Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
LKL teisėjai abejotiną epizodą pirmą kartą peržiūrėjo 1994 metų gruodžio 9 d. per Kaune vykusias lygos favoritų „Žalgirio“ ir „Atleto“ krepšininkų rungtynes. Tąkart po peržiūros nuspręsta, kad „Žalgirio“ lyderis Gintaras Einikis antrojo pratęsimo pabaigoje spėjo laiku atlikti lemiamą metimą ir žalgiriečiai iškovojo pergalę 103:102.
Vis dėlto daug didesnio atgarsio sulaukė antroji peržiūra, nulėmusi „Atleto“ pergalę pusfinalio serijoje.
1995 metų balandžio 29 d. „Bangos“ salėje (dabar VDU sporto centras) antrosiose pusfinalio rungtynėse susitiko dvi Kauno komandos „Atletas“ ir „Lavera“. „Atletas“ buvo laimėjęs pirmąsias serijos iki dviejų pergalių rungtynes, tad stovėjo ant finalo slenksčio ir siekė pabaigti „Laveros“ sezoną (mačas dėl trečiosios vietos tuo metu nebuvo žaidžiamas).
Rungtynės vyko labai permainingai, o po dviejų kėlinių švieslentėje degė keturi septynetai – rezultatas buvo 77:77. Per pratęsimą pirmaujanti komanda vėl keliskart keitėsi, bet įdomiausi įvykiai prasidėjo nuaidėjus pratęsimo pabaigą skelbusiai sirenai.
Iki pratęsimo pabaigos likus kelioms sekundėms „Lavera“ pirmavo 88:87, tačiau ataką rengė „Atletas“, o šios komandos puolėjas Vaidas Jurgilas prieš pat sireną arba iškart po jos įmetė kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos.
Teisėjas Juozas Storpirštis lyg ir parodė, jog įskaito du taškus, tačiau tučtuojau nuskubėjo pasitarti su rungtynių komisaru Vytautu Ručinsku.
Po trumpo pasitarimo J.Storpirštis parodė, jog taškai neįskaitomi. „Laveros“ krepšininkai puolė glėbesčiuotis švęsdami pergalę, o „Atleto“ žaidėjai, treneriai ir vadovai apspito teisėjus reikalaudami peržiūrėti Baltijos televizijos vaizdo įrašą.
Nors nuostatuose tai nebuvo numatyta, teisėjai J.Storpirštis ir Kęstutis Pilipauskas pasidavė spaudimui. Televizijos režisierius kelias minutes pirmyn ir atgal sukinėjo ginčytino epizodo įrašą, kol galiausiai teisėjai paskelbė, kad įskaito V.Jurgilo metimą.
Žiūrint vaizdo įrašą atrodė, jog V.Jurgilas metimą atliko laiku. Tačiau teisėjai neatsižvelgė į vieną detalę. Ekrano kamputyje rodytas laikrodis nebuvo suderintas su pagrindiniu vaizdu, todėl net teoriškai buvo neįmanoma nustatyti, ar krepšininkas metė laiku.
Teisėjai neatsižvelgė ir į kelias esmines detales: varžybų nuostatuose nebuvo parašyta, kad galima naudotis vaizdo peržiūra, o švieslentės laikrodis nebuvo laikomas oficialiu rungtynių laikrodžiu (oficialų laikrodį turėjo tik rungtynių komisaras).
„Pagal televiziją įskaityti ar neįskaityti metimo galima tik tuomet, jeigu bent viena kamera yra sujungta su oficialiu rungtynių laikrodžiu. Be to, rungtynių pabaigą skelbianti sirena paprastai vėluoja, ji įsijungia vėliau (kalbama apie televizijos vaizdą ir garsą – Red.), todėl reikėtų pirmiausiai patikrinti laikrodį, – „Lietuvos rytui“ tada aiškino FIBA kategorijos teisėjas Virginijus Dovidavičius. – Pagal televiziją nustatyti krepšinio rungtynių laimėtoją pasaulyje yra nepraktikuojama“. Suprantama, įvykių eiga nepatenkinti „Laveros“ vadovai padavė protestą.
„Po finalinės sirenos rungtynių komisaras ponas V.Ručinskas „Atleto“ žaidėjo V.Jurgilo metimo neįskaitė, todėl rungtynės baigėsi 88:87 „Laveros“ naudai. Tačiau po kelių minučių, reikalaujant „Atleto“ vadovams, savo sprendimą pakeitė. Jis remiasi Baltijos TV vaizdo įrašu.
Jokiuose varžybų nuostatuose nėra numatyta, kad rungtynių baigtį sprendžia televizija. Reikalaujame rungtynių rezultatą anuliuoti ir pripažinti „Laveros“ komandos pergalę 88:87“, – buvo rašoma „Laveros“ skunde.
LKL direktoratas gegužės 1 d. išnagrinėjo protestą, tačiau jo nepatenkino. „Lavera“ nesiliovė ieškoti teisybės ir padavė kitą protestą LKL Vykdomajam komitetui, bet irgi nieko nepešė.
„Vykdomasis komitetas – aukščiausias LKL organas, kurio sprendimai nėra apskundžiami. Jis, remdamasis ekspertų išvadomis, nusprendė, kad protestą atmeta, ir su tuo reikia sutikti. Tačiau šis įvykis parodė, kad tai neeilinis atvejis LKL gyvenime, todėl ir man, ir kitiems vadovams buvo naudinga pasižiūrėti, kaip veikia visa sistema, kokios yra procedūros“, – bylai atsidūrus stalčiuje sakė „Laveros“ klubo viceprezidentas Zenonas Kamarūnas.
Beje, šios rungtynės buvo paskutinės „Laveros“ klubo istorijoje. „Laveros“ bendrovei tapus nemokia, o jos vadovui Gintautui Verpetinskui atsidūrus teisėsaugos akiratyje, per du pirmuosius LKL sezonus dukart pusfinalyje žaidęs „Laveros“ krepšinio klubas 1995 metų vasarą buvo uždarytas.
