EUROLYGA 2023

Kaunas tiesiog neturi lygių: „Žalgirio“ aruodas didesnis net sudėjus visų pinigus

Neprilygstamas rezultatuose, neprilygstamas ir finansiniuose reikaluose. Taip galima kalbėti apie Kauno „Žalgirį“, kuomet pažvelgiama į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų pinigines.

 Lietuvos čempionai savo biudžetu Lietuvoje gerokai lenkia artimiausius persekiotojus.<br> Lrytas.lt montažas
 Lietuvos čempionai savo biudžetu Lietuvoje gerokai lenkia artimiausius persekiotojus.<br> Lrytas.lt montažas
Žalgiriečių viltys naujajame sezone tokios pat didelės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žalgiriečių viltys naujajame sezone tokios pat didelės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Sostinės klubas ambicingai pasitinka naująjį sezoną.
 Sostinės klubas ambicingai pasitinka naująjį sezoną.
 Į uostamiesčio klubą grįžo puikiai žinomas Jerai Grantas.
 Į uostamiesčio klubą grįžo puikiai žinomas Jerai Grantas.
 S.Jasaitis tapo Panevėžio klubo kapitonu.<br> G.Šiupario nuotr.
 S.Jasaitis tapo Panevėžio klubo kapitonu.<br> G.Šiupario nuotr.
 A.Sireika sirgaliams pažadėjo kovingumą.<br> G.Šiupario nuotr.
 A.Sireika sirgaliams pažadėjo kovingumą.<br> G.Šiupario nuotr.
 Uteniškiai eilinį sezoną pasitinka nemažindami ambicijų.
 Uteniškiai eilinį sezoną pasitinka nemažindami ambicijų.
Prienai į komandą prisirinko patyrusių veteranų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prienai į komandą prisirinko patyrusių veteranų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Dzūkai pasiruošime naujajam sezonui žaidė solidžiai.<br> D.Aleksyno nuotr.
 Dzūkai pasiruošime naujajam sezonui žaidė solidžiai.<br> D.Aleksyno nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 22, 2018, 3:09 PM

Net ir sudėjus visų devynių komandų biudžetus, jie neprilygsta tam, kurį naujajam sezonui suplanavo „Žalgiris“.

Lyginant su praėjusiu sezonu, Lietuvos čempionų planuojamas biudžetas ūgtelėjo net dviem milijonais eurų, o vicečempiono Vilniaus „Ryto“ beveik nepakito. 

Milijono ribą peržengė ir Klaipėdos „Neptūno“ ekipa, o į šį skaičių įlįsti taip pat planuoja Panevėžio „Lietkabelis“.

Likusioms šešioms komandoms tokios sumos liko svajonėmis, tačiau tai nereiškia, kad darbo jos neturėjo. 

Dauguma stengėsi susireguliuoti finansus, kurie bent jau nebūtų mažesni nei praėjusį sezoną ir tą daryti sekėsi puikiai. Kai kurie klubai gerokai viršys LKL nustatytą minimalų – 400 tūkst. eurų biudžetą.

Šeštadienį prasideda naujasis LKL sezonas, tad lrytas.lt pažvelgė, kokio storio pinigines naujajame sezone turės visi LKL kovosiantys klubai. 

Kauno „Žalgiris“ – 10,7 mln. eurų

Lietuvos čempionų finansinė padėtis gerėja ir sirgaliams dėl to belieka tik džiaugtis. 

Kauno klubo planuojamas biudžetas per metus išaugo nuo 8,5 iki 10,7 mln. eurų.

Net artimiausią konkurentą LKL „Žalgiris“ savo finansiniais pajėgumais lenkia daugiau nei dvigubai.

