Savo 66-ąjį gimtadienį šiomis dienomis šventęs NBA ir Eurolygos kovų komentatorius įsitikinęs, kad Europos krepšinį vis dar žlugdo keisti FIBA sprendimai.
Ypač – FIBA sukurti „langai“, skirti 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionato atrankai. Jai po mėnesio tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių nacionalinės ekipos ir vėl turės žaisti atranką, tačiau komandų sudėtyse nebus geriausių NBA ir Eurolygos žaidėjų.
„Visi kaltina komandas, kad jos neišleidžia žaidėjų į rinktines. Gerai, pasižiūrime: į nacionalinę ekipą atvažiuoja geriausi krepšininkai. Kodėl jie geriausi – nes semiasi patirties savo klubuose, daug žaidžia, juos ten muštruoja, padaro krepšinio asais. Rinktinėje jie neturės tiek patirties, kiek klube. Tai kas yra svarbesnis – rinktinė ar klubas? O dabar FIBA supriešino abi puses ir dar bando tokiu būdu spausti Eurolygą. Va jums ir visa strategija, kuri niekur neveda“, – pasaulinius krepšinio reikalus komentavo V.Gomelskis.
Garsaus Rusijos krepšinio trenerio Aleksandro Gomelskio sūnus taip pat tikino, kad Lietuvos krepšinis taip pat atsidūrė savotiškoje izoliacijoje, atsisakęs kovoti Eurolygos pripažįstamoje VTB Jungtinėje lygoje.
Jis įsitikinęs, kad mūsų šalies komandos norėtų varžytis VTB su kitomis Rusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Kazachstano ekipomis, tačiau Lietuvos valdžia sankcijomis draudžia belstis į šį turnyrą. Lietuvos ekipos iš rusų organizuojamo turnyro pasitraukė 2014-siais po to, kai ši šalis aneksavo Ukrainos Krymą.
„Sakykite, kiek gali tai tęstis – Lietuvos klubai, kurie galėtų žaisti tarptautinėje VTB lygoje, jie nežaidžia. Ir ne todėl, kad nenori. Todėl, kad jiems pasakyta – žaisite ten, miestai iš jūsų atims biudžetus, bus uždaryti keliai gauti rėmėjų pinigus. Taip ir norisi pasakyti politikams – savo reikalus spręskite pas save aukštai, nelieskite sportininkų. Tik dėl tokių kalbų ketverius metus Lietuvos klubams neleidžiama žaisti VTB.
Aš taip norėjau pamatyti Vilniaus „Lietuvos rytą“ su Rimu Kurtinaičiu, kurie VTB lygoje kovotų prieš geriausius Rusijos klubus. Bet kaip sakoma – norėti nedraudžiama. Aš gal ir norėjau Maskvoje pasižiūrėti CSKA ir „Ryto“ ar „Chimki“ mačus, bet – ne. Manęs neklausia, ar man įdomu, neįdomu. O gaila... Ir gaila, kad Rimas kol kas be darbo, tačiau jis susiras veiklos – tai geras treneris ir be darbo tikrai nesėdės.
– Bet dar jis jo neturi.
– Tai jau kita problema, kurią NBA šiaip ne taip išgujo. Na gerai, 28 klubai jos neturi, o liko tik tos dvi komandos, kurių vadovai yra išprotėję ir nori pergalių tuoj pat.
Kaip ir Rusijoje – turime pas save vieną tokį susireikšminusį klubo savininką, kuris nori ir reikalauja rezultato per pirmąjį sezoną. Taip, visada yra kaltas pralaimėjimais tik treneris. Nesąmonė kažkokia.
– Taip jau sudėliotas sporto pasaulis.
– Taip, bet ar matėte kokį trenerį, kuris ateidamas į klubą sakytų – atėjau pralaimėti, būtinai padarysiu viską, kad pralaimėčiau. Matėte?
Niekada ir niekur to nebuvo. Manau, kad į trenerio kontraktą turi būti įrašyta, kad jis turi teisę į nesėkmes. Arba sutartyje turėtų būti išdėstyta, kokia jam sudėtis pateikiama, jis pats privalo nuspręsti, ką jis gali su tokia sudėtimi pasiekti arba įrašyti, kad nori tokių ir tokių žvaigždžių. Tuomet yra bent lygybė sprendimuose, o ne sutartis ir reikalavimas suktis iš padėties.
– Bet ne visi klubai įkanda žvaigždes.
– Pasižiūrėkite į Kauno „Žalgirį“. Ir kalbėkime apie Šarūną Jasikevičių. Jo meistriškumas ir jau velniškai aukšta specialisto klasė bei gebėjimas motyvuoti komandą davė tokių vaisių, apie kuriuos niekas ir nesvajojo.
Iš klubo, kuris buvo priskiriamas autsaiderių grandžiai, Šaras padarė Eurolygos finalinio ketverto komandą. Ir šiemet aš tikiu Š.Jasikevičiaus genijumi – jis su bent kokia ekipos sudėtimi bus labai pavojingas visoms Eurolygos komandoms. Ir namie – ypač.
Man teko nemažai kalbėtis su Ispanijos ir Graikijos klubų strategais ir, išskyrus Pešičių, visi apie Šarą kalba su didele pagarba ir susižavėjimų.
Daugelis tikina, kad jie neturi jokios labai rimtos ir aiškios informacijos prieš dvikovas su „Žalgiriu“. Ir juokais tikina, kad verta siųsti į Kauną žvalgus gauti reikiamų žinių.
Ir tuomet tikrai pradedu mąstyti – kiek per vieną sezoną nuveikė Šaras, kad jo komanda įgavo tokį autoritetą, jog kitos ekipos ją jau gerbia ir net prisibijo.
Kaunui reikia džiaugtis, kad Š.Jasikevičius nesusiviliojo kitų klubų pasiūlymais. O juk galėjo ir turėjo teisę.
