Intriga turi patrauklų nenuspėjamumą, bet šis jausmas yra labai trumpalaikis. Intrigoje nėra didybės, nėra mitologijos, nėra istorinio konteksto.
Ir todėl NBA – ne visiškai sportas. Tai gerokai kiečiau: ten, kur kitos sporto šakos siūlo tik trumpalaikį malonumą, NBA apsupa sporto renginį kažkuo monumentaliu – tuo, kas ilgam išliks žmonių atmintyje. Skirtumas – kaip tarp bulvarinio laikraščio ir klasikinio romano.
NBA nesivaiko pigių kasdienybės intrigų, nes čia fundamentalus paveikslas kuriamas jūsų akyse.
Būtent todėl Jungtinėse Valstijose taip vertinamos ilgametės dinastijos ar tokios asmenybės kaip LeBronas Jamesas. Jie kuria istoriją tiesiog dabar ir kaip lygūs su lygiais bendrauja su praeities didingaisiais: krepšinis keičiasi, žaidėjų galimybės keičiasi, taisyklės keičiasi, bet visi „didybės piramidės“ superherojai egzistuoja bendrame virtualiame matmenyje.
NBA – tai ne apie lenktynes su „tamsiais arkliukais“, ne apie arabų šeichus ir rusų milijardierius, ne apie visų dievinamas Pelenes.
NBA – apie L.Jameso lenktynes su Michaelo Jordano šešėliu, apie didingiausių komandų reitingą, apie istorinius dėsningumus, kurie atmeta atsitiktinumus – viską, kas neturi istorinės vertės.
Nuo pat 1976-ųjų, kai NBA tapo svarbiausia JAV krepšinio lyga, ji gyvena būtent tokio iškilmingo patoso režimu.
Kiekvienas iš keturių dešimtmečių priklausė išrinktiesiems: 80-ieji – Bostonui ir Larry Birdui bei Magico Johnsono „Lakers“, 90-ieji – M.Jordano Čikagai, šio amžiau pradžia – Shaqo ir Kobe „Lakers“, šis dešimtmetis – L.Jamesui ir „Golden State Warriors“.
Lyga su neslepiamu snobiškumu žvelgia net į tuos, kurie yra ne mažiau didingi. Pavyzdžiui, „Rockets“ ir „Pistons“ laimėjo po du titulus iš eilės, bet tas pergales vis tiek pažymi varnele: „Jordano atostogos“ arba „Pereinamasis laikotarpis tarp Birdo/Magico ir Jordano“.
Tarkim, Timo Duncano „Spurs“ išgyveno du nuostabius dešimtmečius ir laimėjo net penkis čempiono titulus, bet nė karto neįstengė triumfuoti dvejus metus iš eilės – todėl juos laiko nevisaverte dinastija.
Tarkim, tiems, kurie nugriebė vieną titulą, reikia pateikti dar kažką tokio nei pats trofėjus: stulbinančią atkrintamųjų seriją (kaip 1983-iųjų „76ers“), didingos dinastijos nuvertimą („Pistons“-2004), blogio imperijos pažeminimą („Mavericks“-2011) ar istorinį pasiekimą miestui ir komandai 73 pergalės – 9 pralaimėjimai („Cavaliers“-2016).
Apskritai, NBA istorija sako vieną dalyką: čia negali būti nieko atsitiktinio. Ir net jei taip atsitiktų („Majamis-2006“, „Vašingtonas-1978“, „Sietlas-1979“), istorija retušuos tokius epizodus ir pasmerks užmarščiai.
„Vienkartiniai čempionai“, kurie išsiskiria, būtinai turi turėti kažką savo: „Detroitas-2004“ buvo arti to, kad apgintų titulą 2005 m., Dalasas išplėšė titulą 2011 m. paskutiniu bandymu, išpirkusiu visas ankstesnes Dirko kančias, „Bostonas-2008“ buvo pretendentas į čempionus kitus dvejus metus ir 2010-aisiais nusileido „Lakers“ per finalo septintųjų rungtynių paskutinį ketvirtį.
„Torontas-2019“ turi akivaizdžių bruožų, jungiančių jį su šiomis ekipomis, bet tuo pačiu metu – ir kažką visiškai unikalaus: dabar ši komanda atrodo tiesiog blyksnis, vieno sezono komanda, neįtikėtinu aplinkybių sutapimu.
Akivaizdus palyginimas su „Detroitu-2004“
Visos čempioniškos komandos lygoje (žinoma, tos, kurios nėra sulipdytos aplink tris žvaigždes) paprastai auga palaipsniui: jos drauge mokosi, apsišlifuoja, grūdinasi per nesėkmes...
