Beveik pustrečio milijono – tiek V.Matijošaičio vadovaujama Kauno savivaldybė šįmet atseikėjo „Žalgirio“ klubui. Šiam dosnumui prilygti negali joks kitas Lietuvos miestas.
Pavyzdžiui, dvigubai didesnį biudžetą už laikinąją sostinę turintis Vilnius krepšiniui skiria perpus mažiau pinigų.
Susiję straipsniai
Kitos savivaldybės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandas remia, palyginus, visiškai kukliomis sumomis, tačiau daugumai tai – gyvybiškai svarbi parama.
Lrytas.lt pažvelgė, kiek 2018 metais savivaldybės numatė skirti LKL klubams.
Kauno „Žalgiris“
Parama 2018 metams: virš 2 mln. 300 tūkst. eurų
Nors Kauno miesto savivaldybė formaliai nėra klubo dalininkė ir tiesioginės įtakos valdymui neturi, pastaraisiais metais negaili dosnios paramos.
2017 metais V.Matijošaitis „Žalgiriui“ skyrė 1,9 mln. eurų dotaciją, o 2018 m. ją didinti paskatino sėkmingas komandos žygis Europoje.
Praėjusį sezoną klubo biudžetas siekė maždaug 8,5 mln. eurų, tad savivaldybės pinigai jame sudarė maždaug ketvirtadalį.
Beje, į klubo biudžetą pinigai plaukia ir iš savivaldybės įmonių bei „Žalgirio“ arenos surinktų lėšų. 2011-aiais duris atvėrusios arenos statybas daugiausiai finansavo Vyriausybė bei Kauno savivaldybė.
Vilniaus „Rytas“
Parama 2018 metams: 1 mln. 386 tūkst. eurų
Sostinės savivaldybė pagrindinį miesto krepšinio klubą remia pagal trejų metų sutartį, kuri bus (jei prireiks) koreguojama kitąmet.
2017-aisiais „Ryto“ klubą pasiekė kiek mažesnė suma nei šiemet – 1 mln. 158 tūkst. eurų.
Tiesa, pernai lapkritį Vilniaus savivaldybė klubui po ilgų ginčų nutarė skirti papildomą pusės milijono eurų dotaciją.
„Rytą“ valdančios VšĮ „KK Statyba“ dalininkų susirinkime savivaldybė turi 8 balsus iš 20.
Dar tiek pat turi verslininkas Darius Gudelis, du balsai priklauso Linui Kleizai, po vieną – VšĮ „KK Perlas“ bei įmonei „Norvelita“.
Praėjusį sezoną savivaldybės parama sudarė trečdalį „Ryto“ biudžeto, kuris siekė apie 4,2 mln. eurų.
G.Šiupario nuotr.
Klaipėdos „Neptūnas“
Parama 2018 metams: 526 tūkst. eurų
Uostamiesčio savivaldybė savo reprezentaciniam klubui 2018 metais planuoja skirti daugiau nei buvo numačiusi pernai.
Pirminiame 2017-ųjų dotacijų plane „Neptūnui“ buvo numatyta 474 tūkst. eurų parama. Tiesa, su vėliau skirtu papildomu finansavimu suma perkopė 700 tūkst. eurų.
Savivaldybės pinigai sudaro didžiąją klubo biudžeto dalį ir padeda stabilizuoti praėjusią žiemą pratrūkusią krizę.
Tuomet vadovybės nesutarimų purtyto „Neptūno“ egzistavimui iškilusią grėsmę ramino valdybą perėmę septyni uostamiesčio verslininkai.
Šiuo metu pagrindinės klubo figūros yra vienas jo savininkų, žuvininkystės verslo atstovas Sigitas Ambrazevičius bei direktorius Vilius Sukonas.
„Šiauliai“
Parama 2018 metams: 330 tūkst. eurų
Renesansą išgyvenančiam „Šiaulių“ klubui savivaldybė šįmet skirs beveik dvigubai daugiau nei pernai ar užpernai.
Pastaruosius dvejus metus klubas gaudavo po 180 tūkst. eurų.
Šiaulių miesto savivaldybė klubo dalininke tapo 2017-ųjų pabaigoje. Pernai komandos biudžetas buvo 650 tūkst. eurų.
