Iš Stambulo fantastišką pergalę parvežęs Kauno „Žalgiris“ įkvėpimo ieškojo ir ovacijose 1999-ųjų čempionų kartai, ir amžinai ištikimų sirgalių širdyse, tačiau antradienį Kaune 57:66 (19:15, 15:16, 12:18, 11:17) krito prieš Šaro mokytojo ir krepšinio genijaus Željko Obradovičiaus „Fenerbahce“.
Eurolygos ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių „Fenerbahce“ išsiveržė 2:1, tad vos po dviejų dienų – ketvirtadienį – „Žalgiris“ privalės smogti turkų klubui, kad šis nešvęstų patekimo į Eurolygos „Final Four“ etapą ant kaunietiškos žemės.
„Abi komandos sužaidė gana prastas rungtynes. Labai skaudūs jų atkovoti kamuoliai puolime – tai parodo, kad pralaimėjusi komanda bando reaguoti. Bandėme tai aiškinti krepšininkams, bet kažkuo nepavyko, – sakė Š.Jasikevičius. – Buvo daug neparuoštų atakų. Mūsų įžaidėjai buvo išmušti iš vėžių. Nesugebėjimo atakuoti ten, kur buvome suplanavę. Momentais kažkur pritrūko ir pataikymo. Buvome susikūrę laisvų metimų, o prieš „Fenerbahce“ juos reikia pataikyti, nes daug progų nesusikursi.“
Žodžius Š.Jasikevičius tarė arenoje jau beveik ištirpus žaliajai sirgalių bangai – jų šūkiai drebino orą Kaune, tačiau net ir tuštėjant neseniai sausakimšai arenai dvikovos karštis nebuvo atslūgęs.
Tai buvo išskirtinės rungtynės, kurių išskirtinumą keitė kiti išskirtiniai momentai: nuo visų žaliais marškinėliais vilkinčių sirgalių – iki kiekvienam lietuviui į kraują įaugusio 1999-ųjų Kauno „Žalgirio“ triumfo prisiminimo.
Ką jau kalbėti apie išskirtinę progą susirinkti – Š.Jasikevičiaus auklėtiniai po nuostabios pergalės Stambule 82:80 išlygino Eurolygos ketvirtfinalio seriją 1:1 ir į aikštę žengė nagais kabintis į kiekvieno „Žalgirio“ aistruolio svajonę.
Tad nesunku įsivaizduoti, kas dėjosi Kauno arenoje, kai pirmojo kėlinio paskutinėmis sekundėmis Thomas Walkupas tarsi karštas peilis per sviestą skrodė „Fenerbahce“ gynybą, užbaigdamas ketvirtį 19:15.
Kurtinančiame gausme paskendo ir įtūžęs Željko Obradovičius, kuris staigiais ir dažnais rankų mostais galėjo prisukti ir elektros arenai.
Bet po tokiais emocingais momentais slėpėsi ir savi skauduliai. „Fenerbahce“ tiesiog karaliavo po „Žalgirio“ krepšiu – Šaras garsiai rėkė, kai kamuolį po jo komandos krepšiu nusiėmė Janas Vesely. Tai buvo jo antrasis atkovotas kamuolys puolime. Devintasis „Fenerbahce“ iš viso. Rezultatas tirpo iki 28:32.
Į didžiąją pertrauką jam teko eiti po K.Slouko tritaškio, leidusio „Fenerbahce“ skirtumą mažinti iki 31:34.
Po jos suveikė Ž.Obradovičiaus magija – „Fenerbahce“ išsiveržė į priekį ir likus žaisti minutę pirmavo 47:41.
Ketvirtasis kėlinys žadėjo beprotiškas emocijas. Jos tokios ir buvo, o tai reiškė, kad „Žalgirio“ aistruoliai negalėjo atsipalaiduoti nė akimirkai.
„Fenerbahce“ visada buvo bent šiek tiek priekyje, o įpusėjus ketvirčiui pirmavo 52:48.
