A.Vatutinas su kompanija taip pat jau rengiasi artėjančioms Eurolygos kovoms ir kalba, kad šalies čempionatams teks susitaikyti, kad klubai trauksis iš jų ir kovos tik uždaroje Eurolygoje. Kalbėdamas apie visus Eurolygos klubus, jis tik patvirtino bendrą nuostatą, kad ir Kauno „Žalgiris“ bus priverstas pasitraukti iš LKL, nes prestižinis turnyras taps naujuoju NBA Europoje.
– Po šio sezono Eurolyga išdalino kelis vardinius kvietimus į kito sezono kovas, tačiau jau nuo kito sezono tik pati spręs, kas turėtų joje žaisti – iš nacionalinių pirmenybių atimtos teisės deleguoti klubus į Eurolygą. Kodėl taip kardinaliai pasikeitė licencijavimo reikalai?
– Manau tai tam, kad suteiktų Europos taurės turnyrui dar didesnį svorį. Sprendimo keisti galimybę prasibrauti į Eurolygą kritikai aiškina, kad prapuls būtent sportinis varžybų principas. Bet iš esmės – viskas atvirkščiai.
Nes faktiškai atranka bus labai rimta ir ją per šį turnyrą vykdys būtent Eurolyga. Dar viena licencijavimo pasikeitimo priežastis – noras priartėti prie NBA standartų, NBA verslo planų.
Tam tikru momentu Eurolyga taps visiškai uždara, klubai jau nebežais šalies pirmenybėse. Jau dabar ryškiai matomas sirgalių dėmesys šioms tarptautinėms rungtynėms ir atšalimas vietos čempionato kovoms. Juolab, sirgaliui yra kur kas patogiau sekti savo komandos pasirodymą viename turnyre, o ne keliuose.
Vienos šalies komandų limito ir vardinių kvietimų panaikinimas Eurolygai leis kovoti su nacionaliniais čempionatais, kurie jau reiškia nepasitenkinimą ir padės turnyrui ieškoti naujų rinkų, naujo finansinio patrauklumo.
Svarbiausiam Europos krepšinio turnyrui šiemet sukanka 20 metų ir jis labai stipriai tobulėja kaip finansiniu, taip ir sportiniu principu.
Prieš dešimtmetį lyga net nekėlė klausimų – iš kur ekipos gauna finansavimą. Prioritetai buvo sportinis principas ir pačių varžybų stojimasis ant kojų.
Dabar, kai Eurolygos autoritetas stipriai padidėjo, atėjo laikas įvesti savo taisykles. Tai ir gerai, ir blogai vienu metu. Iš vienos pusės, stipri ir turtinga Eurolyga gali bet kada padėti klubams, iš kitos – ji yra sukurta Vakarų Europoje ir visų pirma Vakarų Europos klubams. Mes, švelniai tariant, nesame pirmame prioritetų plane.
– Eurolyga daug kalba apie premijinių lėšų didinimą. Bus kokių nors naujienų šiame fronte?
– Kitą sezoną niekas nesikeis – 37 tūkst. eurų už pergalę reguliariame sezone, 70 tūkst. už pergalę atkrintamuosiuose mačuose ir 1 mln. eurų už laimėtą turnyrą.
Tokie pinigai atsirado 2016 metais, kai CSKA Berlyne tapo čempionu – jie stabilūs ir tai yra gerai. Kitą vertus, visada norisi daugiau, bet tai yra dabar maksimumas, ką gali siūlyti Eurolyga.
– FIBA Čempionų lyga taip pat siūlo milijoną eurų už pergalę turnyre.
– Žinau, kad ten siūlomi ir gan dideli honorarai už pergales, tačiau negaliu pasakyti, ar taip yra. Šį klausimą reikia peradresuoti Bolonijos „Virtus“ klubui, kuris tapo šiemet čempionu.
– Jei Čempionų lyga skirs 2 mln. eurų prizinį fondą – ekipos pradės bėgti iš Eurolygos?
– Vargu. Juk favoritams priziniai pinigai yra ne pats svarbiausias dalykas. Noriu atkreipti dėmesį – Europos krepšinyje dabar yra visiškas chaosas: Eurolyga, Europos taurė, Čempionų lyga, FIBA taurės, nacionaliniai čempionatai ir nacionalinių rinktinių langai į planetos ir Europos pirmenybes.
Visa tai atstumia investuotojus nuo krepšinio. Bet paradoksas – visus ši situacija tenkina ir visi su ja susitaikė. Klubai žino, kad kažko galima neleisti išvykti į rinktinių stovyklas ir varžybas, krepšinio federacijos jau žino, kad dėl to reikia kaskart santykius aiškintis su klubais.
