Praėjusiais metais finalo lankomumo vidurkis buvo 8191 žiūrovai. Pernai „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ finale žaidė penkerias rungtynes: trejas – Kaune, dvejas – Vilniuje. Šiais metais įvyko tik trejos rungtynės: dvejos – Kaune, vienerios – Vilniuje.
Šįmetis finalas netgi sulaukė gerokai mažesnio susidomėjimo negu „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynės reguliariajame sezone. Pirmojoje LKL čempionato dalyje „Žalgirio“ arenoje per mačus su vilniečiais buvo 11294 ir 10302 žiūrovai. Tuo tarpu finale skaičiai smuktelėjo iki 7557 ir 9772.
Kai „Žalgiris“ reguliariajame sezone buvo atvykęs į „Siemens“ areną, joje apsilankė 9751 ir 9573 žmonės. Tuo tarpu vieninteles Vilniuje vykusias finalo rungtynes stebėjo 6293 žiūrovai.
„Žalgirio“ rungtynių lankomumo vidurkis Eurolygoje šį sezoną buvo 14808 žiūrovai, „Ryto“ vidurkis Europos taurės turnyre – 5132 žiūrovai.
LKL finalo serijos lankomumo rekordas buvo pasiektas 2012 metais, pirmą sezoną po „Žalgirio“ arenos atidarymo.
Tais metais „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ finale žaidė trejas rungtynes (dvejas Kaune ir vienerias Vilniuje), per kurias tribūnose būdavo vidutiniškai 11528 sirgaliai.
2012 metais buvo pasiektas ir absoliutus vienų finalo rungtynių rekordas. Kaune vykusį trečiąjį mačą stebėjo 15266 žiūrovai.
2013 metais finalo lankomumo vidurkis buvo 10093 žiūrovai (dvejos rungtynės vyko Kaune, dvejos – Vilniuje).
Tačiau po to skaičiai žymiai sumažėjo, o mažiausio susidomėjimo sulaukė 2015 metų finalas, kurio rungtynės (dvejos Kaune ir dvejos Vilniuje) sudomindavo tik vidutiniškai 5843 sirgalius.
2016 metais per „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ dvikovą lankomumo vidurkis buvo 7457 žiūrovai, 2017 metais per „Žalgirio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ mačą – 7121 žiūrovas.