„Žalgiris“ ketvirtajame kėlinyje daug kartų buvo arti – kad ir po N.Wolterso tritaškio (53:54) – sukeldamas milžiniškas ovacijas, bet Ž.Obradovičius su savo desantu tik priminė, kad turi patirties liūdindamas aistruolius.
Likus žaisti 40 sekundžių itin skaudų tritaškį smeigė M.Mahmutoglu – Stambulo klubas nutolo 62:56.
Aistruoliai plojo atsistoję, bet šįkart Šaro ir „Žalgirio“ magija nesuveikė.
„Man nepatiko ir ta pusė, po kurios mes aiškiai pirmavome. Buvo klaidų. Viską bandė spręsti greitai, be jokios kantrybės. Kiekvienas į aikštę žengęs žaidėjas negalėdavo to pakeisti, bet jeigu nori įveikti „Fenerbahce“, turi žaisti geriau“, – sakė Š.Jasikevičius.
– Sakėte, kad jūsų įžaidėjai buvo išmušti iš vėžių. Kokie „Fenerbahce“ veiksmai juos išmuša?
– Kai kuriose situacijose jie išsimušė patys. Gal keturias minutes sudeginome blogais veiksmais. Po minutės atrodė, kad nesuprantame, ką treneris braižė. Man nepatiko ir ta pirmoji pusė, po kurios mes aiškiai pirmavome. Buvo tų pačių klaidų. Viską bandėme spręsti greitai pirmuoju pasirinkimu, be jokios kantrybės. Kiekvienas į aikštę žengęs žaidėjas negalėdavo to pakeisti, bet jeigu nori įveikti „Fenerbahce“, turi žaisti geriau.
Šįkart to nepadarėme. Treneriai komandai neįrodėme, kad gali būti tik bekompromisė kova, drausmė. 15 klaidų ir trys perimti kamuoliai prieš dvylika rodo, kad tas atakų žaidimas – labai svarbus. Jeigu mes jų daugiau neturėsime, laimėti bus labai sunku.
– „Fenerbahce“ puolime atkovojo 14 kamuolių. Ž.Obradovičius įvedė pakitimus ar tiesiog kamuolys krito į jų rankas?
– Sunku pasakyt. Tai vienas elementų, kuriuos gali paaiškinti žiūrėdamas vaizdo įrašus. Sunku pasakyti, ar žmogus atsitveria, ar jam kamuolys patogiai nušoka. Tokie dalykai išaiškėja žiūrint vaizdo įrašą.
– A.Kavaliauskas žaidė 9 minutes. Jam esant aikštėje „Žalgiris“ fiksavo -13 taškų. Žaidimas su juo nepavyko?
– Nelabai. Deja, bet Brandonas prisirinko baudų. Deonas nebuvo toks geras, kaip Stambule. Reikėjo visų pagalbos.
Tai yra serija, tad svarbu nustebinti. Tai padaryti labai sunku, tačiau reikia. Kažkas vis turi kažko įnešti. Nesuradome žmogaus. Nate'as jaučiasi geroje formoje, gerai ardo varžovų žaidimą, bet visumoje patys save išsiėmėme iš rungtynių.
– Kiek tokioje ilgoje serijoje reikia tokių žaidėjų, kaip Nate'as, kad galėtų žaisti vienas prieš vieną?
– Tai labai svarbu, ypač prieš jų gynybines sistemas – tiek agresyvias, tiek besikeičiant ginamaisiais. Kai jie pradeda keistis ginamaisiais, reikia, kad Thomas, Marius ar Nate'as veržtųsi. Pergalės Stambule vienas faktorių buvo žaidimas vienas prieš vieną. Susikūrėme daug gerų metimų, išprovokavome pražangas. Šįkart to buvo per mažai, kad laimėtume prieš „Fenerbahce“.
– Vėl daug diskutavote su teisėjais. Ar turite, ką pasakyti apie jų darbą?
– Ne. Kiekvieną kartą galiu pasakyti tą patį – jeigu duosi pinigų, aš pasiruošęs šnekėti.
