Krepšininkai puikiai žino savo kūną ir galimybes“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatydamas Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą teigė Dainius Adomaitis.
Strategas nusprendė nekviesti į rinktinę veteranų – Manto Kalniečio bei Jono Mačiulio ir surinko mažesnę galimybę nacionalinėje komandoje žaisti turinčius krepšininkus.
D.Adomaitis su auklėtiniais ruošis jau paskutiniam FIBA pasaulio čempionato atrankos langui, kuris mažai ką lems, mat rinktinė užsitikrinusi kelialapį į Kinijoje jau greitiai vyksiančią krepšinio šventę.
Trys iš krepšininkų į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą buvo įtraukti pirmąjį kartą per savo karjeras. Tai – Utenos „Juventus“ gynėjas Dovis Bičkauskis, Panevėžyje spindintis Paulius Valinskas bei Italijoje žaidiantis Egidijus Mockevičius, kurio paslaugų Dainiui Adomaičiui neprireikė stojus prie Vilniaus „Ryto“ vairo.
Lrytas.lt apžvelgia, kokie krepšininkų, kurie sąraše atsidūrė pirmą kartą, karjeros vingiai buvo iki šiol.
Dovis Bičkauskis (Utenos „Juventus“)
25-erių 191 cm ūgio šiaulietis kol kas įspūdingais laimėjimais ar solidžiomis komandomis klubiniame krepšinyje pasigirti negali.
Įžaidėjo pozicijoje žaidžiantis krepšininkas nuo pat profesionalo karjeros pradžios rungtyniavo tik Lietuvoje ir dar nėra išbandęs legionieriaus duonos.
D.Bičkauskis nuo 2016-ųjų žaidžia Utenos „Juventus“ klube, o pažvelgus į jo statistiką šiame sezone aiškiai matyti, kad trenerio Žydrūno Urbono žaidimo schemose jis yra labai svarbus asmuo.
2018-2019 metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone šiaulietis aikštėje vidutiniškai praleidžia po beveik 30 minučių, pelno po 10,6 taško, atlieka po 5,9 rezultatyvaus perdavimo, atkovoja po 3,2 kamuolio bei renka po 14,3 naudingumo balo.
D.Bičkauskio profesionalo karjera prasidėjo 2010-aisiais Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), Anykščių „Puntuko“ komandoje ir tam, kad galėtų žaisti aukščiausiame šalies lygmenyje prireikė net šešių sezonų.
Kol atkeliavo iki Utenos, gynėjas žaidė Vilniaus „Statyboje“, „Radviliško“, „Vilniaus-MRU“, „Trakų“, Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ komandose.
„Aš to nesureikšminu. Man svarbiausi yra komandiniai dalykai. Geriau mažiau rezultatyvių perdavimų, bet kad „Juventus“ laimėtų. Čia būtų didžiausias pliusas“, – viename interviu asmeninio tobulėjimo nesureikšmino D.Bičkauskis.
Vienas ryškesnių žaidėjo iškovotų apdovanojimų – 2017-aisiais Universiadoje su Lietuvos rinktine laimėtas auksas.
Kol kas krepšininko žaidimo kreivė kyla tik aukštyn, o atsižvelgiant į tai belieka tikėtis, kad su energija, kurią šiuo metu jis išlaiko, D.Adomaičiui beliks džiaugtis.
Egidijus Mockevičius (Pezaro „Victoria Libertas“, Italija)
„Manau, kad Egidijus padės kovoje po krepšiais, kadangi prieš Italus pirmose rungtynėse ją pralaimėjome. Jis pagelbės, nes tai vidurio puolėjas, kuris turėtų šią problemą spręsti“, – E.Mockevičiaus pasirinkimą argumentavo D.Adomaitis.
Jono Valančiūno šėšėlyje auksinėje jaunimo rinktinėje kadaise buvęs 26-erių, 208 cm ūgio puolėjas šiuo metu puikiai grumiasi po krepšiais žaisdamas Italijoje, todėl ne be reikalo treneris apie tai užsiminė.
