Pirėjo „Olympiakos“
„Olympiakos“ klubas prisižaidė... Pradėdami maištą prieš Graikijos krepšinio vadovybę, „raudonųjų“ savininkai tokios baigties tikriausiai nenumatė, tačiau jų užsispyrimas aklai laikytis principų baigėsi tuo, kad vienas garsiausių šalies klubų buvo išmestas iš Graikijos pirmosios lygos.
Didelį atgarsį sukėlusi istorija prasidėjo dar vasario viduryje, kai „Olympiakos“ po antrojo kėlinio dėl neva šališko teisėjavimo atsisakė tęsti Graikijos taurės pusfinalio rungtynes su Atėnų „Panathinaikos“ komanda. Iškart po to Pirėjo klubo vadovai pareiškė, kad daugiau nežais su „Panathinaikos“, jei per šių klubų rungtynes nebus kviečiami užsienio teisėjai, ir nežais su kitomis komandomis, jei bus skiriami tie patys teisėjai, kuriuos „raudonieji“ apkaltino šališkumu per taurės pusfinalio mačą.
Antrosios grasinimo dalies „Olympiakos“ neįvykdė, bet su „Panathinaikos“ komanda Graikijos pirmenybėse išties nebežaidė. Už nebaigtas taurės rungtynes ir pirmąjį neatvykimą į lygos rungtynes Pirėjo klubui buvo skirtos 1 ir 6 taškų baudos, o galiausiai už neatvykimą į Graikijos lygos ketvirtfinalio rungtynes su tuo pačiu „Panathinaikos“ klubu švelnesnių bausmių limitą viršijęs „Olympiakos“ buvo visai pašalintas iš pirmosios lygos.
Nenorėdami atsidurti didžiojo krepšinio užrybyje, „Olympiakos“ vadovai padavė prašymą, kad Pirėjo klubas kitą sezoną būtų priimtas į Adrijos lygą. Tačiau šis sumanymas buvo iš anksto pasmerktas žlugti. Nors Adrijos lyga formaliai apsvarstė „Olympiakos“ prašymą, rimtai į jį niekas nė nežiūrėjo.
Net jei ne ši istorija, „Olympiakos“ vis tiek būtų atsidūręs tarp labiausiai šį sezoną nuvylusių Europos klubų. Daugkartinių Graikijos čempionų rezultatai Eurolygoje irgi nebuvo patenkinami – Pirėjo ekipa, kurios trenerio padėjėju dirbo Kęstutis Kemzūra, reguliariajame sezone užėmė tik devintąją vietą (laimėjo 15 iš 30 rungtynių) ir vos antrą kartą per pastaruosius 14 metų nepateko į ketvirtfinalį.
Turino „Fiat“
Vienas didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Italijos miestų Turinas vėl ištrintas iš „Serie A“ žemėlapio. „Fiat“ tik prieš ketverius metus grįžo į Italijos pirmąją lygą ir skelbė didelius planus, tačiau per keturis sezonus nė karto nepateko į atkrintamąsias varžybas. Ypač daug triukšmo Turino klubas sukėlė pernai, kai sudarė sutartis su legendiniu amerikiečiu treneriu Larry Brownu bei olimpiniu čempionu Carlosu Delfino, bet ir iš to nepešė jokios naudos – komanda vis tiek murkdėsi Italijos lygos lentelės apatinėje pusėje, o Europos taurės turnyre neiškovojo nė vienos pergalės („Fiat“ buvo vienintelis klubas, pirmajame Europos taurės etape pralaimėjęs visas rungtynes).
Galiausiai Turino klubas apskritai išlėkė į žemesnę Italijos lygą. Tiesa, ne dėl rezultatų, o dėl sporto valdininkų sprendimų – „Fiat“ šių metų pavasarį dėl pažeistų nuostatų net dukart buvo pašalintas iš „Serie A“.
Iš pradžių dėl finansinių pažeidimų iš „Fiat“ buvo atimti 8 taškai, kurių netekusi Turino komanda Italijos lygoje nusmuko iš 13-osios į paskutinę 16-ąją vietą.
