Dvikova prasidėjo apylygiu žaidimu, tačiau antrajame kėlinyje žalgiriečiai susikrovė apčiuopiamą pranašumą. Nors po pertraukos Lietuvos čempionai buvo įgiję net dviženklę persvarą, tačiau įtampa aukščiausią tašką rungtynėse pasiekė ketvirtajame kėlinyje.
Po vienos iš auklėtinių klaidų Šaras vos ne pats šoko į aikštę gintis prieš į greitą puolimą nubėgusius „Maccabi“ krepšininkus. Tačiau sėkmingi žalgiriečių tritaškiai leido visus bilietus išpirkusiems sirgaliams džiaugtis dar viena pergale namuose.
„Malonu per tris dienas iškovoti dvi pergales. Savaitė gera buvo gynybos prasme. Abu varžovai mus baudė nelogiškais, sunkiais metimais. Juokėmės, kad viską padarai gynyboje, o jie vistiek įmeta sunkius metimus. Mums dabar svarbiausia išgyventi, o vėliau tikimės, kad grįš traumuoti žaidėjai ir gerinsime savo žaidimą.
Noriu skirti atskirą padėką Kauno miestui už „geriausio metų trenerio“ įvertinimą. Tai komandinis žaidimas, jo nusipelnė visi“, – po rungtynių kalbėjo „Žalgirio“ treneris.
– Kas lėmė tokį komandos gynybos progresą?
– Padarome mažiau klaidų. Nedaliname lengvų taškų. Žinoma, visko idealiai nepadarysi, bet mums reikėjo mažinti klaidų skaičių. Trečiadienį kažkiek mus baudė nelogiškais metimais, šiandien irgi panašiai. Džiugu ir dėl Leo Westermanno pataikytų sunkių tritaškių metimų, bet visą laiką ant žaidimo nepastatysi.
– Kas nutiko, kad iššvaistėte turėtą dviženklę persvarą?
– Čia ir yra mūsų bėda. Kai pirmavo dviženkle persvara, pradėjome bandyti žaisti gražiai, nors akcentavome, kad reikia sunkiai dirbti rungtynėse. „Maccabi“ tikrai aukštą penketą turi, turėjome atstovėti fiziškai.
– Šiandien komanda pataikė daug tolimų metimų. Toks buvo rungtynių planas?
– Nebuvo tokio plano. Bet meta, tie kas turi mesti. Dėl Leo mąstau, kad jis traumos metu aktyviai tobulino savo metimą ir šiandien tikrai atrodė kur kas solidžiau nei prieš du metus, kuomet žaidė „Žalgiryje“ žaidė.
– Kam geriau sekėsi stabdyti varžovų lyderį S.Wilbekiną: Aaronui White'ui ar Thomui Walkupui?
– Manau, kad Thomui geriausiai sekėsi prieš S.Wilbekiną gintis. Jis yra aukščiausios klasės žaidėjas, tad pabaigoje keletą atakų nepavyko apsiginti, bet T.Walkupas atiduoda visas jėgas, jis įdeda daug pastangų.
Su Aaronu esame tokią gynybos schemą išbandę jau rungtynėse su „Chimki“ prieš A.Švedą. Ten irgi sekėsi neblogai ir ateityje tą bandysime naudoti. Prieš varžybas pagalvoji, ką prieš didžiausias Europos žvaigždes gali pastatyti ir A.White'as yra tokia naudinga opcija.
– Šiame sezone buvo problemų su Artūro Milaknio tritaškiais metimais, ypač atakuojant laisvai. Šiandien jis pataikė keturis sunkius metimus. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Jis turi mesti, mano darbas sudėlioti tokias schemas, kad galėtų jis tą daryti. Nekreipiu dėmesio į jo statistikas. Šiandien išmetė šešis, pataikė keturis, viskas gerai.
– Žaidėte trečias rungtynes be pagrindinio įžaidėjo. Kaip patobulėjo komanda rungtyniaujant be Nate'o Wolterso?
– Manau, kad Derrickas Waltonas turėjo gerų rungtynių. Ir perdavimų atliko, ir gynyboje dirbo gerai. Vėl gi esame tokia komanda, kad prieš sezoną turime naujų žaidėjų. Juos reikia įvesti į sistemą, man nėra problemų jų laukti. Svarbiausia, kad jie rodytų pastangas.
– Po slogios sezono pradžios po truputį įsibėgėja Edgaras Ulanovas. Kaip vertinate jo progresą?
– Manau, kad jis sugrįžo į praeitų metų lygį. Jaučiasi ir ant suoliuko, juntama tam tikra lyderystė. Žinoma, dabar daugiau yra kreipiama dėmesio į jį. Pernai rungtynių pabaigoje varžovai žaisdavome mažesniu penketu, dabar jau reikia galvoti jiems kaip apsiginti prieš Edgarą. Žinoma, būdavo geras jo ir Pauliaus Jankūno duetas. Tuomet lengviau būdavo Ulanovui centruoti, tad ši opciją dar lieka potencialiai neišnaudota.
