Žais dviejose šalyse
Rengti šių metų Europos pirmenybes pretendavo trys šalys Rusija, Serbija ir Latvija. Latvija neseniai – 2009 metais – jau buvo čempionato šeimininkė, todėl latviai prašė, kad jiems būtų leista priimti tik pirmojo etapo varžybas, o Rusija ir Serbija siekė surengti ir pirmąjį etapą, ir baigiamąją dalį.
2017 metų vasarą šį klausimą svarsčiusi FIBA Europos padalinio valdyba atmetė Rusijos kandidatūrą ir patenkino Serbijos bei Latvijos prašymus. Latvijos sostinė Ryga priims dviejų grupių varžybas, o kitų dviejų grupių turnyrai bei baigiamasis etapas vyks Serbijoje. Europos čempionės paaiškės liepos 7 d.
Europos moterų krepšinio čempionatas Serbijoje iki šiol vyko tik kartą. Krepšininkės tuometinės Jugoslavijos sostinėje Belgrade kovojo 1954 metais. Jugoslavijoje buvo surengtos ir 1980 metų žemyno pirmenybės, bet per jas visos rungtynės buvo žaidžiamos Bosnijos ir Hercegovinos miestuose.
Kovos ne tik dėl medalių
Pirmajame čempionato etape komandos suskirstytos į keturias grupes. A grupėje žais Ispanija, Latvija, Ukraina ir Didžioji Britanija, B grupėje – Prancūzija, Čekija, Juodkalnija ir Švedija, C grupėje – Turkija, Italija, Vengrija ir Slovėnija, D grupėje – Belgija, Serbija, Rusija ir Baltarusija.
A ir B grupių komandos varžysis Rygoje, C grupės – Niše, D grupės – Zrenianine.
Grupių nugalėtojos iškart pateks į ketvirtfinalį, o antrąją ir trečiąją vietas užimsiančios komandos dar žais aštuntfinalio rungtynes. Jos vyks Rygoje ir Belgrade. Nuo ketvirtfinalio visos rungtynės bus žaidžiamos Serbijos sostinės „Beogradska“ („Štark“) arenoje, kurioje per krepšinio rungtynes telpa daugiau nei 18 tūkstančių žiūrovų.
Anksčiau per Europos pirmenybes krepšininkės kovodavo ir dėl kelialapių į olimpines žaidynes arba pasaulio pirmenybes. Tačiau prieš 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes atrankos sistema buvo pakeista, todėl olimpinio kelialapio neiškovos net ir Europos čempionės. Užtat šešios stipriausios šių metų Europos pirmenybių komandos gaus teisę kitais metais varžytis olimpinių žaidynių atrankos turnyre.
Be lietuvių – antrą kartą paeiliui
Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės patyrė nesėkmę Europos pirmenybių atrankos turnyre. Nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. lapkričio vykusiose varžybose Manto Šerniaus treniruojama komanda laimėjo 2 iš 6 rungtynių ir atrankos grupėje užėmė trečiąją vietą.
Lietuvės dukart milžinišku skirtumu sutriuškino Albaniją (119:61 ir 146:58), bet po du kartus minimaliai pralaimėjo Rusijai (62:64 ir 77:79) bei Vengrijai (70:73 ir 76:78). Dvi pirmąsias vietas užėmusios rusės ir vengrės iškovojo teisę žaisti baigiamajame turnyre.
Lietuvos rinktinė Europos čempionate debiutavo dar tarpukariu ir pirmosiose žemyno pirmenybėse, kurios buvo surengtos 1938 metais Romoje, užėmė antrąją vietą.
Atkūrus Nepriklausomybę, lietuvės pateko į 10 iš 13 čempionatų, o 1997 metais Vengrijoje vykusiame turnyre iškovojo aukso medalius. Iki šios vasaros turnyro mūsų šalies komanda praleido 2003 ir 2017 metų Europos pirmenybes.
Čempionės nuolat keičiasi
Nuo 1960 iki 1991 metų net 17 iš eilės Europos čempionatų aukso medalius iškovojo SSRS krepšininkės. Tačiau subyrėjus SSRS, per trylika turnyrų nė vienai rinktinei nepavyko apginti žemyno čempionės vardo – nugalėtojos vis keitėsi ir keitėsi.
Užpernai Europos čempione tapo Ispanijos komanda, finale įveikusi Prancūzijos ekipą 71:55. Ispanės aukso medalius iškovojo trečiąjį kartą (du praėjusius – 1993 ir 2013 m.), o prancūzės trečiame iš eilės čempionate lipo ant antrojo garbės pakylos laiptelio.
2017 metų žemyno pirmenybių bronzos medaliais buvo apdovanotos Belgijos krepšininkės. Tai buvo pirmieji Belgijos medaliai didžiuosiuose krepšinio turnyruose (tiek vyrų, tiek moterų).
Pernai vykusiame pasaulio čempionate Europos komandos į finalą nepateko. Aukso medalius laimėjo JAV rinktinė, finale įveikusi Australijos ekipą. Europietės kovojo dėl bronzos medalių – mažajame finale namie žaidusios ispanės pranoko belges 67:60.