Panevėžio „Lietkabelis“
Parama 2018 metams: 301 tūkst. eurų
Panevėžio savivaldybės parama krepšiniui stabiliai didėja kasmet. 2016 metais „Lietkabelis“ gavo 100 tūkst. eurų, pernai – dvigubai daugiau.
Kai 2016-2017 m. sezone komanda pateikė staigmeną LKL iškovodama sidabro medalius, iš savivaldybės sulaukė papildomų 30 tūkst. eurų.
Pagrindinis klubo išlaikytojas tebėra jo prezidento Alvydo Bieliausko valdoma akcinė bendrovė „Lietkabelis“. Pernai ekipos biudžetas siekė apie 700 tūkst. eurų.
Utenos „Juventus“
Parama 2018 metams: 255 tūkst. eurų
Utenos savivaldybės dotacija klubui pernai buvo panaši kaip ir šiemet – šiek tiek viršijo 200 tūkst. eurų.
Ši suma klubui reikšminga, mat praėjusį sezoną „Juventus“ vertėsi su maždaug 700 tūkst. eurų biudžetu.
Beje, pernai „Juventus“ skambėjo dėl kilusių nesusipratimų su privačiu rėmėju – ekipą sezono pradžioje treniravusio Gedimino Petrausko tėvu Zigmu.
„Juventus“ direktorius Eimantas Skersis žiniasklaidai pasakojo, jog iš žinomo verslininko nesulaukė pusės žadėtų pinigų.
Susiję straipsniai
„Prienai“
Parama 2018 metams: 250 tūkst. eurų
Ant iškritimo iš LKL slenksčio balansavę „Prienai“ ateinančiame sezone sieks nebeatsidurti tokioje situacijoje, tad iš savivaldybės išsiprašė solidžios paramos.
Pernai ji buvo daugiau nei dukart mažesnė.
Šią vasarą iš komandos pavadinimo taip pat buvo išbrauktas Birštono miesto vardas, mat jo parama, klubo atstovų teigimu, tebuvo simbolinė.
Pavadinime nebeliko ir „Vytauto“ prekės ženklo, kuris nuo šiol nebėra klubo generalinis rėmėjas.
Kėdainių „Nevėžis“
Parama 2018 metams: 183 tūkst. eurų
Kėdainių rajono savivaldybė „Nevėžį“ 2017-aisiais įsipareigojo remti tris sezonus, kasmet skirdama po 183 tūkst. eurų.
Praėjusį gruodį prie šios paramos dar prisidėjo vienkartinė 70 tūkst. eurų injekcija.
Kėdainių valdžiai pastarąjį sezoną taip pat teko traukti klubą nuo bankroto slenksčio.
Šią liepą „Nevėžis“ sulaukė 150 tūkst. eurų, kurių prireikė norint išpildyti LKL reikalavimus artėjančiam sezonui ir likviduoti skolas.
Pasvalio „Pieno žvaigždės“
Parama 2018 metams: ~ 100 tūkst. eurų
„Pieno žvaigždės“ su savivaldybe nėra sutarusios dėl galutinės paramos šiems metams, tačiau, anot klubo vadovo Arūno Burkevičiaus, planuojama gauti apie 100 tūkst. eurų.
Ši suma pernelyg nesikeičia jau kelerius pastaruosius metus.
Pasvaliečių biudžetas kitam sezonui dar neaiškus, tačiau greičiausiai sieks apie 400-500 tūkst. eurų.
Alytaus „Dzūkija“
Parama 2018 metams: nenustatyta
Alytaus klubo vadovai jau kurį laiką varsto savivaldybės duris, tačiau jiems vis dar nepavyko suderinti paramos šiems metams.
Pernai Alytaus miestas „Dzūkijai“ skyrė 198 tūkst. 600 eurų sumą. Realu, kad ji bus panaši ir šįmet.
„Kol kas reikalai su savivaldybe užstrigę, bet tikimės, kad artimiausiu metu pavyks viską išspręsti. Viliuosi, kad parama nemažės“, – lrytas.lt neseniai sakė „Dzūkijos“ direktorius Antanas Sakavickas.