„Mes nenorime sukurti uždaro turnyro. Norime, kad kiekviena komanda galėtų žaisti ir laimėti. Norime sukurti Europos krepšinio piramidę su iškritimais ir pakilimais aukštyn tarp Eurolygos bei Europos taurės be jokių garantuotų licencijų. Dabar Eurolygos licencijos egzistuoja“, – interviu ispanų dienraščiui „AS“ atskleidė J.Bertomeu.
Šiuo metu Eurolygos komandų rotacija vyksta tik viena kryptimi – Europos taurės čempionai automatiškai gauna vietą kito sezono Eurolygoje, tačiau po jos iškrenta atgal į Europos taurę.
J.Bertomeu pridūrė, kad kito sezono Eurolygos sistema su 18 klubų turėtų tikti kiekvienai šaliai. Taip pat kol kas negalvojama apie turnyrą su 24 klubais, kadangi prioritetas teikiamas kokybei, o ne kiekybei.
„Mes norėtume plėstis skirtingose teritorijose ir plėtrą rengti trimis kryptimis. Balkanų valstybės ir Lietuva yra fundamentalios šalys. Jos užaugina labai daug talentingų žaidėjų, kurių mes negalime nepriimti. Tačiau turime sustiprinti dar vieną kryptį – Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją“, – teigė J.Bertomeu.
Nuo kito sezono Eurolygoje rungtyniaus 18 komandų. Eurolygos vadovų sprendimu garantuotas vietas keliems sezonams į priekį gavo prancūzų Vilerbano ASVEL ir vokiečių Miuncheno „Bayern“.
Lietuvai Eurolygoje atatovauja Kauno „Žalgiris“, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ per Europos taurę į svarbiausią Europos klubinio krepšinio turnyrą prasibrovė tris kartus.
Kaune prieš akistatą su „Bayern“ viešėjęs J.Bertomeu taip pat kalbėjo apie Eurolygos akcentus.
– Pagal dabartinį Eurolygos modelį kitame sezone, kuomet žais 18-a komandų, be atkrintamųjų liks net 10 klubų. Ar neketinama keisti sistemos šiuo klausimu, nes atsiranda daug rungtynių, kurios nebeturi prasmės?
– Beveik visuose turnyruose tam tikru momentu kažkas jau nebeturi prasmės žaisti. Yra tokių komandų, kurios Eurolygoje nesitiki patekti į atkritamąsias, tačiau vis vien žiūri profesionaliai, žaidžia, stengiasi, daro įtaką ir turnyrinei lentelei.
Turėjome visokių pavyzdžių per Eurolygos istoriją. Bet daugelyje turnyrų taip būna, kad tam tikru metu kai kurie klubai lieka už borto. Tačiau dėl tokios sistemos mes neturime kažkokių didesnių nusiskundimų.
– Kokia jūsų Eurolygos ateities vizija ateinančiam dešimtmečiui?
– Po dešimt metų niekas nežino kaip bus, bet manau, kad esame Eurolygos sistemos nusistovėjimo kelyje.
Nemanau, kad ateityje turėtų keistis dalyvių skaičius. Kitais metais pridėsime dar dvi komandas. Žinoma, ateityje galėtume kalbėti apie tokių miestų, kaip Londonas, prijungimą, tačiau jie negautų papildomų vietų, o tiesiog jos kitaip būtų paskirstytos.
Manau, kad 18-os komandų formatas yra optimalus. Siekiame kokybės, o ne kiekybės.