O Torontas iškilo dėl Masai Ujiri ryžtingumo. „Raptors“ generalinis direktorius nusprendė mąstyti nestandartiškai: jis atidavė Toronto simbolį Demarą DeRozaną, kad vienam sezonui išsinuomotų Kawhi Leonardą; patikėjo komandą Nickui Nurse’ui, kuris niekada nedirbo lygoje ir nuėjo labai keistą kelią; sukūrė žaidimo modelį pagrįsta gynybinėmis vertybėmis ir sudėties gilumu; o taip pat iki pabaigos negalėjo nusiraminti ir vis stiprinosi, stiprinosi, paėmė ir Marcą Gasolį, ir Jeremy Liną.
Palyginti su ankstesniais sezonais „Raptors“ liko tik viena starto penketo narys – Kyle'as Lowry.
„Detroitas-2004“ visų nustabai sukūrė gynybą, kuri sutraiškė Shaqo ir Kobe dinastiją.
„Torontas-2019“ įgyvendino generalinio direktoriaus teorines idėjas ir sukūrė gynybą, kuri sutriuškino „Warriors“ dinastiją.
Šias dvi ekipas jungia vienas dalykas – atsiradimas iš niekur.
Norinti suburti čempionišką kolektyvą joms nereikėjo drauge pralaimėti, kažką išgyventi, skausmingai ieškoti pastiprinimo, augti viduje.
Komandai su viena žvaigžde sudėtyje tai yra stulbinama: M.Ujiri iš karto tapo absoliučiu genijumi, nes per tokį trumpą laiką jis sulipdė iš įvairių tipų žaidėjų – šimtu procentų papildė vienų trūkumus kitų privalumais.
Akivaizdus palyginimas su „Bostonu-2008“
Visos NBA čempioniškos komandos sukelia prieštaringas emocijas. Tačiau yra vienetinių pavyzdžių, už kuriuos neįmanoma nesirgti.
Prieš susivienijimą Ray Allenas, Paulas Pierce’as ir Kevinas Garnettas taip ilgai ir smarkiai kankinosi, kad išsvajotas „Celtics“ trofėjus buvo suvoktas kaip aukščiausio teisingumo triumfas.
„Raptors“ – irgi tokių simpatiškų vyrukų komanda. Už juos negalima nesirgti. Tai komanda žmonių, kuriuos visuomet laikė pervertintais, nes meilė jiems vertė juos „pervertinti“.
„Raptors“ – tai M.Gasolis, teisingo krepšinio NBA guru jau daug metų. Eks-storulis iš Ispanijos visą savo karjerą demonstravo, koks turi būti požiūris į „gimtąjį“ miestą (Memfį), veikė kaip klasikinės gynybinės komandos pamatas ir pats tapo ryškiausiu pavyzdžiu, kaip reikia žaisti krepšinį.
M.Gasolis gali ir mesti tritaškius, ir atakuoti iš arti, bet kai nėra perdavimų, kombinacijų, nesavanaudiškos meilės krepšiniui, jis tarsi supyksta ant viso pasaulio ir pranyksta.
„Raptors“ – tai K.Lowry, kadaise buvęs žinomas kaip vargšų Chrisas Paulas.
Įžaidėjas taip pat visada žavėjo ne tiek savo įgūdžiais, o požiūriu į žaidimą: visada buvo pasirengęs stoti prieš galingą varžovo kūną gindamasis, sumanydavo elegantiškus perdavimus, netinkamu metu rinko technines pražangas vien todėl, kad išgyveno dėl kiekvienos sekundės netgi nieko nereiškiančiose rungtynėse.
Kiekvienose atkrintamosiose paaiškėdavo, kad K.Lowry nėra geriausios būsenos tada, kai jam reikia ne tik kurti progas kitiems, o spręsti pačiam.
Kiekvienose atkrintamosiose iki šiol jis nuolankiai užsivilkdavo juokdario rūbą ir eidavo į kasmetinį „gėdos vaikščiojimą“.
„Raptors“ – tai Serge’as Ibaka. Puolėjas sočiai atsigėrė iš „Oklahoma City Thunder“ pralaimėjimų taurės kartu su Westbrooku ir Durantu. Tada sočiai prisikentėjo Toronto kompanijoje su DeRozanu ir Lowry. Pasiekė tašką, kad turėjo teisintis dėl savo amžiaus.
Ir viskas vardan to, kad praėjus trejiems metams vėl susitikti su „Warriors“ ir iššauti 24 taškais pakilus nuo atsarginių suolo kertiniame ketvirtajame finalo serijos mače.
