Pasaulis keičiasi, mes turime tą kartu su juo. Smagu, kad „Žalgiris“ tampa tuo klubu, kuris sėkmingai sukūrė sporto verslo modelį, jų strategija iš komercinės pusės sutampa su mūsų.
Visi kalba apie Kauno komandos praėjusio sezono sportinius rezultatus, tačiau nereikia pamiršti ir stabilumo. Noriu pabrėžti mūsų bendradarbiavimą su „Žalgirio“ komanda.“
60-metis stipriausiosios Europos lygos vadovas Lietuvoje apsilankė prieš „Žalgirio“ rungtynes su Miuncheno „Bayern“ komanda. J.Bertomeu atvirai papasakojo apie Kauno „Žalgirio“ galimybes pasitraukti iš LKL, naująjį 18-os klubų formatą ir pavogtų sekundžių skandalą Maskvoje.
– Pastaruoju metu Eurolygos klubai vis dažniau kalba apie pasitraukimą iš nacionalinių čempionatų.
– Aš manau, kad turime pripažinti faktą, kad kai kuriose lygose reikalai stringa. Turime problemų Ispanijoje, Izraelyje. Apie tai turime kalbėtis, bendrausime su vietinėmis lygomis. Kartais atrodo, kad vyksta konkurencija su Eurolyga. Tai gili diskusija. Tačiau kol kas turime tik spekuliacijas, kaip yra su Madrido „Real“ komanda.
Graikijoje situacija niekada nebuvo lengva. Tai yra didelis susirūpinimas ir mes norėtume, kad klubai jaustųsi patogiai žaisdami tiek Eurolygoje, tiek ir nacionaliniuose čempionatuose.
Aišku, mūsų pusėje yra žiūrovų skaičius. Juk Eurolygos rungtynėse susirenka dešimtys tūkstančių, o tokius skaičius vietinės pirmenybės ne visada surenka.
– Jei „Žalgiris“ paklaustų patarimo ar trauktis jam iš LKL, ką atsakytumėte?
– Aš manau, kad Kauno komandai nereikia mano patarimo, jie žino geriau. Aš negaliu komentuoti LKL reikalų, nesu taip gerai susipažinęs. Bet mes turime tokia struktūrą, kuriame nacionaliniai čempionatai yra įtraukti į piramidę. Apačioje yra vietinės pirmenybės, o viršuje atsiduria Eurolyga. Ateityje mūsų lygoje bus 18 komandų ir jei turėsime daugiau, bus sunku suderinti viską su nacionaliniais čempionatais.
Patys klubai išreiškė norą, kad 18-os komandų formatas leis išlaikyti balansą tarp dalyvavimo vietiniame fronte ir Eurolygoje.
Mes nekonkuruojame su nacionaliniais čempionatais, bet turėtume vieni kitiems padėti pasirodyti geriau. Eurolygos rungtynių skaičių augimas šiek tiek sukėlė nepatogumo, tačiau visi turėtų suprasti teigiamą naudą, kurią tarkime „Žalgiris“ gauna Eurolygoje ir atsineša į vietinį čempionatą.
– Ar yra galvojama apie Eurolygos finalo ketverto surengimą Kaune?
– Mes toliau apie tai galvosime. Viskas čia yra, bet šiek tiek trūksta infrastruktūros. Kalbėjomės su Kauno valdžia, klubu. Iš sirgalių pusės, tai jie yra vieni geriausių Europoje.
Finalo ketverto renginys vis labiau plečiasi ir tarkime Vitorijoje šiais metais įtrauks net tris miestus. Didžiausia problema Kaune yra apgyvendinimas, bet manau su laiku ši bėda bus išspręsta.
– Pastaruoju metu Eurolyga ir FIBA turėjo nesutarimų. Galbūt ateityje situacija gali keistis?
– Jie turi naują vadą, bet dar neturėjome progos pasikalbėti su nauja FIBA valdžia. Nemanau, kad mes konfliktuojame. Taip, problema yra su FIBA rinktinių langais. Mes negalime nieko keisti, nes mūsų datos jau 18 metų vyksta be jokio įsikišimo. Manau čia FIBA turėtų imtis iniciatyvos ir aiškintis, kaip išsisukti iš šios situacijos.
Turėjome pasiūlę kelias alternatyvas, bet kol kas FIBA laikosi savo rinktinių langų sistemos. Jie yra patenkinti šiuo dalyku ir veikiausia tai tęs. Bet čia nėra derybų reikalas, mes turime kalendorių, kurį reikia gerbti. Tačiau FIBA turėtų organizuoti rinktinių langus taip, kad nacionalinėse komandose galėtų žaisti geriausi krepšininkai.
Mes pamatysime kokie sprendimai bus priimti po šių metų pasaulio čempionato.
– Kaip vertinate tą skandalingą situaciją su „Žalgirio“ atakos metu prarastomis sekundėmis Maskvoje?
– Eurolyga aiškiai išdėstė savo poziciją. Negalime būti patenkinti tokiais incidentais, atsiprašėme. Kartais klystame ir mes, tačiau tai buvo gana retas reiškinys. Ateityje turėsime labiau atkreipti dėmesį į tai. Tuomet Maskvoje dirbo lygio neatitinkantys darbuotojai, kurie pakeitė pagrindinę komandą.
– Ispanija turi keturias vietas Eurolygoje, bet jei jų šalies komanda laimėtų Europos taurę ar tuomet žaistų penki klubai iš vienos šalies?
– Karta jau buvo tokia išimtis, kai Ispanija turėjo penkias komandas Eurolygoje. Tačiau dabar Ispanija prarastų vieną vietą iš vietinio čempionato, o žaistų Europos taurės čempionai. Taisyklėse turime numatę, kad maksimalus dalyvių skaičius Eurolygoje iš vienos šalies – 4 komandos.
– Pagal dabartinį Eurolygos modelį kitame sezone, kuomet žais 18-a komandų, be atkrintamųjų liks net 10 klubų. Ar neketinama keisti sistemos šiuo klausimu, nes atsiranda daug rungtynių, kurios nebeturi prasmės?
– Beveik visuose turnyruose tam tikru momentu kažkas jau nebeturi prasmės žaisti. Yra tokių komandų, kurios Eurolygoje nesitiki patekti į atkritamąsias, tačiau vis vien žiūri profesionaliai, žaidžia, stengiasi, daro įtaką ir turnyrinei lentelei.
Turėjome visokių pavyzdžių per Eurolygos istoriją. Bet daugelyje turnyrų taip būna, kad tam tikru metu kai kurie klubai lieka už borto. Tačiau dėl tokios sistemos mes neturime kažkokių didesnių nusiskundimų.
– Kokia jūsų Eurolygos ateities vizija ateinančiam dešimtmečiui?
– Po dešimt metų niekas nežino kaip bus, bet manau, kad esame Eurolygos sistemos nusistovėjimo kelyje. Nemanau, kad ateityje turėtų keistis dalyvių skaičius. Kitais metais pridėsime dar dvi komandas.
Žinoma, ateityje galėtume kalbėti apie tokių miestų, kaip Londonas, prijungimą, tačiau jie negautų papildomų vietų, o tiesiog jos kitaip būtų paskirstytos. Manau, kad 18-os komandų formatas yra optimalus.
Siekiame kokybės, o ne kiekybės.
