„Jūsų šalyje aš gyvenau dvejus metus. Kaunas ir visa Lietuva labai patiko ir mano žmonai“, – duodamas interviu „Lietuvos rytui“ 2003-iaisiais kalbėjo G.Chižniakas.
Ceremonija – Vilniuje
Krepšininkui ir jo žmonai Olgai Lietuva tapo išskirtine vieta.
2001-ųjų vasario 18-ąją bendraamžiai, kuriems tada buvo po 26 metus, Vilniuje sumainė žiedus prie altoriaus.
Jaunikis buvo aukščiausias, kurį kada nors Vilniuje buvo tekę tuokti Senamiestyje įsikūrusios nedidelės Graikų katalikų bažnyčios dvasininkui.
Pora civilinę santuoką buvo įregistravusi 1997-aisiais Kijeve. Tėvų bažnytinės santuokos dieną jųdviejų sūnui Platonui buvo sukakę metai ir vienas mėnuo.
Gauti Dievo palaiminimą ukrainiečiai sumanė gyvendami Kaune.
„Tada ir laiko nebuvo, ir aplinka ten buvo kitokia, – po šventų apeigų kalbėjo nuoširdžiai Dievą tikėjęs G.Chižniakas. – Galėjome šią ceremoniją atlikti ir kurioje nors Kauno ar Vilniaus cerkvėje, bet pasirinkome mums artimesnę, su ukrainietiškomis tradicijomis susijusią Graikų katalikų koplyčią. Ji dar restauruojama, buvo labai apleista, tad norime atkreipti ir vietos ukrainiečių bendruomenės dėmesį į tą šventyklą“.
Palydoje – komandos draugas
Tąsyk mikroautobusu į sostinę atvažiavę Chižniakai buvo apsirengę kaip ir dera jaunavedžiams: manekenės figūros nuotaka – elegantiška, kailiuku puošta balta suknele, jaunasis – juodu griežtu kostiumu.
Kartu su iš Kijevo atvykusia Olgos motina Nadežda Kolesnik jaunuosius lydėjo savu automobiliu atriedėję liudininkai – tuometis „Žalgirio“ įžaidėjas Kęstutis Marčiulionis ir iš JAV atskridusi jo draugė Alison.
G.Chižniako artimieji nesiryžo judėti iš gimtojo Nikolajevo – ne tiek baidė ilgi formalumai dėl vizų, kiek baimino dažni aukštaūgio motinos kojos skausmai.
Vakare – „Žalgirio“ pokylis
Prieš sumainydami žiedus ir gaudami pašventinimą, Olga ir Grigorijus pagal tradiciją atskirame kambaryje atliko išpažintį.
Iškilmingos bažnytinės santuokos proga jaunieji vakare visą „Žalgirio“ komandą pakvietė į pokylį Kauno „Bernelių užeigoje“.
Manekenė atėjo į varžybas
Iki pažinties su G.Chižniaku Olga išvis nesidomėjo sportu. Ji dirbo manekene, 1996 metais buvo laimėjosu grožio konkursą „Ukrainos topmodelis“.
Su būsimuoju vyru susipažino dar dirbdama manekene Nikolajevo mados teatre, kai drauge dirbusi Grigorijaus pusseserė sykį prikalbino nueiti į varžybas.
Pažinusi nuoširdų G.Chižniako charakterį ir ne sykį buvusi maloniai priblokšta jo dėmesingumo, po kelerių draugystės metų Olga nusprendė: „Reikia čiupti tokį gerą vyrą“.
Suviliojo „Žalgirio“ vardas
Metų trukmės kontraktą su Kauno klubu G.Chižniakas pasirašė 2000-ųjų vasarą.
„Žinojau, kad „Žalgiris“ žais Eurolygoje, o aš norėjau rungtyniauti aukšto lygio varžybose. Be to, Kauno komanda turi šlovingą vardą Europoje.
Tikiu, jog būsiu naudingas komandai.“, – savo apsisprendimą tada aiškino G.Chižniakas, prieš tai atstovavęs„Kyiv“ klubui.
Tuometis „Žalgirio“ klubo vadovas Ginas Rutkauskas prasitarė, kad Ukrainos rinktinės vidurio puolėjas tapo daugiausiai uždirbančiu Kauno ekipos žaidėju.
„Manau, kad mane pakvietė neatsitiktinai, ne tik dėl ūgio. Ukrainoje yra daug aukštų vaikinų, o „Žalgiris“ išsirinko mane“, – kalbėjo G.Chižniakas.
Atsakomybės prieš reiklius Kauno sirgalius legionierius nesibaimino: „Aš nieko nebijau. Įgijau nemažai patirties, kai žaidžiau Eurolygoje atstovaudamas Saratovo „Avtodor“. Kartu su Gintaru Einikiu esu žaidęs ir prieš „Žalgirį“.
Varžovų siaubas po krepšiais
2001-aisiais su „Žalgiriu“ tapęs Lietuvos krepšinio lygos čempionu, G.Chižniakas dar sezonui liko Kaune.