„Raptors“ – tai neįkyrus, bet tuo pat metu gerai pažįstamas fonas. Fredas VanVleetas, kurio nepastebėjo naujokų biržoje.
Pascalis Siakamas, per vieną vasarą virtęs iš medinio superatleto į jauną žvaigždę.
J.Linas, po staigios šlovės valandos besiblaškantis po visą lygą ir ieškantis savo vietos., bet surandantis tik apmaudžias ir baisias kojų traumas.
Treneris N.Nurse’as, kuris išsiuntinėjo savo gyvenimo aprašymą į viso pasaulio krepšinio komandas, o paskui atvažiavo į Angliją kurti ten krepšinio industriją nuo nulio.
Jo asistentas Sergio Scariolo, nurašytas ispaniškos „Ferrari“ vairuotojas, be galo stilingas bet kokiomis aplinkybėmis.
Danny Greenas, snaiperis, šokėjas, K.Leonardo viešųjų ryšių atstovas ir šimtaprocentis „Spurs“ DNR turėtojas – atrodytų, nepastebimas, bet toks teigiamas, kad pritraukia ne savo paties nepataikymais.
Žmogus skiriasi tik nusivylimo savimi laipsniu. Čia kiekvienas – atskira nusivylimo ir nepretenzingumo istorija, netikėtai pasibaigusi tokiu čempionišku mostu.
Akivaizdus palyginimas su „Dalasu-2011“
Per 20 metų istoriją Torontas irgi užsitarnavo beviltiškų nelaimėlių reputaciją, visada simpatiškų ir visada komiškų, kanadietiškų krepšinio Charlie Chaplinų.
Norint sulaužyti šį modelį „Mavericks“ klubui prireikė naujo požiūrio į lyderystę, o Torontas – naujas lyderis, nepripažįstantis jokių modelių, netiki nei Dievu, nei velniu, nei sistema.
D.Nowitzki figūra – tai, kas padarė „Mavericks“ titulą ypatingu. Vokietis gaudavo naudingiausio žaidėjo prizus, bet visada likdavo nepakankamai įvertintas – tipiškas europietiškas vargšelis.
K.Leonardo figūra – tai, kas daro „Raptors“ titulą ypatingu. Jo karjera dar labiau vingiuota nei vokiečio: per aštuonerius metus puolėjas pasikeitė visais aspektais – funkcijomis aikštėje, žiniasklaidos ir žaidimo statuso.
Šios atkrintamosios – vienas įspūdingiausių asmeninių performansų, kokius mes matėme per visą krepšinio istoriją.
K.Leonardas ne tik atsikratė „sisteminio žaidėjo“ antspaudo, net tik pademonstravo ryškiausių superžvaigždžių lygio statistiką, ne tik pribaigė eilinę gęstančią dinastiją. Jis Torontui tapo taip reikalingu „Buda tuščiame koridoriuje“, naujojo plano lyderiu, lyderiu-intravertu, kurio pagrindinis privalumas – akivaizdus abejingumas visoms negandoms.
Visoms atkrintamųjų kankynėms ir baisybėms K.Leonardas priešpastatė savo svarbiausią dovaną – abejingumą.
Kyla klausimas, kas gali būti patvariau už pilį, pastatytą ant smėlio?..
Šiuo metu „Torontas-2019“ atrodo komanda, neturinti nei praeities, nei ateities. Ir todėl ji yra pasmerkta užmarščiai tarp pretendentų į didybę, minančių vienas kitam ant kulnų.
Nėra praeities, nes M.Ujiri sukūrė jos pagrindą per vieną tarpsezonį.
Nėra ateities, nes viskas rūke – ir K.Leonardo sprendimas, ir savo karjeros piko paskutinę minutę sėkmę pagavusių M.Gasolio, K.Lowry, D.Greeno bei S.Ibakos solidus amžius, ir lygoje didėjanti tendencija burti į komandą superžvaigždes.
Nėra netgi istorinės projekcijos, nes nelabai aišku, kokia viso šito istorinė prasmė – vis tiek nesitiki, kad kiekvienas klubas dabar puls rizikuoti ir viską įdėti į vieną sezoną.
Bet net jei taip atsitiktų – jei ši komanda išliks „vienos dienos komanda“ – Toronto bus neįmanoma pamiršti.
„Raptors“ neatsitiktinai įkūnijo visus geriausius kitų geriausių vieno sezono čempionų bruožus: jei tai ir blyksnis, tai labiausiai akinantis iš visų, ką matėme.
K.Leonardas lyg ir nesidomi niekuo, kas su juo nesusiję, bet per vienerius metus jis žaismingai pakeitė klubo, miesto, šalies istoriją.