„Komandai trūko generalinio rėmėjo, tačiau gerėjant rezultatams jis atsirado. Visiškai atsiskaitėme su žaidėjais ir net turime sutaupę 0,5 mln. eurų rezervą“, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje pristatinėdamas biudžetą džiaugėsi „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Kaip teigė P.Motiejūnas, parama iš Kauno savivaldybės sieks 2 mln. eurų, pajamos iš rėmėjų ir reklamos – 3 mln. eurų, pajamos už bilietus - 2,9 mln. eurų, žaidėjų perleidimo pajamos – 1 mln. eurų.

„Šio sezono tikslai – laimėti viską Lietuvoje, o Eurolygoje – laimėti tam tikrą varžybų skaičių“, – naujojo sezono tikslus skelbė Kauno komandos vadovas.

Vilniaus „Rytas“ – 4,4 mln. eurų

Nors sostinės klubas daugiau nei dvigubai lenkia artimiausią persekiotoją, vis tik finansais pavyti ar bent kiek priartėti prie pagrindinio varžovo „Žalgirio“ jiems sekasi sunkiai.

Naujajame sezone „Ryto“ klubas versis su 4,4 mln. eurų siekiančiu biudžetu, kuris labai panašus į praėjusio sezono.

„Dabar turime trejų metų ciklą. Su sezono rezultatais, sirgaliais, sugrįžtančiais rėmėjais, manau, kad galėsime didinti finansus iki 5,5 ar 6 mln. eurų“, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje situaciją nušvietė sostinės klubo vadovas Darius Gudelis.

Šiais metais „Ryto“ komanda sulaukė 1 mln. 386 tūkst. eurų paramos iš savivaldybės, kuri yra kiek didesnė nei ta, kuri buvo metais anksčiau (1 mln. 158 tūkst. eurų).

Klaipėdos „Neptūnas“ – 1,5 mln. eurų

Eilę sezonų pozicijų neapleidžianti ir stipriausių Lietuvos komandų ketveriukėje besišildanti uostamiesčio ekipa planuoja turėti tokį patį biudžetą, koks buvo ir praėjusiame sezone.

Jis sieks 1,5 mln. eurų iš kurių maždaug trečdalį sudarys savivaldybės parama – 526 tūkst eurų. Ji yra didesnė, nei buvo numatyta ankstesniais metais.

Klubas tikis, kad komanda ir toliau bus mylima Klaipėdos mieste gyvenančių žmonių.

„Be sirgalių nebūtų ir klubo. „Neptūno“ aistruoliai visada buvo stiprus komandos užnugaris, norime, kad tai tęstųsi ir ateityje“, – sakė klubo direktorius Vilius Sukonas.

2017-ųjų plane „Neptūnui“ buvo numatyta 474 tūkst. eurų parama. Tiesa, su vėliau skirtu papildomu finansavimu suma perkopė 700 tūkst. eurų.

Neatmestinas variantas, kad panaši situacija gali susiklostyti ir šiais metais.

Panevėžio „Lietkabelis“ – 1 mln. eurų

Komandos vadovybėje pokyčius išgyvenęs ir taip pat trenerių štabe permainų turėjęs Panevėžio klubas savo ambicijų nemažina. 

Komanda planuoja surinkti 1 mln. eurų siekiantį biudžetą, o iš savivaldybės gauti 300 tūkstančių.

Verta pažymėti, kad Panevėžio savivaldybės parama krepšinio klubui reguliariai didėja kasmet. 

2016 metais „Lietkabelis“ gavo 100 tūkst. eurų, pernai – dvigubai daugiau. 

„Vis dar dėliojamės biudžetą, bet manome, kad viską susumavus naujajame sezone bus apie 1 mln. eurų“, – teigė komandos direktorius Martynas Purlys.

Anot jo, klubo tikslai nuo ankstesnių sezonų nesikeis. Panevėžys vietiniame fronte ir toliau žvelgia į geriausiųjų ketvertuką. Tiek LKL, tiek ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.

