Triumfo žygis (1): „Žalgiris“ apsipranta transeuropiniame eksprese

Rugsėjo 24 dieną Stambule įšokęs į Eurolygos traukinį Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pradeda jame apsiprasti ir jau nebešoka užleisti minkštesnes savo vagono (grupės) vietas kiekvienam, kuris to primygtynai pageidauja.

Kauniečių, regis, jau negąsdina net ir griežčiausi to transeuropinio ekspreso bilietų kontrolieriai. Netiek jau daug trūksta, kad tiek tie kontrolieriai, tiek visi kiti bendrakeleiviai imtų prieš „Žalgirį“ iš tolo kepures kelti.

Per pirmas trejas rungtynes laimėję tik vieną pergalę po penkerių „Žalgirio“ vyrai jų turi jau tris, ir panašu, kad bus dar. Eurolygos debiutantai įsibėgėja. Komandos trenerio Jono Kazlausko veidas šviesėja.

Vienodų rungtynių ir Eurolygoje nebūna. Gal net tiksliau sakyti – juo labiau Eurolygoje. Skirtingos buvo ir tos pirmos penkerios, kurias „Žalgiris“ jau sužaidė.

Per debiuto rungtynes Stambule „Žalgirio“ krepšininkai drąsiai nėrė į „Fenerbahce“ tinklus ir, ko gero, net patys nustebo, kad šie netokie stiprūs, kokiais garsėjo. „Žalgiris“ pirmavo 8:0, 16:7 – ir pražiūrėjo, kaip aikštės šeimininkai apsuko rungtynių kepsnio iešmą. Tik pajuto, gavę į rankas įkaitųsi jo galą.

Pratrūko „Fenerbahce“ snaiperis Ibrahimas Kutluay, iš NBA į Europą paršuoliavęs šoklusis slovėnas Marko Miličius, įsisuko, įsisiautėjo musulmonu persikrikštijęs amerikietis Mahmoudas Abdul-Raufas...

„Žalgirio“ taškų atsargos bemat sumažėjo. Trys iš eilės įmesti Mindaugo Žukausko tritaškiai jas vėl padidino (36:26). Bet „Fenerbahce“ džinas jau buvo išleistas iš butelio ir vėl jį tenai sugrūsti buvo galima nebent idealios gynybos žnyplėmis.

Tačiau jų „Žalgiris“ neturėjo.

Nors anaiptol ne taip rezultatyviai kaip laukta ir tikėtasi žaidė Saulius Štombergas, kuriam po pasaulio čempionato Lietuva vos ne vienu balsu pranašavo komandos lyderio vaidmenį, nepakeliamų rūpesčių dėl puolimo „Žalgiris“ neturėjo.

Nedrebėjo ne tik Mindaugo Žukausko rankos. Mažasis legionierius Tyusas Edney ir tylusis lietuvis Tomas Masiulis taip pat nesivaržė atakuodami „Fenerbahce“ krepšį. O kai taikiklius susirado Dainius Adomaitis ir kitas legionierius Anthony Bowie, taškų „Žalgiriui“ galėjo ir užtekti.

Kauniečių reikalą gadinęs šuo buvo pakastas jų krepšinio prieigose. „Žalgirio“ komanda neužteko rankų ne tik tam nepaprastam snaiperiui I.Kutluay, kuris pataikė penkis tritaškius iš šešių, sulaikyti. Po krepšiu šeimininkavo M.Miličius ir taip pat NBA duonos ragavęs Žanas Tabakas. O M.Abdul-Raufo buvo pilna visur.

Abu „Žalgirio“ aukštaūgiai Eurelijus Žukauskas ir George'as Zidekas atrodė ir per lėti, ir per silpni, kad galėtų būti komandos perkūnsargiais. Kovą dėl atšokusio kamuolio „Žalgiris“ pralaimėjo 25-34.

Pirmos Eurolygos rungtynės pralaimėtos 84:99 (49:52).

Bet niekas nedarė iš to katastrofos. Šiaip jau nelabai kantrūs lietuviai per vasarą buvo pasisėmę kantrybės ir jiems už ją buvo atlyginta pagaliau ūkiškai ir gražiai suremontuotoje Kauno sporto halėje.