Kas bus favoritės?
Šių metų Europos čempionato favoritėmis laikomos tos pačios komandos, kurios iškovojo medalius praėjusiose pirmenybėse.
Tiesa, abi užpernai finale žaidusias rinktines praretino traumos, o labiausiai sirgaliai pasiges kelį susižeidusios ispanės Albos Torrens, kuri 2017 metais buvo išrinkta naudingiausia Europos pirmenybių krepšininke.
„A.Torrens yra mūsų Pau Gasolis, – lygino Ispanijos rinktinės treneris Lucasas Mondelo. – Ji aikštėje gali padaryti beveik viską, o jos praradimo kompensuoti neįmanoma. Tačiau kitos krepšininkės irgi žengė didelį žingsnį į priekį“.
L.Mondelo daugiausiai tikisi iš 24-erių natūralizuotos senegalietės Astou Ndour, apie kurią turėtų suktis visas ispanių žaidimas. Greta lyderės bus patyrusios Marta Xargay, Laura Nicholls, Laura Gil ir netgi 39-erių Laia Palau, kuri pernai buvo paskelbusi, kad baigia karjerą rinktinėje, bet susigundė dar viena galimybe kovoti dėl Europos pirmenybių medalių.
Pastarosiomis savaitėmis net tris svarbias žaidėjas prarado Prancūzijos komanda. Kita vertus, prancūzių smogiamąją jėgą sudarančios Sandrine Gruda, Endene Miyem, Olivia Epoupa ir pastarąjį klubų sezoną ryškiai atsiskleidusi Marine Johannes yra pajėgios susidoroti su stipriausiomis varžovėmis.
Tik pastaraisiais metais iškilusi Belgijos ekipa remiasi trimis lyderėmis Emma Meesseman, Julie Allemand ir Kim Mestdagh. Nors užnugaryje vis dar yra nesenstanti 38-erių Ann Wauters, trumpas atsarginių suolas gali tapti didžiausia kliūtimi kovojant dėl pirmojo Belgijos krepšinio istorijoje čempionių titulo.
Latvijoje – kartų kaita
Į medalius kėsinsis ar bent įvykdyti minimalų tikslą ir iškovoti kelialapį į olimpinę atranką bandys Italijos, Rusijos, Turkijos, Serbijos rinktinės. Jos turi labai stiprias lyderes (italė Cecilia Zandalasini, rusė Marija Vadejeva, turkė Işil Alben, serbė Sonja Petrovič), tačiau negali pasigirti lygia sudėtimi ar ilgu atsarginių suolu.
Tarp komandų, kurių reikėtų pasisaugoti, paminėtina ir Ukrainos rinktinė, kurios lyderė Alina Japupova bus pagrindinė pretendentė iškovoti rezultatyviausios turnyro žaidėjos prizą. 27-erių puolėja jau buvo rezultatyviausia praėjusiame Europos čempionate, o atrankos varžybose pelnydavo 32,2 taško.
2015 metų Europos čempionę Serbijos komandą garbės pakylos link neabejotinai stums ir šeimininkes palaikysiantys sirgaliai. Tuo tarpu kitai turnyro šeimininkei Latvijos rinktinei bus sunku tikėtis skambių pergalių. Latvijos komandoje prasidėjo kartų kaita ir per šį Europos čempionatą dvyliktuke liko tik šešios krepšininkės, pernai rungtyniavusios pasaulio pirmenybėse (beje, jose latvės pralaimėjo visas trejas rungtynes).
Vis dėlto ryžto latvėms netrūksta. „Per kiekvieną turnyrą rinktinėje būna spragų – krepšininkės gydosi traumas arba nerungtyniauja dėl asmeninių priežasčių. Tačiau treneriai visada randa kuo jas pakeisti, mes greitai prisitaikome viena prie kitos ir pasiekiame gerus rezultatus“, – sakė viena gabiausių jaunesnės kartos Latvijos krepšininkių 23-ejų Kate Krėslina.
Iš Europos čempionatų istorijos
Pirmasis ir vienintelis iki Antrojo pasaulinio karo Europos moterų krepšinio čempionatas įvyko 1938 m. Italijoje. Jame pirmąją vietą užėmė turnyro šeimininkė Italija, antrąją – Lietuva, trečiąją – Lenkija.
Nuo 1950 iki 1991 m. per 22 čempionatus net 21 kartą aukso medalius laimėjo SSRS rinktinė. Jos dominavimą tik kartą nutraukė Bulgarijos krepšininkės (1958 m.).
Nuo 1993 iki 2017 m. per 13 čempionatų aukso medalius laimėjo net aštuonių šalių rinktinės. Daugiau nei po kartą čempionėmis tapo tik Rusija (2003, 2007 ir 2011 m.), Ispanija (1993, 2013 ir 2017 m.) ir Prancūzija (2001 ir 2009 m.). Po sykį pirmąją vietą užėmė Ukraina (1995 m.), Lietuva (1997 m.), Lenkija (1999 m.), Čekija (2005 m.) ir Serbija (2015 m.).
