Tiesa, Lietuvos krepšinio lygos finale rezultatu 0:3 atsilikusiai komandai (kuomet būdavo žaidžiama iki keturių pergalių) nė sykio nepavyko drastiškai pakeisti serijos eigos. Tačiau vieną sykį LKL čempione tapo komanda, kuri finale buvo atsilikusi 0:2.
Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
1996 metais lyg Feniksas iš pelenų pakilo Kauno „Žalgiris“, pralaimėjęs dvejas pirmąsias rungtynes, bet laimėjęs finalo seriją su Kauno „Atletu“ rezultatu 3:2.
Nors „Žalgiris“ nugalėjo „Atletą“ dviejų pirmųjų LKL čempionatų finale (1994 ir 1995 m.), trečiajame čempionate jėgų santykis jau buvo pasikeitęs.
Vlado Garasto treniruojami „Atleto“ krepšininkai pirmą kartą tapo reguliariojo sezono nugalėtojais (laimėjo 30 iš 36 rungtynių) ir būdavo ypač susikaupę per dvikovas su Jono Kazlausko treniruojamais žalgiriečiais, kuriuose įveikė visus keturis kartus.
Maža to, „Atletas“ lygos lyderiu tapo žaisdamas be sunkią traumą besigydžiusio Žydrūno Ilgausko, kurio sugrįžimas į aikštę buvo numatytas per finalo seriją.
Vis dėlto prieš finalą daugelis kitų LKL komandų trenerių tvirtino, jog „Atleto“ pranašumas reguliariajame sezone nieko nereiškė.
„Superfinale nieko nereikš keturios „Atleto“ pergalės reguliariajame sezone. Be to, manau, kad „Žalgiris“ turi nedidelį pranašumą, nes J.Kazlauskas geriau pasirengia tokioms rungtynėms, o žalgiriečiai geriau vykdo trenerio nurodymus aikštėje. „Atleto“ žaidėjai mažiau drausmingi. Manau, LKL čempionai paaiškės po penkerių rungtynių“, – prieš finalą svarstė Vilniaus „Sakalų“ treneris Šarūnas Sakalauskas.
Dauguma jo kolegų irgi prognozavo penkerių rungtynių seriją ir įžvelgė daugiau „Žalgirio“ privalumų.
O vienas nedaugelio, maniusių, kad „Atletas“ nutrauks „Žalgirio“ viešpatavimą, buvo Plungės „Olimpo“ treneris Rimantas Endrijaitis: „Atleto“ sėkmė priklausys nuo V.Garasto pasirinktos taktikos. Stabilią sudėtį turintis „Atletas“ gali laimėti, jeigu ginsis labai aktyviai ir ras žaidėją, sugebantį uždengti Rimą Kurtinaitį. Jei dabartiniai LKL vicečempionai įsivels į gudravimus ir žais pasyviai, laimės „Žalgiris“. Vis dėlto manau, kad šį superfinalą, po penkerių rungtynių laimės „Atletas“.
Per pirmąsias rungtynes „Atletas“ neįvykdė R.Endrijaičio sąlygos ir nesustabdė olimpinio čempiono R.Kurtinaičio, kuris pelnė 32 taškus ir pasiekė ilgiau nei dešimtmetį gyvavusį LKL finalų rezultatyvumo rekordą.
Vis dėlto mačas patvirtino seną posakį, kad vienas lauke – ne karys, ir „Žalgirio“ veterano superrezultatyvumas nesutrukdė „Atletui“ iškovoti pergalę 91:77.
Po dviejų dienų „Atletas“ laimėjo antrąsias rungtynes 81:71 ir „Žalgirio“ dienos atrodė suskaičiuotos... Ko gero, taip pagalvojo ir „Atleto“ krepšininkai. Bet švęsti dar buvo anksti.
Aukštyn kojomis viskas apsivertė trečiųjų rungtynių trečiąją minutę, kai pėdos traumą patyrė „Atleto“ lyderis Saulius Štombergas (jis per antrąsias rungtynes įmetė 31 tašką).
Nors 25-ąją min., „Atletui“ atsiliekant 45:47, į aikštę po beveik metų pertraukos žengė Ž.Ilgauskas, „Žalgiris“ jau buvo pajutęs medžiotojo instinktą ir grobio iš savo rankų nepaleido.
Vėl įsismagino R.Kurtinaitis, porą tritaškių įsmeigė Darius Lukminas, o labiausiai žalgiriečių sirgalius nudžiugino nešiaurietiškai karšto būdo Torgeiras Brynas. Finalo serijos pradžioje snūduriavęs skandinavas per trečiąsias rungtynes visas 40 minučių žaidė be keitimo, pelnė 18 taškų, atkovojo 15 kamuolių ir neleido nė taško įmesti slaptajam „Atleto“ ginklui Ž.Ilgauskui.
„Žalgiris“ nugalėjo 74:63 ir nutraukė šešių pralaimėjimų seriją žaidžiant su „Atletu“.
Šios 1996 metų gegužės 1 dieną vykusios rungtynės tapo trečiojo LKL čempionato finalo serijos lūžiu.
Po patirto nokdauno neatsikvošėjęs „Atletas“ po dviejų dienų pralaimėjo ketvirtąją dvikovą 68:88, o po dar dviejų dienų – ir penktąjį mačą 63:71.
Tiesa, jei ketvirtosiose rungtynėse „Žalgiris“ sporto halėje šeimininkavo nuo pirmųjų minučių, tai paskutiniame sezono mūšyje „Atletui“, kurio traumuotų žaidėjų sąraše prie S.Štombergo prisidėjo Kęstutis Kemzūra, pavyko labiau pasispardyti. Bet tik iki pertraukos – antrajame kėlinyje V.Garastas jokių sudėtingų galvosūkių J.Kazlauskui nebesukūrė.
Kaip sekėsi paskutinį kartą LKL finale žaidusiam Ž.Ilgauskui? Per trečiąsias serijos rungtynes jis žaidė 9 min., nepelnė nė taško (0/2 dvitaškių) ir atkovojo 3 kamuolius, per ketvirtąsias – žaidė 14 min., pelnė 11 taškų (4/6 dvitaškių, 3/3 baudų) ir atkovojo 2 kamuolius, per penktąsias – žaidė 29 min., pelnė 8 taškus (4/8 dvitaškių, 0/3 baudų) ir atkovojo 7 kamuolius.
1996 metų LKL finalo serija
„Atletas“ – „Žalgiris“ 91:77. V.Praškevičius 26, T.Pačėsas 22, S.Štombergas 15/ R.Kurtinaitis 32, D.Sirtautas 11.
„Atletas“ – „Žalgiris“ 81:71. S.Štombergas 31, V.Praškevičius 17, T.Pačėsas 15/ D.Lukminas 26, D.Maskoliūnas 14, R.Kurtinaitis 11.
„Žalgiris“ – „Atletas“ 74:63. D.Lukminas ir T.Brynas po 18, R.Kurtinaitis 15/ T.Pačėsas 17, V.Praškevičius 12.
„Žalgiris“ – „Atletas“ 88:68. R.Kurtinaitis 19, D.Sirtautas 18, T.Brynas 15/ T.Pačėsas ir R.Vaišvila po 13, V.Praškevičius 12.
„Žalgiris“ – „Atletas“ 71:63. R.Kurtinaitis ir D.Lukminas po 23, T.Brynas 10/ V.Praškevičius ir R.Vaišvila po 14, S.Tribė 12.