Italijos čempionato lyderiai Varezės „Roosters“ krepšininkai prieš „Žalgirį“ atsilaikė tik pusę kėlinio. Paskui aikštės šeimininkų pranašumas buvo toks akivaizdus, kad svečiai jau nuo antro kėlinio pradžios, kai atsiliko 22 taškais, tikriausiai pradėjo laukti finalo sirenos. Kai ji nuaidėjo ir paskendo „Žalgirio“ gerbėjų džiaugsmo jūroje, švieslentės rodė skaičius 97:81 (49:37) aikštės šeimininkų naudai.

Tiesa, negali sakyti, kad svečiai atrodė bejėgiai. Jų lyderiai Gianmarco Pozzecco, buvęs „Žalgirio“ legionierius kroatas Veljko Mršičius, įžymiojo Italijos krepšininko Dino Meneghino sūnus – Andrea Meneginas ir dar ne vienas žaidėjas demonstravo aukštą žaidimo klasę. Bet jie daugiau veikė pavieniui.

O „Žalgiris“ drausmingai laikėsi komandinio žaidimo turėklų. Jie netrukdė didžiausio įkvėpimo pagautiems krepšininkams šuoliuoti į greitą puolimą ar per pozicines atakas rodyti aukštojo krepšinio pilotažo numerius. Tai buvo Anthony Bowie, Sauliaus Štombergo, Dainiaus Adomaičio, Tomo Masiulio ir, žinoma, Eurelijaus Žukausko diena. Pastarasis ne tik pats surinko 13 taškų, atkovojo 8 kamuolius, bet ir devynis kartus rezultatyviai perdavė kamuolį partneriams, keletą kartų – tiesiog saboniškai.

Lietuva trynė rankas ir nekantriai laukė „Žalgirio“ rungtynių su Saratovo „Avtodor“, kurį įveikti buvo stačiai principo reikalas. Ir dėl to, kad būtų nušluostyta nosis pernelyg pasikėlusiam šio klubo savininkui Vladimirui Radionovui, ir dėl Gintaro Einikio, nesutikusio grįžti į „Žalgirį“, demaršo.

Deja, Saratove „Žalgirio“ krepšininkams teko kęsti Prokrusto lovos nepatogumus. Viešbutyje ilgiausios lovos buvo 180 cm ir tiko tik Tyusui Edney, o aikštėje patogiai jautėsi tik Anthony Bowie (surinko 31 tašką) ir nelabai kankinosi Dainius Adomaitis (13).

Galima guostis tuo, kad „Avtodor“ laimėjo nelengvai – 87:82 (45:44). Bet „Žalgiris“ skrido į Saratovą pergalės. Galima teisintis, kad pagrindinis komandos įžaidėjas Tyusas Edney žaidė silpninamas 38,8 laipsnių temperatūros. Bet kas iš to...

Pralaimėjimo druska buvo tuo sūresnė, kad daugiausiai jos „Žalgiriui“ užpylė sūnus paklydėlis Gintaras Einikis. Visi „Žalgirio“ aukštaūgiai šalia jo nublanko. Gintaras surinko net 28 taškus, kovėsi kaip liūtas ir buvo visai nepanašus į tą liūdno vaizdo G.Einikį, kuris savo blankiu žaidimu 1998-ųjų vasarą piktino lietuvius per pasaulio čempionatą Atėnuose.

O pasaulio čempionato žvaigždė Saulius Štombergas Saratovo aikštėje nerado sau vietos ir pelnė tik du taškus.

Po šio pralaimėjimo „Žalgirį“ nuo lietuviškos kritikos strėlių gelbėjo gal tik Eurolygos naujoko šalmas. Pralaimėjimas Rusijos komandai lietuviams dar nuo sovietmečio – nacionalinis įžeidimas.

Bet ir šį įžeidimą „Žalgirio“ krepšininkai netruko išpirkti. Po savaitės Vitorijoje jie išplėšė pergalę iš „Tau Ceramica“ – 97:91 (48:42). Kai liko žaisti apie 10 min., „Žalgiris“ pradėjo mėgautis 16 taškų persvaros pagalve ir, kol Jono Kazlausko prikeltas vėl subruzdo, komandas jau skyrė tik du taškai (80:78).

