EUROLYGA 2023

Kauno komanda dėl Rimo Kurtinaičio persikraustė į Vilnių

Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą. Šis posakis tinka Kauno „Atletui“, kuris 1998 metų pavasarį dėl vieno krepšininko nusprendė treniruotis Vilniuje. Tiesa, tas krepšininkas buvo ne bet kas, o olimpinis čempionas Rimas Kurtinaitis.

1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.  <br>LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-05-12 13:35

Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.

1997 metų birželio 2 dieną R.Kurtinaitis pradėjo eiti Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau senas krepšinio vilkas dar nenorėjo kabinti ant vinies sportinių batelių ir jautėsi turįs jėgų žaisti aukšto lygio krepšinį.

Vasarą ir rudenį 37 metų „sporto ministrą“ kalbino ne vienas klubas, bet galiausiai jis, čempionatui jau įsibėgėjus, nusprendė prisidėti prie „Atleto“ komandos.

„Žiūrint „Žalgirio“ rungtynes, dažnai suspurda širdis, todėl norisi grįžti į aikštę. Antra vertus, dabar aš jau priklausau ne pats sau, o tautai, – juokavo R.Kurtinaitis. – Pasirašyti sutarties nesiruošiu, nesirengiu uždarbiauti. Noriu tik truputį palakstyti visuomeniniais pagrindais. Žmonėms būtų įdomiau. Jie diskutuotų apie mano sugrįžimą į krepšinį. Panašus didelis susidomėjimas buvo, kai atėjau dirbti į departamentą. Nepadarysiu nusikaltimo, jei žaisiu LKL“.

Nors dėl užimtumo retai dalyvaudavo komandos treniruotėse, į rungtynes tarnybiniu BMW automobiliu atlėkdavęs R.Kurtinaitis tapo solidžiu pastiprinimu. Jis LKL reguliariajame sezone pelnydavo 14,6 taško ir padėjo „Atletui“ pakilti į trečiąją vietą.

Atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje „Atletas“ nugalėjo „Šilutę“ ir pradėjo rengtis pusfinalio dvikovai su tame čempionate puikiai žaidusiais Vilniaus „Sakalais“, kurie reguliariajame sezone užėmė dar aukštesnę antrąją vietą.

Pasiruošimą apsunkino tai, kad vienas svarbiausių „Atleto“ žaidėjų R.Kurtinaitis kaip tik tuo metu turėjo begalę darbų savo pagrindinėse pareigose.

Dėl to Kauno klubas priėmė neįprastą sprendimą – prieš pusfinalio seriją Vilniuje išsinuomavo „Ryšininko“ salę, esančią visai šalia Kūno kultūros ir sporto departamento pastato, ir visa komanda persikėlė į sostinę.

Pusfinalio pradžioje atrodė, jog ši priemonė nepadės.

„Sakalai“, kurie nugalėjo „Atletą“ visose ketveriose reguliariojo sezono rungtynėse, laimėjo ir pirmąsias pusfinalio rungtynes.

Po jų R.Kurtinaitis suabejojo ir „Atleto“ trenerio Rimanto Grigo pasirinkta taktika: „Pakeitėme visus derinius ir buvome nutarę žaisti per aukštaūgius. Nemanau, kad tai teisinga. Šįkart jaučiausi kaip stovelis, nes turėjau tik padavinėti kamuolį aukštaūgiams. Kitas rungtynes jau žaisiu taip, kaip anksčiau, nebandysiu savo kantrybės“.

Vis dėlto antrosios rungtynės, vykusios Kaune, parodė, jog R.Grigo sumanyta taktika buvo veiksminga.

„Atletas“ pirmą kartą tą sezoną įveikė „Sakalus“ 86:78, o du trečdalius taškų įmetė trys aukštaūgiai Virginijus Praškevičius (33), Singaras Tribė (13) ir Nikita Morgunovas (12).

Lietuvos sporto vadovas savo akimirkos sulaukė per lemiamas trečiąsias rungtynes Vilniaus VRM sporto salėje. Joje Kauno komanda sutraiškė vilniečius 92:74, o R.Kurtinaitis pelnė 21 tašką (6/9 tritaškių) ir buvo rezultatyviausias nugalėtojų žaidėjas.

Prieš 1998 metų LKL čempionato finalą „Atletas“ surengė nedideles stovyklas Alytuje ir Kaune, bet R.Kurtinaitis jose nedalyvavo. Ir lemiamoje serijoje jis žaidė nerezultatyviai.

Tik per antrąsias rungtynes, kuriose „Atletas“ vienintelį kartą nugalėjo finalo varžovą Kauno „Žalgirį“, R.Kurtinaitis pelnė 14 taškų.

Per trejas pralaimėtas rungtynes Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus sąskaitoje buvo 0, 4 ir 3 taškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.