varžovams neįkandamas duetas.
Po pertraukos į rinktinę sugrįžęs D.Sabonis apskritai tapo rezultatyviausiu lietuvių žaidėju, per abejas rungtynes surinkusiu iš viso 29 taškus.
„Man įdomiausia ir buvo patikrinti D.Sabonį, – po rungtynių pripažino D.Adomaitis. – Norėjosi pažiūrėti, kaip veiks puolimo grandis“.
Be dviejų NBA bokštų, didelį indėlį į rinktinės žaidimą įdėjo ir Artūras Gudaitis.
Nors dėl pajėgių pozicijos konkurentų jo minutės aptrupėjo, „Olimpia“ aukštaūgis darė tai, ką moka geriausiai – efektyviai išnaudojo kiekvieną minutę.
Prieš Lenkiją jis per 14 minučių surinko 11 taškų ir atkovojo 3 kamuolius, o prieš Vengriją per 17 minučių surinko 12 taškų ir sugriebė net 13 kamuolių.
D.Adomaičiui toks puolėjų žaidimas kol kas kelia vienintelį ir labai malonų uždavinį – kaip visus sutalpinti aikštėje?
Juk eilėje dar stovi tokie aukštaūgiai kaip milžiniškais žingsniais tobulėjantis L.Birutis, M.Echodas, ar tas pats E.Bendžius.
Net jei jie pajėgiausios sudėties rinktinėje ir nerastų vietos, vidurio puolėjų grandis nei šios atrankos languose, nei artimiausius penkerius metus problemų kelti neturėtų.
3. Nuveiktas darbas
Jau aišku, kad antrajame atrankos etape Lietuvos rinktinė susikaus su Italijos, Kroatijos ir Nyderlandų ekipomis.
Langai ir vėl vyks rugsėjo, lapkričio bei vasario mėnesiais. Kol kas dar neaišku, kokias kortas savo rankoje D.Adomaitis turės rudenį.
Nei J.Valančiūnas, nei D.Sabonis nežino, ar klubai juos išleis iš priešsezoninių treniruočių stovyklų. Nežinia ir kaip elgsis Eurolygos ekipos.
Tikrai aišku tik tai, kad jei niekas kardinaliai nepasikeis FIBA ir Eurolygos konflikte, lapkričio ir vasario langų metu Eurolygos ir NBA žaidėjų lietuviai neturės.
Bet tai greičiausiai netaps problema – pirmajame etape iškovotus taškus į antrąjį nusinešusiems lietuviams garantuotam kelialapiui į pasaulio čempionatą užteks 3 pergalių.
Priklausomai nuo to, kaip pasirodys varžovai, gali užtekti ir dviejų ar netgi apskritai vienerių laimėtų rungtynių.
Kadangi atrankos pradžia nuramino ir priminė apie ilgą rinktinės suolelį, D.Adomaitis kito etapo gali laukti pakankamai ramiai.
Gali būti, kad rugsėjį surinkus bent dalį stipriausių žaidėjų ir įveikus Kroatiją bei Nyderlandus, visas darbas bus padarytas gerokai anksčiau, nei pasibaigs atranka.