Net jei taškai nebūtų atimti, Turino klubas būtų išbrauktas iš „Serie A“ sąrašo dėl struktūros pažeidimo. Mat pavasarį pagrindiniu „Fiat“ akcininku tapo Rusijos verslininkas Dmitrijus Gerasimenka, kuris iki vasario mėnesio buvo kito „Serie A“ klubo Kantu „Pallacanestro“ savininkas. Pagal nuostatus vienas asmuo negali vieną sezoną būti dviejų klubų savininkas, net jei akcijas įsigijo po to, kai pardavė kitą klubą.
Milano „Olimpia“
Pagal piniginės storį „Olimpia“, kuriam atstovavo ir Mindaugas Kuzminskas bei Artūras Gudaitis, pastaraisiais metais smarkiai lenkia visus Italijos klubus, todėl „Serie A“ auksas Milano krepšininkams paprastai kabinamas čempionatui dar neprasidėjus. Tačiau neabejotinais favoritais laikomi „raudonieji bateliai“ pernelyg dažnai paneigia jiems palankias specialistų prognozes ir nuvilia savuosius sirgalius.
Šį sezoną nusivylimai vėl vijo vienas kitą. Pirmąjį fiasko „Olimpia“ patyrė Italijos taurės turnyre, kurio ketvirtfinalyje pralaimėjo Bolonijos „Virtus“ klubui.
Paskui favoritai nesugebėjo apginti ir Italijos čempionų vardo. Nors Milano ekipa, kuriai atstovavo du lietuviai Mindaugas Kuzminskas ir žiemą sunkią traumą patyręs Artūras Gudaitis, gana užtikrintai tapo „Serie A“ reguliariojo sezono nugalėtoja (laimėjo 24 iš 30 rungtynių, bet neteko vienos pergalės dėl žaidėjų registracijos taisyklių pažeidimo), atkrintamųjų varžybų pusfinalyje gavo skambų antausį nuo Sasario „Banco di Sardegna“ komandos, kuriai pralaimėjo sausu rezultatu 0:3.
„Olimpia“ nesulaužė tradicijos šalies pirmenybėse patirti nesėkmę kas antrą sezoną. Milano komanda šį dešimtmetį tapo čempione 2014, 2016 ir 2018 metais, bet po to nelyginiais metais vis iškrisdavo pusfinalyje.
Garsiausias Italijos klubas vėl nieko nepasiekė ir Eurolygoje. Nors „Olimpia“ lyderis Mike‘as Jamesas tapo rezultatyviausiu Eurolygos krepšininku, jo komanda užėmė tik 12-ąją vietą (laimėjo 14 iš 30 rungtynių) ir penktą sezoną iš eilės nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Graikijos krepšinyje kilusi sumaištis pravėrė duris kitiems šalies klubams. Atrodė, kad pagrindinis pretendentas pasinaudoti staiga atsiradusiomis galimybėmis bus neblogai sukomplektuotas AEK, kuris dėl Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ klubams skirtų bausmių netikėtai buvo paskelbtas Graikijos pirmenybių reguliariojo sezono nugalėtoju ir iki pat finalo neturėjo susitikti nė su vienu iš dviejų didžiųjų favoritų.
AEK, kurio aprangą vilkėjo Jonas Mačiulis (jis nuo kovo pabaigos negalėjo žaisti dėl traumos), tikėjosi įprastiniams lyderiams padus pasvilinti net „normaliomis“ aplinkybėmis, o „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ akibrokštai AEK ekipai, regis, buvo visiškai išvalę kelią į finalą.
Tačiau „geltonų-juodų“ sirgaliai džiūgavo per anksti – jų palaikomą komandą iš kovos dėl Graikijos lygos aukso jau pusfinalyje nelauktai išmetė Patrų „Prometheas“ klubas.
Nors paskui AEK laimėjo mačą dėl trečiosios vietos, ši pergalė buvo menka paguoda, o Atėnų komandos pavadinimas visoje Europoje dar buvo linksniuojamas ir dėl to, kad per pirmąsias bronzinės serijos rungtynes į milžinišką Atėnų olimpinę areną atėjo vos apie 150 žiūrovų.
Nors palyginti su praėjusiais metais, AEK net pagerino savo padėtį Graikijos pirmenybėse (2018 m. užėmė tik penktąją vietą), atsižvelgus į visas aplinkybes, šis sezonas „geltoniems-juodiems“ buvo labai nesėkmingas. Juo labiau kad 2018 metais AEK iškovojo Graikijos taurę ir tapo Čempionų lygos nugalėtoju, o šiais metais, subūręs daug stipresnę sudėtį, nelaimėjo nė vieno trofėjaus.
