26-erių, 213 cm ūgio lietuvis su komanda išvyko į trijų rungtynių svečių arenose seriją ir ant parketo išbėgti turėtų jau ketvirtadienį.
O kuo arčiau yra tas momentas, tuo labiau aukštaūgis nekantrauja.
Kuomet patyrė kairės rankos traumą ir vyko reabilitiacija, jis labai daug dirbo su jėgos ir ištvermės treneriu Jonu Lee, tačiau anot aukštaūgio, tokie momentai jam jau gerokai pabodo.
„Nėra smagu sėdėti nuošalyje ir tik treniruotėse bėgioti su treneriu. Žinoma, tikrai nesakau, kad jis blogas vyrukas. Jis tikrai yra jėgos ir ištvermės metų treneris. Tačiau man nėra malonu vien tik daryti įvairius pratimus ir nesivaržyti aikštelėje. Labai pasiilgau konkurencijos“, – bendraudamas su žurnalistais teigė jis.
J.Valančiūno sugrįžimas turėtų tapti rimtu pastiprinimu po krepšiu, kadangi jam iškritus iš rikiuotės Kanados klubo statistika kovoje dėl kamuolių po krepšiu ėmė smarkiai kristi.
„Jonas mums labai svarbus, o ypatingai tada, kai žaidžiame prieš aukštus vidurio puolėjus. Tuomet mes būname didesni ir stipresni. Mėgstu tai“, – apie J.Valančiūno sugrįžimą kalbėjo komandos strategas Nicke'as Nurse‘as.
Statistika tiesiog iškalbinga – lietuviui rungtyniaujant ir nerungtyniaujant skaičiai skyrėsi.
Iki J.Valančiūno traumos „Raptors“ per rungtynes vidutiniškai atkovodavo po 44,8 kamuolio,o šiam iškritus – 43,5.
Sumažėjo ir taškų, pelnomų iš po krepšio skaičius. Su J.Valančiūnu buvo 50,6, be J.Valančiūno – 47,2.
Varžovai ypatingai pamėgo „Raptors“ komandą bausti po krepšiu.
Iki J.Valančiūno iškritimo po krepšiu jie suversdavo po 45 taškus ir atkovodavo po 38,7 kamuolio per rungtynes, o kai Toronto ekipa pradėjo verstis be pagrindinio aukštaūgio, varžovai iš po krepšio sumesdavo po 50,3 taško ir ėmė atkovoti po 45,3 kamuolio per rungtynes.