„Šiauliai“ – 750 tukst. eurų

Svarbių žaidėjų – Lauryno Biručio ir Donato Sabeckio – netekęs Šiaulių miesto klubas nenusiminė ir tikslų nesumažino. Priešingai – jie tik dar labiau išaugo.

Komanda sirgaliams prisistatė su ambicijomis, treneris Antanas Sireika džiugino motyvuojančiais pažadais. 

Klubo valdybos pirmininkas Artūras Nacickas pasidžiaugė, kad klubas ir toliau vadovaujasi savo vizija – stengtis auginti jaunus žaidėjus, su jais pasirašant ilgalaikes sutartis, siekiančias nuo 2 iki 5 metų, tai pat ir tuo, kad klubui pavyko padidinti biudžetą ir sėkmingai mažinti turimas praeities skolas.

„Praėjusių metu biudžetas buvo 650 tūkst. eurų, šiemet dėl dalyvavimo Europos turnyre planuojame turėti daugiau nei 700 tūkst. eurų. 

Iš šių pinigų dengiame ne tik einamojo sezono išlaidas, bet ir turimus įsipareigojimus, senas skolas, kurios mus lydi iš ankstesnių laikų. Praėjusiame sezone jų pavyko padengti daugiau nei pusę – kone 100 tūkst. eurų”, – atskleidė vienas klubo vadovų

„Šiauliai“ šiais metais iš savivaldybės turėtų gauti beveik dvigubai didesnę nei pernai – 330 tūkst. eurų siekiančią sumą.

Utenos „Juventus“ – 730 tūkst. eurų

Uteniškių situacija, lyginant su praėjusiu sezonu, nė kiek nesuprastėjo. Klubas tikslų nemažina ir naujajam sezonui planuoja surinkti beveik nepakitusį biudžetą, kuris praėjusias metais siekė 700 tūkst. eurų.

„Mūsų preliminarus biudžetas, kurį planuojame surinkti yra 730 tūkst. eurų. Džiugu tai, kad savivaldybės parama nuo praėjusio sezono nesumažėjo“, – finansine padėtimi džiaugėsi komandos direktorius Eimantas Skersis.

Anot E.Skersio, biudžetui nepakitus, nesikeičia ir komandos noras puikiai pasirodyti naujajame sezone. Komanda nori išlaikyti stabilumą.

„Kalbant apie tikslus, tai jie bus nemaži. Reikia patekti bent į stipriausių LKL komandų penketuką, tam, kad turėtume galimybę žaisti FIBA Čempionų lygos atrankoje. Tačiau savaime suprantama, kad norime ir daugiau – patekti į stipriausių komandų ketvertą“, – teigė jis. 

Kėdainių „Nevėžis“ –  700 tūkst. eurų

Nors praėjusį sezoną Kėdainių komandai teko kapstytis nuo bankroto slenksčio, panašu, kad tai nė kiek nesumažino ambicijų naujajame sezone.

Minimalus LKL biudžetas yra 400 tūkst. eurų ir atrodytų visai normalu turėti tokį, kuomet esi belipantis iš finansinių problemų, tačiau „Nevėžio“ klubo vadovas Vaidotas Avižius prieš sezoną drąsiai pabrėžė, kad šis bus kur kas didesnis.

„Situacija, ko gero, kaip ir daugelyje kitų LKL komandų nėra pati lengviausia. Tačiau biudžetą planuojame surinkti gerokai didesnį nei minimalų, kurio reikalauja lyga. Jeigu viskas gerai gausis su rėmėjais, planuojame, kad turėsime apie 700 tūkst. eurų“, – teigė jis.

V.Avižius pabrėžė, kad svarbiausia yra tai, jog pačioje komandoje nuotaikos šiuo metu puikios.

