Lietuvos čempionai gali didžiuotis turėdami geriausią lankomumą tarp visų Eurolygos komandų, o po sėkmingo praėjusio sezono pavyko išsaugoti vieną iš pagrindinių sėkmingo žaidimo veiksnių – trenerį Šarūną Jasikevičių.
Tačiau komandoje yra dar vienas ypatingas žmogus, kuris stovėjo už visų rezultatų dar tuomet, kai „Žalgiris“ skendėjo skolose ir klubo ateitis buvo labai miglota. Tai – klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Geriausiu Eurolygos klubo vadybininku pripažintas P.Motiejūnas „Žinių radijo“ laidoje papasakojo daugiau apie „Žalgirio“ atgimimą ir Šaro fenomeną.
– „Žalgirio“ visapusiška sėkmė. Kur ji yra?
– Tai yra darbas į bendrą kasą. Kai visi siekia to pačio tikslo. Miestas, miestiečiai ir t.t. Visada sakau, jog sėkmė nešioja darbininko rūbus. Nesėdi, nelauki, o darai. Be visų palaikymo esame niekas, o palaikymą reikia atidirbti. Bandome, darome, kažkas gaunasi, o kažkas ne. Nereikia bijoti kurti.
– Kas yra didžiausias ateities planas?
– Stabilumas. Pakreipti viską valdyme, kad nebūtų krizių, kurios buvo ir mažiau neaiškumų. Kad būtų viskas stabilu tiek sporto, tiek finansine prasme.
Norisi, kad nebūtų rizikos, jog kažkokiam rėmėjui išėjus, „Žalgiris“ būtų duobėje.
– Kur yra Šarūno Jasikevičiaus fenomeno esmė?
– Todėl, kad jis geresnis negu kiti. Palyginsiu su atlikėjais, kurie gerai dainuoja. Taip ir sporte. Jis supranta krepšinį taip, kaip kiti to nemoka. Jis žiūri į krepšinį ir viskas jam aišku. Kitas žiūrėtų ir nesuprastų, o jam viskas aišku.
Kaip ne kartą esame kalbėję, jis ką mato, tą sako, ką jaučia, tą daro. Jis įsijaučia, nori laimėti. Tai yra gerai. Iš čia gal ir atsiranda emocijos.
Jis pats yra žaidęs, supranta sportininko duoną, kaip kad Augusto Limos atvejis. Tai parodo jo pusę, jis supranta, kad yra didelis privalumas, jog žino ką sportininkai jaučia ir galvoja.
– Ar jaučiate, kad ilgai turėsite dar jį?
– Kiekvienais metais jaučiu, kad tai paskutiniai, kai jį turime. Bet dirbame, viską darome. Jau treji metai dirbame kartu, niekas nepasikeitė.
Mūsų darbe, kai vasarą nebūna komandos ir dirbi tik ofise, tai nesupranti, kam dirbi. Lauki, kad būtų veiksmo. Gerai jaučiuosi su kolegomis. Galime pajuokauti ir dirbti. Balansas geras.
– Didžioji „Žalgirio“ krizė, kai radote daug skolų. Baisoka buvo?
– Gal tada nesuvokiau to baisumo. Pavadinimas, prekės ženklas buvo įkeistas bankams. Vladimiro Romanovo laikais tai buvo apie 30 milijonų litų.
– Sakėte norite gyventi pelningai. Ką tai reiškia?
– Tai maksimaliai surinkti iš bilietų pajamų, surinkti iš rėmėjų. Viskas gali įtakoti finansinę situaciją. Ir politika. Kai gerai sekasi komandai, tai norinčių palaikyti daugiau.
Dabartinė Kauno valdžia stipriai padėjo išspręsti sunkumus. Bet jeigu kažkas pasikeistų vėl reiktų skaičiuoti. Norisi sukurti tokią struktūrą, kad jeigu metus nesiseka, jog nesubyrėtume visiškai.
Jeigu nesiseks aikštėje, niekas tavęs nesupras.
Yra daug nekontroliuojamų faktorių, kurie neturi jokios kontrolės. Tai yra mūsų darbo specifika.
– Kaip jums pačiam šiuo metu atrodo Kaunas? Ar jo pokyčius galima lyginti su „Žalgirio“ pokyčiais?
– Norėčiau lyginti. Miestą vertinti lengvą. Viskas tvarkosi, daug atnaujinimų, statybų. Visiems draugams rodau, kaip buvo anksčiau, kaip dabar.
– Dabar populiaru važiuoti traukiniu iš Vilniaus, žiūrėti „Žalgirio“ rungtynes, tada grįžti namo. Jaučiate, kad taip yra?
– Jaučiame, bet kas dar labiau stebina, tai, kad sakė mums jau, jog esame Baltijos komanda.
Pas mus atvažiuoja latviai, estai su nakvynėmis. Praleidžia laiką mieste.
Pagal statistiką, į kiekvienas Eurolygos rungtynes atvažiuoja 300-500 latvių ar estų.
Keistai skamba, bet tai smagu girdėti. Latvijoje, Estijoje krepšinis nėra populiarus, bet Eurolygos transliuotojas sako, kad mus ten žiūri, esame populiarūs.
