Pirmadienį posėdžiavusi LKL valdyba nusprendė, kad artėjančiame sezone ir toliau varžysis 10 komandų, o daugiausiai problemų kėlė Kėdainių „Nevėžis“.
Buvo teigiama, kad Kėdainių miesto komandos skolos siekia apie 200 tūkst. eurų, iš kurių 48 tūkst. „Nevėžis“ skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Likusi skolos dalis – neišmokėti atlyginimai, išlaidos už žaidėjų apgyvendinimą ir kiti įsipareigojimai.
Susiję straipsniai
Be to LKL prezidentui R.Milašiui kliuvo ir tai, jog komandą valdo viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“, o galimai neskaidrus finansavimas vykdomas per paramos fondą „Krepšinio angelai“. LKL prezidentas užsiminė, kad „Nevėžiui“ jau praėjusiame sezone lygos licenciją gavo išimties tvarka.
R.Milašius liepos pradžioje tikino, kad „Nevėžis“ dar pernai jam žadėjo nutraukti fondo „Krepšinio angelai“ veiklą, tačiau tai nebuvo padaryta.
„Fondas, per kurį ir toliau buvo daromi mokėjimai, ne tik nebuvo panaikintas iki praėjusių metų rugsėjo 1 dienos, bet ir iki šiol egzistuoja. Pabrėžiu, kad LKL nuostata yra griežta – negali būti dviejų įmonių. Negali būti taip, kad klubas priklauso vienai įmonei, o finansavimą gauna per kitą įmonę. Visas finansavimas turi būti skaidrus.
Dėl to visa krepšinio bendruomenė atrodo kvailai. Jokių pinigų į „Krepšinio angelus“ daugiau negalima pervesti. Dėl šio klausimo esu kategoriškas. Ir nesvarbu, ar tai verslo pinigai, ar savivaldybės – jie visi turi būti kontroliuojami ir matomi.
Artimiausiu metu, liepos viduryje, vėl vyks krepšinio klubų licencijavimas, todėl, jei taip bus ir toliau, Kėdainių „Nevėžiui“ licencija nebus išduota. Antrą kartą šis klubas manęs neapgaus“, – tuomet sakė LKL prezidentas.
Kėdainių klubo situaciją pablogino ir tai, jog miesto savivaldybė atsisakė dar labiau prisidėti prie komandos finansavimo. Tačiau „Nevėžis“ greitai rado gelbėtojus.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad komandos dalininkai pritarė naujojo krepšinio klubo direktoriaus kandidatūrai, juo tapo praeityje puikiai žinomas krepšininkas, kaunietis, Mindaugas Arlauskas, o kartu su juo į komandą atėjo ir buvęs ilgametis krepšinio agentas, ne vienai žvaigždei atstovavęs Virginijus Bulotas.
Kėdainių klubas šį pirmadienį gavo licenciją ir kitam sezonui, tačiau iki rugpjūčio 15 dienos turės įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Tuo pačiu LKL vadovybė paskelbė, kad kitame sezone grįš prie baudų už kritikos išsakymą.
Be to naujame sezone bus prailginta pusfinalių serija, kuri vyks ir trijų pergalių. Pats sezonas, numatoma, kad vėliausiai baigsis birželio 12 dieną.
LKL prezidentas R.Milašius atvirai papasakojo apie situaciją su „Nevėžiu“, planus dar kitam LKL sezonui ir plėtros galimybes.

R.Danisevičiaus nuotr.
– Kokia situacija yra su „Nevėžiu“?
– Viešoje erdvėje vyravo nevisiškai ta informacija, kurią girdite. Viso sezono metu buvo reguliarūs atsiskaitymai. Kėdainių savivaldybėje buvo pasakyta ir paprašyta susitvarkyti vidaus reikalus komandos viduje, sumokėti skolas VMI. Visoms grupėms pavyko rasti bendrą kalbą.
Tai nebuvo lengvas susitarimas, tačiau jis rastas, atėjo nauji vadovai. Skola VMI bus artimiausiomis dienomis padengta, o žaidėjams klubas yra skolingas apie 70 tūkstančių, tačiau tokia skola susidarė dėl mūsų LKL sezono ypatumo ir šis klubas nėra išskirtinis lygoje.
Kėdainiuose atsirado tam tikra strategija, vizija. Klubas turi vieną iš geriausių infrastruktūrą. Šiai dienai „Nevėžiui“ išdavėme licenciją, tačiau jie iki rugpjūčio 15 dienos turės grąžinti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei susidėlioti kitų skolų grąžinimo grafiką.
– Iš ko bus padengtos Kėdainių komandos skolos?
– Tai jų reikalas, esu informuotas, kad skolas padengs steigėjai ir nauji vadovai. Jie taip pat patvirtino, kad „Krepšinio angelų“ fondas neturės nieko bendro su „Nevėžio“ klubu. Tačiau mes griežtai pasiliekame galimybę Kėdainių klubą betkuriuo metu išmesti iš LKL, netgi ir prasidėjus naujam sezonui. Mes galime žaisti ir devyniese.
Tačiau paimti, nubraukti ir išmesti yra lengviausias kelias. Aš stengiuosi ieškoti kompromisų, aišku, nesinori, kad įvyktų panašios situacijos, kaip Graikijoje su „Panathinaikos ir „Olympiakos“ klubais. Aš noriu, kad Lietuvos krepšinyje būtų ir taika ir lygis kiltų.
– Ar įmanoma, kad ateityje LKL pirmenybės gali plėstis?
– Pasikartosiu, kad dar kitam sezonui turime viziją suburti 12-os komandų lygą bei žaisti trijų ratų sistema. Norisi, kad būtų įdomiau žiūrovui, atsakingai žiūriu asmeniškai į naujų miestų atėjimą.

R.Danisevičiaus nuotr.
– Kuriose miestuose galėtų plėstis LKL?
– Plėtra galėtų būti prisijungiant Mažeikių miesto klubui. Tačiau yra strigę reikalai su krepšinio salės statybų rangovu, tačiau per aštuonis mėnesius realu, kad ji bus pastatyta. Taip pat visuomet yra pasiruošęs prisijungti Jonavos miestas. Jiems galėtume suteikti licenciją išimties tvarka.
Kituose miestuose salės visiškai neatitinka jokių parametrų, gali padidėti traumų rizika.
Kol kas nėra konkurencijos pas mus, nėra galinčių ateiti komandų ir pakeisti LKL lentelės dugne esančius klubus. Jei taip būtų, daugumos problemų šiandien net nebūtų.
– Kaip vertinate Eurolygos poziciją nedalinti kelialapių per nacionalinius čempionatus?
– Vertinu neigiamai, tačiau Eurolyga yra privati kompanija, kuri turi savo interesus. Matyt komerciniai dalykai ir diktuoja sąlygas dėl tokių sprendimų. Tačiau ar galėtų kita Lietuvos komanda pagal dabartinę situaciją pilnavertiškai dalyvauti Eurolygoje? Manau, kad be dešimties milijonų šioje lygoje nėra ką veikti.
Vertinu neigiamai labiau dėl didelio krūvio, tenkančio komandoms. Nes jei lyga neuždara, tai ji turi kalbėtis su vietiniais čempionatais, o ne primesti jiems savo formatą.
Tiesa, 18-a komandų dar nėra kritinis dalykas, mes susidėliosime grafiką, tačiau turime galvoti apie rungtynių mažinimą LKL pirmenybėse, todėl ir svarstome trijų ratų sistemą su 12-a komandų. Bet jei Eurolyga dar didins dalyvių skaičių, tuomet neįsivaizduoju kaip reikės derinti.