„Surinkome neprastą sudėtį,  žaidėjai turi ką įrodyti. Komandoje labai geras mikroklimatas, o mūsų tikslas vienintelis. Žaidėjams – rodyti rezultatus, o klubui sukurti sąlygas, kad jiems nieko netrūktų“, – teigė V.Avižius. 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 650 tukst. eurų

Ne mažesnį biudžetą, nei pernai planuoja turėti ir Pasvalio ekipa. Jos tikslas – neatsilikti nuo praėjusio sezono.

Anot komandos direktoriaus Arūno Burkevičiaus, finansai prieš naująjį sezoną kiekvienais metais įsisuka į klaustuką, kadangi ne visi rėmėjai įvykdo duotus pažadus. 

„Galutinis biudžetas būna neaiškus ilgai, kadangi kai kurie rėmėjai visko iki pabaigos neužpildo, o sutartys su jais nėra įpareigojančios. 

Jeigu jie neturi ko duoti, tai ir neduoda. Nepaisant visko, planuojame neatsilikti nuo praėjusio sezono ir turėti apie 650 tūkst eurų siekiantį biudžetą“, – teigė jis. 

A.Burkevičiaus manymu į viską reikia žvelgti realistiškai. Kuomet pinigais neprilygstama kai kuriems klubams, tai ir tikslus reikia kelti atitinkamus.

„Norėtume būti bent jau LKL turnyro lentelės viduryje. Varžovai pagal savo finansus puikiai komplektuojasi ir didina ambicijas, o mūsų pozicija paprasta – nebūti silpnesniais nei ankstesniais metais“, – teigė A.Burkevičius.

Prienų „Skycop“ – 600 tūkst. eurų

Garsiosios Ballų šeimynos dėka visame pasaulyje nuskambėjusi Prienų ekipa džiaugiasi, kad naująjį sezoną pasitinka be didelės skolų naštos, kuri kamavo prieš praėjusio sezono startą.

Prienams biudžetą išauginti padėjo svarbus rėmėjas – tarptautinė skrydžių kompensavimo bendrovė „Skycop“ skyrusi net 100 tūkst. eurų. 250 tūkst. pridės savivaldybė.

Klubo direktorius Adomas Kubilius teigė, kad renkant biudžetą svarbūs buvo ne tik didieji rėmėjai, bet ir kitos detalės.

„Mūsų biudžetas panašus, kaip ir pernai, tik tuomet dar buvo likę įsipareigojimų iš ankstesniojo sezono, dengėme nemažai skolų. 

Prie šiemetinio biudžeto prisidėjo išaugusi savivaldybės parama, generalinio ir pagrindinio rėmėjo atėjimas. Taip pat rajone turime keletą smulkių rėmėjų, kurie mums yra labai svarbūs“, – situaciją nušvietė jis. 

Alytaus „Dzūkija“ – 450 tukst. eurų

Alytaus komanda jau nebe pirmą sezoną turi verstis su biudžetu, kuris šiaip ne taip perkopia leistiną minimalų.

Naujajame sezone nuo artimiausių komandų dzūkai atsiliks beveik 200 tūkst. eurų, tačiau komandos vadovas Antanas Sakavickas viliasi, kad geras komandos žaidimas padės augti ir finansams. 

„Visada stengiamės suformuoti didesnį biudžetą, nes savaime suprantama, kad tada ir komanda pajėgesnė būna. Tai yra kasdienis klubo klausimas. Stengiamės, kad miesto įmonės prisidėtų prie komandos, taip pat tikimės iš bilietų ir abonementų kažkiek gauti. 

Pasiekus rezultatą, palengvėja ir darbas su rėmėjais. Kadangi komanda kol kas rodo gerus rezultatus draugiškose rungtynėse, manau, kad biudžetą tikrai turėsime kiek didesnį nei 400 tūkst. eurų“, – teigė A.Sakavickas. 

Kol kas neaišku, kiek tiksliai, tačiau panašu, kad pusę Alytaus komandos biudžeto ir vėl sudarys savivaldybės parama. Praėjusį sezoną ji siekė 198 tūkst. 600 eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.