Vitorijos „Baskonia“
Šiais metais Vitorija buvo Eurolygos finalo ketverto šeimininkė, todėl „Baskonia“ klubui sezonas buvo ypatingas. Suprantama, noras patekti į Eurolygos baigiamąjį etapą liejosi per kraštus, bet „Baskonia“ gana sunkiai pateko nei ir į atkrintamąsias varžybas, o jų ketvirtfinalyje nesukūrė neišsprendžiamų problemų būsimajam Eurolygos čempionui Maskvos CSKA klubui.
Eurolygos ketvirtfinalyje „Baskonia“ nebuvo favoritė. Tačiau Baskų krašto komanda šiais metais pralaimėjo ir du ketvirtfinalius, kuriuose buvo gana aiški favoritė. Vitorijos krepšininkai, tarp kurių buvo didelę sezono dalį dėl traumos praleidęs Tadas Sedekerskis, gerokai anksčiau nei tikėjosi iškrito ir iš Ispanijos taurės turnyro (jo ketvirtfinalyje nusileido Badalonos „Joventut“ klubui), ir iš ACB lygos atkrintamųjų varžybų (jų ketvirtfinalyje pripažino Saragosos „Tecnyconta“ pranašumą).
Nuo 2010 metų nė vieno titulo neiškovojusios Vitorijos komandos gerbėjams šis sezonas paliko gerus prisiminimus tik dėl daugybės Vincent‘o Poirier bei Tornikės Šengelijos sukurtų įspūdingų epizodų, bet ne dėl rezultatų.
Las Palmaso „Herbalife“
2018 metų pavasarį Gran Kanarijos sirgaliai džiaugėsi istoriniais rezultatais – „Herbalife“ antrą kartą pateko į ACB lygos pusfinalį ir pirmą kartą iškovojo teisę žaisti Eurolygoje.
Vis dėlto pergalių svaigulys greitai išsisklaidė ir Las Palmaso komanda patvirtino ikisezonines prognozes, kad jai kovoti dviem frontais, kiekvieną savaitę žaidžiant po dvejas ar net trejas rungtynes su aukščiausio lygio varžovais, bus pernelyg sudėtinga.
Las Palmaso krepšininkai iškart atsidūrė tiek ACB lygos, tiek Eurolygos rikiuotės uodegoje. Eurolygos reguliariajame sezone „Herbalife“ aplenkė vos dvi komandas ir užėmė 14-ąją vietą (laimėjo 8 iš 30 rungtynių), o Ispanijos lygoje ilgai kovojo dėl išlikimo ir iš pavojingos zonos paspruko tik sumažėjus krūviui – tuomet, kai pasibaigė Eurolygos sezonas. Pernai šalies pirmenybėse ketvirtąją vietą užėmusi „Herbalife“ šiais metais tenkinosi 12-ąja vietą (laimėjo 14 iš 34 rungtynių) ir pirmą kartą nuo 2012 metų nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Stambulo „Darüşşafaka“
Nors pernai „Darüşşafaka“ iškovojo Europos taurę ir gavo teisę grįžti į Eurolygą, dar praėjusių metų vasarą buvo aišku, kad šis klubas didelės grėsmės nekels nei Eurolygos, nei Turkijos superlygos favoritams.
Turkijos ekonomikai dėl politinių įvykių išgyvenant sudėtingą laikotarpį, pasitraukė buvusieji „Darüşşafaka“ savininkai, o naujiems vadovams nepavyko užtikrinti pakankamo finansavimo.
Su buvusiais lyderiais atsisveikinusi komanda žymiai susilpnėjo, todėl nebuvo nieko stebėtino, kad „Darüşşafaka“ užėmė paskutinę 16-ąją vietą Eurolygos reguliariajame sezone (laimėjo tik 5 iš 30 rungtynių), nepateko į Turkijos taurės turnyrą, o paskui nesugebėjo prasibrauti ir į Turkijos superlygos atkrintamąsias varžybas.
