Lygos autsaideriais tapusiems šiauliečiams kol kas belieka nostalgiškai prisiminti praėjusio amžiaus pabaigą ir šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį, kai jie nuolat kovojo dėl bronzos apdovanojimų.
Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
„Šiauliai“ pirmą kartą mažajame finale žaidė 1999 metais, tačiau pirmasis blynas prisvilo – tąkart po paskutiniųjų rungtynių teko su pergale pasveikinti Vilniaus „Sakalų“ krepšininkus. Tačiau ilgai laukti bronzos nereikėjo – jau kitais metais po dar vienos „Šiaulių“ ir „Sakalų“ dvikovos pergalės šampanu laistėsi Antano Sireikos treniruojami šiauliečiai.
2000 metų mažajame finale, kaip ir 1999-aisiais, Šiaulių krepšininkai nebuvo favoritai. Reguliariajame sezone „Sakalai“ užėmė trečiąją vietą, „Šiauliai“ – ketvirtąją, tad mače dėl bronzos aikštės pranašumą turėjo vilniečiai.
O aikštės pranašumas buvo labai svarbus veiksnys, nes Šiaulių komanda kaip tik pasižymėjo tuo, kad puikiai žaidė savoje salėje, bet retai nugalėdavo kituose miestuose. Reguliariajame sezone šiauliečiai namie laimėjo 13 iš 16 rungtynių, išvykose – tik 5 iš 16.
Kad „Šiauliai“ priklausomi nuo savos aikštės, dar sykį patvirtino ketvirtfinalio serija, kuriose „Šiauliai“ namie dukart (pirmosiose ir trečiosiose rungtynėse) labai įtikinamai nugalėjo Alytaus „Alitą“, bet išvykę į Dzūkijos sostinę nieko nepešė ir pripažino varžovų pranašumą.
Vis dėlto savo krepšininkų silpną vietą žinojęs A.Sireika sugebėjo juos tinkamai nuteikti svarbiausiai dvikovai – Vilniuje vykusioms pirmosioms mažojo finalo rungtynėms. Per jas šiauliečiai jau pirmojo kėlinio viduryje pradėjo nesustabdomai tolti ir iškovojo įtikinamą pergalę 77:62.
„Buvo dvi su puse pergalės priežastys, – skaičiavo A.Sireika. – Pirmoji – puikus nusiteikimas. Žaidėjai prisiminė, kaip pernai verkė pralaimėję „Sakalams“ mačą dėl trečiosios vietos. Antroji priežastis – gera gynyba. O ta pusė – kai antrajame kėlinyje „Sakalai“ priartėjo iki 6 taškų, mes nesutrikome“.
Kaip vėliau paaiškėjo, iškart perimtas aikštės pranašumas tapo bronzinės serijos raktu – kitas trejas rungtynes laimėjo šeimininkai. Beje, per antrąją išvyką į sostinę Šiaulių krepšininkai buvo sutriuškinti net 34 taškų skirtumu (59:93).
Tačiau atkrintamosiose varžybose taškų skirtumas nieko nereiškia. „Šiauliai“ tą dar kartą įrodė, kai komandos grįžo į jų miestą žaisti ketvirtųjų rungtynių. Žydrūnas Urbonas, Robertas Giedraitis, Giedrius Pečiulionis, Rolandas Vaičiūnas, Vaidas Pauliukėnas ir kiti šiauliečiai buvo pasiryžę nenuvilti juos palaikiusių sirgalių ir tikslą pasiekė. „Šiauliai“ laimėjo ketvirtąsias rungtynes 70:61 ir šventė pergalę serijoje 3:1.
Ši pergalė kartu buvo gimtadienio dovana treneriui A.Sireikai. Paskutinės bronzinės serijos rungtynės vyko gegužės 10 d., o gegužės 11 d. Šiaulių krepšinio simboliu tapusiam A.Sireikai sukako 44-eri.
„Gavau dovaną, apie kurią galima tik pasvajoti. Diena, kai įveikėme „Sakalus“, yra laimingiausia per mano trenerio karjerą, – po pergalės sakė A.Sireika. – Prieš čempionatą klubo vadovai komandai didelių tikslų nekėlė – per daug galingai atrodė savo ekipas pajėgiais krepšininkais sustiprinę „Sakalai“, Panevėžio „Sema“ ir „Alita“.
Praėjusį sezoną, kai pralaimėjome seriją dėl trečiosios vietos „Sakalams“, žaidėjams pasakiau, kad turėjome istorinę galimybę būti treti, bet ja nepasinaudojome. Tuomet apie antrą šansą net nesvajojau“.
Kartu su bronzos apdovanojimais „Šiauliai“ turėjo gauti papildomą prizą – kelialapį į Suprolygą. Iki tol Europos krepšinyje dar galiojo sportinis principas ir kelialapiai į žemynų turnyrus buvo dalijami pagal šalių reitingus.
„Žalgiriui“ iškovojus Europos taurę (1998 m.) ir tapus Eurolygos čempionu (1999 m.) bei Vilniaus „Lietuvos rytui“ pasiekus R.Saportos taurės pusfinalį (2000 m.), Lietuva sukaupė daug reitingo taškų, todėl pagal reitingą svarbiausiame FIBA rengtame žemyno turnyre, kurio pavadinimas 2000 metais buvo pakeistas iš Eurolygos į Suprolygą, 2000-2001 metų sezone galėjo registruoti net tris komandas. Tuos tris kelialapius iškovojo „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ ir „Šiauliai“.
Tačiau kaip tik 2000 metais įvyko Europos klubų krepšinio skilimas, per kurį daugelis stipriausių žemyno klubų patraukė paskui Europos krepšinio lygų sąjungą (ULEB), o sportiniai principai buvo nustumti į šalį. Nedidelis „Šiaulių“ klubas nedomino nė vienos konfliktavusios pusės, todėl liko be nieko.
Kita vertus, net jei nebūtų kilusi sumaištis, šiauliečiai turbūt nebūtų pasinaudoję iškovotu kelialapiu į Suprolygą. Šiauliuose nebuvo net minimalius reikalavimus atitikusios arenos, variantas rungtyniauti kuriame nors kitame mieste šiauliečių stipriai nežavėjo, o klubo vadovas Antanas Klimavičius tvirtino, jog „Šiaulius“ labiau domintų galimybė žaisti 1999 metais įkurtoje Šiaurės Europos krepšinio lygoje (NEBL).