Tačiau jo profesionalo karjera kol kas nėra įspūdinga ir pažymėta ne itin maloniais rodikliais.
Krepšininkas savo sugebėjimus nusprendė ugdyti žaisdamas už Atlanto ir 2012-2016 metais žaidė NCAA pirmenybėse „Evansville“ universiteto komandoje, kur paskutiniais metais net buvo pripažintas geriausiu kovotoju dėl atšokusių kamuolių.
2016-aisiais jis pabandė laimę NBA naujokų biržoje, tačiau liko nepašauktas. Tuomet NBA Vasaros lygoje prisijungė prie „Brooklyn Nets“, kol galiausiai sulaukė sutarties. Deja, po vieno ikisezoninio mačo buvo atleistas ir vėliau žaidė NBA Plėtojimosi lygoje.
Taip ir neįsitvirtinęs už Atlanto, krepšininkas puikios progos sulaukė 2017-aisiais, kai jam trejų metų sutartį pasiūlė Vilniaus „Lietuvos rytas“. Deja, Vilniuje jis sunkiai rado vietą, o po metų jo paslaugų buvo atsisakyta.
Keista, tačiau dabar girdamas E.Mockevičių ir sakydamas, koks jis svarbus bus po krepšiu, D.Adomaitis dar prieš šį sezoną kaip vieną iš priežasčių, kodėl krepšininkas buvo nereikalingas Vilniuje pateikė norą turėti judresnę ir universalesnę sudėtį.
Kad ir kaip bebūtų, praeitį jau reikia pamiršti, o statistika Italijoje daugiau negu reikia pasako, ką krepšininkas galės duoti rinktinei.
Pezaro komandoje E.Mockevičius aikštėje praleidžia vidutiniškai po 30 minučių, pelno po 12,2 taško, atkovoja po 11,6 kamuolio ir blokuoja po 1,1 metimo.
Paulius Valinskas (Panevėžio „Lietkabelis“)
Kaune gimęs ir užaugęs bei iki šio sezono pradžios apie žaidimą kitoje komandoje nei Kauno „Žalgiris“ negalvojęs kaunietis pirmą kartą gavo progą atstovauti kitam miestui.
„Žalgirio“ sistemoje krepšinio pagrindus gavęs bei ten tobulėjęs 23-ejų, 190 cm ūgio gynėjas 2018-2019 metų sezonui buvo paskolintas Panevėžio „Lietkabelio“ komandai.
Kadangi „Žalgiryje“ dėl konkurencijos negaudavo daug laiko pasireikšti, o Panevėžyje yra visai kita situacija, pasikeitė ir gynėjo statistika. Šiame sezone, lyginant su praėjusiu, ji išaugo kone dvigubai.
LKL pirmenybėse krepšininkas aikštėje vidutiniškai paraleidžia po 25 minutes, pelno po 10,2 taško, atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 8,8 naudingumo balo per rungtynes.
FIBA Čempionų lygoje per beveik 25 minutes įmeta po 10 taškų, atlieka 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 8,5 naudingumo balo.
Ką gali P.Valinskas duoti Lietuvos rinktinei? Energiją bei milžinišką norą nuveikti daugiau nei įmanoma.
Gynėjas kartais pasižymi savo pozicijai kiek neįprastu rodikliu – puikia kova po krepšiu.
Puikus to įrodymas – Čempionų lygos rungtynės sausio mėnesį namuose su Bambergo „Brose“ klubu.
P.Valinskas tuomet atkovojo net 12 kamuolių, pagerino asmeninį rekordą taip stipriai prisidėdamas prie „Lietkabelio“ pergalės.
Vienintele kliūtimi įsitvrtinti rinktinėje gali būti patyrę bei talentingi žaidėjai. Atakuojančio gynėjo pozicijoje jam teks nukonkuruoti Renaldą Seibutį, Adą Juškevičių, Arnoldą Kulboką.