Šalies pirmenybių reguliariajame sezone „Darüşşafaka“ laimėjo 13 iš 28 rungtynių ir užėmė kuklią dešimtąją vietą.
Veikiausiai tai yra „Darüşşafaka“ pabaigos pradžia. Atsižvelgiant į Turkijos politikos ir ekonomikos pokyčius, sunkiai tikėtina, kad prieš kelis sezonus ryškiai blykstelėjęs ir milijonus švaistęs Stambulo klubas sugebės dar sykį atsistoti ant kojų.
Le Mano „Sarthe“
Nė vienoje kitoje nacionalinėje lygoje konkurencija nėra tokia didelė, kaip Prancūzijos „Pro A“ pirmenybėse. Jose čempionai keičiasi vos ne kasmet, o apginti titulą nuo amžiaus pradžios pavyko tik dviem klubams (2003 ir 2004 m. dukart paeiliui nugalėjo Po-Ortezo „Elan Bearnais“, 2014 ir 2015 m. – Limožo CSP).
Pernai Prancūzijos čempionu tapęs Le Mano „Sarthe“ šio trumpo sąrašo nepapildė. Le Mano klubui nepavyko išsaugoti auksinės sudėties, o pasikeitusi ekipa tapo niekuo neišsiskiriančia „Pro A“ vidutinioke ir tik per plauką pateko į atkrintamąsias varžybas. Reguliariojo sezono finiše spurtavęs (laimėjo 6 iš 7 paskutiniųjų rungtynių) „Sarthe“ šiaip ne taip užėmė aštuntąją vietą, bet ketvirtfinalyje nusileido Vilerbano ASVEL klubui.
Zagrebo „Cedevita“
Šio dešimtmečio viduryje „Cedevita“ buvo perėmusi Kroatijos krepšinio lyderės vaidmenį. „Cedevita“ penkis kartus iš eilės (2014-2018 m.) tapo Kroatijos čempione, tris sezonus žaidė Eurolygoje, bet pasikeitus atrankos sistemai kelialapio į Eurolygą nebeiškovojo nė sykio. Pasiekti tikslo nepavyko ir šiais metais – nors subūrė solidžią sudėtį, „Cedevita“ net nepateko į Adrijos lygos finalą.
Sezono pabaigoje tykojo dar viena didelė nesėkmė. Kroatijos lygos finale, kuriame pirmą kartą buvo žaidžiama iki keturių pergalių, „Cedevita“ nusileido Zagrebo „Cibona“ ekipai sausu rezultatu 0:4 ir prarado šalies čempionės vardą.
Kitą sezoną tokio „Cedevita“ klubo, koks jis buvo pastaruosius pusantro dešimtmečio, apskritai nebeliks. Zagrebo „Cedevita“ jungiasi su Liublianos „Olimpija“ klubu. Šio darinio pagrindinės pajėgos bus Slovėnijos sostinėje, o Kroatijos pirmenybėse ir Adrijos antrojoje lygoje turėtų žaisti Zagrebe įsikursianti dublerių komanda.
Liublianos „Olimpija“
Iš gilios finansinės duobės, į kurią įkrito dar praėjusį dešimtmetį, išsikapsčiusi „Olimpija“ užpernai po ilgos pertraukos susigrąžino Slovėnijos čempionės vardą ir pradėjo rengtis naujam šuoliui. Tačiau atsispirti garsiausiam Slovėnijos klubui nepavyko.
Šį sezoną „Olimpija“ neiškovojo nė vieno titulo: Slovėnijos taurės turnyre net nepateko į finalą, Slovėnijos lygos finale 0:3 nusileido pirmą kartą čempionu tapusiam Koperio „Sixt Primorska“ klubui, o Čempionų lygoje laimėjo vos 1 iš 14 rungtynių ir pasiekė prasčiausią rezultatą tarp visų 32 startavusių komandų.
Skaudžiausią nesėkmę Liublianos komanda patyrė Adrijos lygoje. Joje „Olimpija“ laimėjo 6 iš 22 rungtynių, užėmė paskutinę 12-ąją vietą ir iškrito į regioninio turnyro antrąją pakopą. Vis dėlto Liublianos krepšininkams žaisti su silpnesniais varžovais kitą sezoną nereikės. „Olimpija“ klubą išgelbėjo susijungimas su Zagrebo „Cedevita“.