Tai, kad kauniečiai sugebėjo prisikelti, labai geras ženklas. Tokiais atvejais, kai varžovai užklumpa jau pergale patikėjusią komandą ir pradeda lipti jai ant kulnų, persekiotojai turi psichologinį pranašumą, o persekiojamoji komanda gali atsidurti ir to kiškio vietoje, kuriam iš baimės buvo pasirodę, kad dangus griūva.

„Žalgirio“ vyrai pasirodė esą ne kiškiai, bet grobio ištroškę medžiotojai. Ypač puikiai tą vakarą žaidė abu mūsų komandos milžinai – Eurelijus Žukauskas ir George'as Zidekas. Pastarasis per 8 min. pelnė 13 taškų ir atkovojo 10 kamuolių!

Iki tol klupęs net lygiose vietose legionierius iš Žekijos pagaliau galėjo pasijusti, kad yra ne „Žalgirio“ našta, bet jėga. Jis taip ir jautėsi: buvo kaip devintame danguje. Kiti du legionieriai Anthony Bowie ir Tyusas Edney taip pat parodė, kad juos kviestis į „Žalgirį“ apsimokėjo. Saulius Štombergas ir Dainius Adomaitis nuo jų nedaug atsiliko.

Iš baskų numylėtos komandos išsiskyrė Ispanijos rinktinės žaidėjai L.Angulo, J.Garbajosa ir J.Espilas bei serbas M.Beričius. „Tau Ceramica“ pralaimėjimas namuose baskams buvo didelis smūgis. Kai komandos pralaimi svetur, atstumas sušvelnina skaudulį. O kai svetur laimi, pergalės vertė tartum padvigubėja, nors turnyro taškų už visas pergales skiriama vienodai.

„Žalgirio“ pergalė Vitorijoje buvo pirmoji, per Eurolygos varžybas laimėta svetur. Po jos vėl laukė namai ir rungtynės su Prancūzijos Po Ortezo „Elan Bearnais“ ekipa.

Trečią Eurolygos pergalę „Žalgirio“ krepšininkai laimėjo 70:67 (36:30). Tai buvo paskutinės ir sunkiausios pirmojo rato rungtynės. „Žalgiris“ po jų pakilo į antrą A grupės vietą. Bet ne liftu, o stačiais, slidžiais ir vingiuotais laiptais.

Kai tik rungtynių pabaigoje susikaupęs Tyusas Edney įmetė dvitaškį bei prie jo pridėjo baudos metimą ir persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai, dar buvo likusios 48,5 sek. Rungtynių įtampa buvo tokia didelė, kad po to taškų nepelnė niekas, nors norinčių pelnyti aikštėje buvo dešimt. Net ir rezultatyvusis L.Foirest, iki tol pelnęs 22 taškus, nepajėgė nieko pakeisti.

Šį kartą aikštėje dominavo gynyba. Tik du „Žalgirio“ žaidėjai Saulius Štombergas ir Tomas Masiulis surinko daugiau kaip po dešimt (po 13) taškų. Prancūzų komandoje tokių žaidėjų buvo trys. Bet prancūzai tragiškai metė baudas. Bemaž tik kas antrą pataikė. Tai ir buvo jų didžiausia nelaimė, suteikusi galybę laimės „Žalgirio“ gerbėjams.

Apie „Žalgirį“ po pirmo Eurolygos rato galima sakyti: Eurolygos naujokai stiprėja. Bet dar turi gerokai pagerinti gynybą, kad net ir įkritę į tokias puolimo duobes kaip per rungtynes su „Elan Bernais“ nebūtų užpilti varžovų metimais. Tai rizikinga.

Aišku, būtų dar geriau išvengti ir puolimo duobių. Bet kai per ketverias iš penkerių rungtynių, komanda surenka daugiau kaip po 80 taškų, prastu jos puolimo nepavadinsi. Belieka palinkėti tik daugiau stabilumo S.Štombergui, D.Adomaičiui, legionieriams, o sėkmės visiems.