Aukštaūgis buvo naudingas komandai abiejose aikštės pusėse, bet ypač jį garsino blokai.
„Žalgirio“ centras du sezonus iš eilės buvo geriausias metimų blokuotojas Eurolygoje.
2000 metų gruodžio 14-ąją rungtynėse su Madrido „Estudiantes“ klubu ukrainietis blokavo net 8 metimus.
„Komandoje kas nors turi atakuoti, o kas nors – gintis, – viename interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo krepšininkas. – Visada labai mėgdavau padėti ekipos draugams gintis, tai ne kartą įrodžiau žaisdamas „Žalgiryje“.
Kai perduoda kamuolį ir esu geroje pozicijoje – stengiuosi atakuoti, bet pagrindinė mano pareiga aikštėje – gynyba“.
Išrinko naudingiausiu žaidėju
„Mane sušildys taurė“, – 2001-ųjų kovą spausdamas rankoje LKL Žvaigždžių naudingiausiam dienos žaidėjui skirtą apdovanojimą šaltoje spaudos konferencijoje šypsojosi G.Chižniakas.
„Žalgirio“ „centras“ buvo rezultatyviausias mačo tarp „Vilkų“ ir „Erelių“ dalyvis – 27 taškai.
Jei per Žvaigždžių dieną būtų buvęs renkamas artistiškiausias žaidėjas, juo irgi neabejotinai būtų tapęs G.Chižniakas.
„Vilkų“ rinktinei atstovavęs ukrainietis visą vakarą nestokojo geros nuotaikos, kuria bandė užkrėsti ir Kauno sporto halėje susirinkusius žiūrovus.
Per tas rungtynes jis metė 11 tritaškių, pataikė 3.
„Pažiūrėjęs, kaip per snaiperių konkursą tritaškius meta Donatas Slanina (tuometis „Žalgirio„gynėjas. – Red.), nutariau ir aš pabandyti, – juokėsi centras. – Šiaip tritaškius galiu pamėtyti po treniruočių, bet tai – ne mano pareiga.
Šįkart norėjosi truputį pakvailioti. Sirgaliai ir taip žino, kad moku stumdytis po krepšiu, todėl, manau, tai jiems neįdomu. Šioje šventėje stengiausi parodyti ką nors įdomesnio“.
Per tą pačią Žvaigždžių dieną dar dalyvavusio „Oro karaliaus“ konkurse G.Chižniako žurnalistai juokais paklausė: gal pasirinkote ne tą konkursą, reikėjo pabandyti tapti LKL snaiperiu?
„Prisimenate priežodį: gimęs šliaužti, skraidyti negali. Perfrazuojant: gimę bėgioti, kaip vilkai, skraidyti niekada negalės. Robertas Javtokas yra labai šoklus ir jis pelnytai laimėjo „Oro karaliaus“ konkursą“, -atsakė G.Chižniakas.
Lietuviškai – be akcento
Per profesionalo karjerą nuo 1994-ųjų iki 2010-ųjų G.Chižniakas, be „Žalgirio“, dar atstovavo gimtojo Nikolajevo SC, Kijevo „Budivelnik“ (abi – Ukraina), Saratovo „Avtodor“ (Rusija), Kijevo „Kyiv“, Valensijos „Pamesa“ (Ispanija), Atėnų „Peristeri“, Kozanio „Makedonikos“ (abi Graikija), Sankt Peterburgo „Dinamo“ (Rusija) ir Dniepro „Dnipro“ (Ukraina) ekipoms.
Vienas didžiausių ukrainiečio laimėjimų – patekimas į 2005-ųjų Europos taurės finalą. Tiesa, jo atstovaudams „Makedonikos“ tada nusileido trofėjų pelniusiam Vilniaus „Lietuvos rytui“.
Tąsyk vilniečiai nenustebo, Belgijos miesto Šarlerua arenoje išgirdę lietuvišką pasisveikinimą.
Laba diena, prašom, labai ačiū – šiuos žodžius G.Chižniakas tarė lietuviškai be akcento.
„Žinau daugiau žodžių, bet geriau pavyksta, kai jie išplaukia pašnekesio metu. Visada bandau prisiminti lietuvių kalbą, kai žaisdamas sutinku kurį nors Lietuvos krepšininką, – Europos taurės finalo dvikovos su Vilniaus ekipa išvakarėse duodamas interviu „Lietuvos rytui“ sakė G.Chižniakas. – Puikiai prisimenu kovas su „Lietuvos rytu“, kitas LKL varžybas. Apskritai Lietuvos krepšinis paliko labai didelį įspūdį.
Man itin daug davė tai, kad žaidžiau „Žalgiryje“ – stiprioje ekipoje, kurią gerai žino visa Europa. Tokie gyvenimo momentai tiesiog neužmirštami“.
Palikęs Kauną jis nenutraukė saitų su „Žalgiriu“.
„Palaikau ryšius su „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriu Aleksandru Kosausku, kuris man labai padėjo, kai žaidžiau Kaune. Jaučiu jam didelį dėkingumą“, – praėjus keleriems metams po išvykimo iš Lietuvos kalbėjo ukrainietis.
