Čempionai. „Žalgiris“ čempionu tapo 20 kartų, „Lietuvos rytas“ – 5 kartus. Vilniaus komanda finale nugalėjo 2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 metais.
Serijos. Finale 16 sezonų buvo kovojama iki keturių pergalių, 9 sezonus – iki trijų pergalių (1994-2001 ir 2012 m.).
Rezultatu 4:0 baigėsi penkios serijos (keturis kartus tokiu rezultatu „Žalgiris“ nugalėjo „Lietuvos rytą“, viena kartą „Lietuvos rytas“ – „Žalgirį“), rezultatu 3:0 baigėsi keturios serijos (visus kartus laimėjo „Žalgiris“). 2004-2006 m. net trys iš eilės serijos baigėsi rezultatu 4:0, bet dvi iš šių serijų laimėjo „Žalgiris“, vieną – „Lietuvos rytas“.
Rezultatu 4:3 baigėsi dvi serijos (2002 ir 2010 m. „Lietuvos rytas“ nugalėjo „Žalgirį“), rezultatu 3:2 irgi baigėsi dvi serijos (1996 m. „Žalgiris“ nugalėjo „Atletą“, 2001 m. „Žalgiris“ – „Lietuvos rytą“).
Tris praėjusius sezonus finalas baigėsi rezultatu 4:1. Visus tris kartus čempionu tapo „Žalgiris“, bet jo varžovas kasmet buvo vis kitas (2016 m. „Neptūnas“, 2017 m. „Lietkabelis“, 2018 m. „Lietuvos rytas“).
Rungtynės. Iki šio sezono LKL finaluose sužaistos 116 rungtynių. „Žalgiris“ per jas iškovojo 80 pergalių ir patyrė 36 pralaimėjimus.
„Rytas“ žaidė 81 rungtynes ir iškovojo 28 pergales, „Atletas“ laimėjo 4 iš 16 rungtynių, „Neptūnas“ – 3 iš 11, „Lietkabelis“ – 1 iš 5, „Žemaitijos olimpas“ – 0 iš 3.
Žiūrovai. Finalų lankomumo rekordas buvo pasiektas 2012 metais per trečiąsias serijos rungtynes „Žalgirio“ arenoje (tą sezoną „Žalgirio“ arenoje LKL finalai buvo rengiami pirmą kartą). Į Kauno ir Vilniaus komandų mačą atėjo 15266 žiūrovai.
Per praėjusius penkis sezonus (nuo 2014 metų) tik trejose rungtynėse buvo daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų. Pernai daugiausiai sirgalių (10679) atėjo į „Žalgirio“ arenoje vykusias penktąsias rungtynes, o serijos vidurkis buvo 8191 žiūrovas.
Skirtumas. Didžiausio skirtumo rekordas buvo pasiektas 2009 metais per antrąsias finalo rungtynes. Jose „Lietuvos rytas“ namie sutriuškino „Žalgirį“ net 42 taškais (100:58).
2017 metais „Žalgiris“ bandė atimti šį rekordą, bet „Lietkabelį“ namie nugalėjo truputį mažesniu 39 taškų skirtumu (97:58). Per visą LKL finalų istoriją didesniu nei 30 taškų skirtumu baigėsi tik šios dvejos rungtynės.
Rezultatyvumas. 100 ar daugiau taškų komandos finaluose pelnė 7 kartus. Rezultatyvumo rekordas buvo pasiektas 2009 metais per trečiąsias rungtynes, kuriose „Žalgiris“ namie įveikė „Lietuvos rytą“ 110:84.
Antras ir trečias rezultatai taip pat pasiekti per sporto halėje vykusias rungtynes, kuriose „Žalgiris“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ 107:85 (1999 m.) ir 105:83 (2000 m.). Įdomu, kad „Žalgirio“ arenoje per finalo seriją triženklė riba dar niekada nebuvo pasiekta, o „Siemens“ arenos rekordas yra lygiai 100 taškų.
Mažiausiai praleistų taškų rekordas buvo pasiektas 2013 metais per trečiąsias rungtynes, kuriose „Žalgiris“ namie nugalėjo „Lietuvos rytą“ 72:45. Geriausių gynybos rezultatų sąraše taip pat yra „Žalgirio“ pergalė išvykoje prieš „Neptūną“ 74:50 (2016 m.) ir „Atleto“ pergalė prieš „Žalgirį“ 69:51 (1994 m.).
Taškai. LKL finalų rezultatyvumo rekordas priklauso 2009 metais „Lietuvos rytui“ atstovavusiam amerikiečiui Chuckui Eidsonui. Jis per ketvirtąsias serijos rungtynes į „Žalgirio“ krepšį įmetė 34 taškus.
Per 24 sezonus finaluose 30 ar daugiau taškų yra pelnę tik penki krepšininkai. Be Ch.Eidsono tą padarė tuometinis „Žalgirio“ žaidėjas Rimas Kurtinaitis (32 taškai), amerikietis Robertas Packas (32) iš „Žalgirio“, Saulius Štombergas (31) iš „Atleto“ ir dukart Arvydas Macijauskas (31 ir 30) iš „Lietuvos ryto“.
Rezultatyviausi. Per finalo seriją pelnytų taškų rekordas priklauso Arvydui Macijauskui. Tuometinis „Lietuvos ryto“ lyderis 2002 metais per 7 rungtynes įmetė 122 taškus. Rezultatyvumo vidurkio rekordą pasiekė „Žalgirio“ amerikietis Tanoka Beardas, kuris 2006 metais pelnydavo 22,8 taško. Beje, „Žalgiris“ tą finalą pralaimėjo.
Pernai rezultatyviausias finalo serijos žaidėjas buvo „Žalgirio“ žaidėjas Brandonas Daviesas (103 taškai per 5 rungtynes; vid. 20,6 taško).