Žodžiu, nėra jėgos, kuri galėtų visą Europos krepšinį priversti tekėti viena vaga. Neįsivaizduoju, koks žmogus ar organizacija tai galėtų padaryti. Kiekviena suinteresuota pusė turi savo tiesą, savo varžybas, savo taisykles ir reglamentą. Ir su visu tuo krepšiniui teks gyventi ilgai.
– Tapote Eurolygos čempionais, tačiau nesugebėjote išlaikyti savo nugalėtojų krepšininkų.
– Jei siektume juos sulaikyti ekipoje, tikrai peržengtume biudžeto ribas, nes jų vertė keleriopai išaugo. Mes tą jau jaučiame, o sirgaliams reikės po kurio laiko suprasti, kad Eurolygoje klubai gyvena ir gyvens kitoje paradigmoje: ir anksčiau Eurolyga klubų finansinis klausimus stebėjo griežtai, o dabar tai bus daroma dar griežčiau.
Sakysime, šiemet ir kitąmet klubo savininko indėlis į komandos biudžetą neturės viršyti 65 procentų visų pinigų, o jau po ketverių metų – jau tik 40 procentų. Planas toks, kad taisyklės priverstų klubus ne imti pinigus, o užsidirbti.
Dar svarbiau – klubai negali išleisti daugiau kaip 65 procentus lėšų žaidėjų kontraktams. Tai verčia visus Eurolygos klubus elgtis kukliau ir galvoti apie algų kepurę. Todėl CSKA kitam sezonui gali išleisti žaidėjų pirkimams tik 26 mln. eurų. Ir tai jau su 13 procentų mokesčiais.
– Bet „Barcelona“ šį sezoną taškosi pinigais.
– Aš turiu nuomonę, kaip gyvens pas vieną savininką esantys, pavyzdžiui, futbolo ir krepšinio klubai. Mes esame kitoje situacijoje ir galime pasikliauti tik savimi. Be to, juk mums visiškai kol kas neaišku, iš ko mes galėtume Rusijoje užsidirbti.
Europos klubų pelnas susideda ir iš televizijos transliacijų, didelių reklaminių sutarčių ir bilietų į rungtynes pardavimo. Didinti bilietų kainas į savo mačus iki europietiškų kainų mes negalime – mes tik bandome pasiekti reikiamą lankomumą.
Mano kolegos paskaičiavo, kad jei visi CSKA mačai „Megapolis“ arenoje būtų sausakimši, mes galėtume užsidirbti 280 mln. rublių arba 4 mln. eurų. Pakartoju – jei būtų sausakimša, o taip tikrai nėra ir pasiekti tokį rezultatą yra nerealu.
Dėl televizijos transliacijų – pelnas iš jų visiškai mažas. Eurolyga susiderėjo Rusijoje su kompanija „Mač-TV, kuri rodo turnyro rungtynes ir už tai organizacijai atseikėta 380 tūkst. eurų. Iš jų CSKA per sezoną gauna 98 tūkstančius eurų. Aritmetika tokia, kad, pavyzdžiui, Tel Avivo „Maccabi“ praėjusį sezoną iš televizijos transliacijų gavo 3,5 mln. eurų, o „Barcelona“ ar Madrido „Real“ – po 2 mln. eurų.
Tai parodo objektyvų susidomėjimą krepšiniu Ispanijoje ar Izraelyje. Ne „Mač-TV“ mažai moka Eurolygai ar mes esame elgetos ir pas mus nemėgsta krepšinio. Paprasčiausiai, nėra paklausos į transliacijas ir reitingai maži. Tie mechanizmai, kurie veikia Ispanijoje, Italijoje ar Graikijoje visiškai neveikia Rusijoje.
Turiu gyvenimišką istoriją: per NBA lokautą mums buvo pasiūlytas super krepšininkas, kuriam mes turėjome mokėti po 1 mln. dolerių per mėnesį.
Nekalbėsiu kas jis toks, bet jis ir toliau lieka žvaigžde ir neseniai pakeitė komandą. Tas kontraktas mums turėjo suteikti teises į visą pelną nuo jo marškinėlių pardavimo Rusijoje.
Agentai tikino, kad tai elementari praktika ir tuos milijonus bus galima „atmušti“ parduodant marškinėlius. Jie iki šiol klausia, kodėl mes atsisakėme. O mes niekaip negalime jiems paaiškinti, kad tas mechanizmas Rusijoje neveikia.
Eurolyga stovi už Europos sąjungos mūro, kur yra panaši mokesčių sistema, panaši teisinė sistema ar net žmonių mentalitetas. Mes ir Turkija privalome prisiderinti, šokti pagal Europos dūdelę.
