Su Lietuvos rinktine daug skambių pergalių kaip žaidėjas iškovojęs R.Šiškauskas jaučiasi labai patogiai nacionalinėje komandoje kamuolį iškeitęs į derinių lentą.
Laikas su rinktine jam – ne darbas, o malonumas.
„Nenorėčiau įsipareigoti vienam klubui ir dirbti ištisus metus. Su rinktine kitaip – čia nereikia visą sezoną nuo ryto iki vakaro dirbti“, – lrytas.lt sakė 40-metis R.Šiškauskas, kurį D.Adomaitis į asistentus pakvietė prieš dvejus metus.
Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatai šiuo metu Palangoje rengiasi pasaulio čempionatui, kuris rugpjūčio 31-ąją prasidės Kinijoje.
Titulai svarbiau už pinigus
40-metis kaišiadorietis karjerą pradėjo vietinėje miesto komandoje, tačiau būdamas 16-os metų persikėlė į Vilniaus „Sakalus“, o dar po dvejų metų jaunuolis jau debiutavo ir tuometiniame Vilniaus „Lietuvos Ryto“ klube.
R.Šiškausko karjera skambi – su rinktine puolėjas 2000 metais iškovojo Sidnėjaus olimpiados bronzą, 2003 metais Europos auksą, o 2007 pridėjo ir žemyno bronzos medalį.
Atstovaudamas Treviso „Benetton“ (2004-2006 m.), Atėnų „Panathinaikos“ (2006-2007 m.) ir Maskvos CSKA (2007-2012 m.) klubams lietuvis tapo Italijos, Graikijos, Rusijos ir dukart Eurolygos čempionu.
2008 metais R.Šiškauskas buvo pripažintas geriausiu reguliariojo Eurolygos sezono žaidėju.
Įspūdingesne karjera gali pasigirti vos keli kiti Lietuvos krepšininkai, bet 198 cm ūgio R.Šiškauskas taip niekada ir nepravėrė NBA lygos durų.
„Geriau žaisti Europoje ir laimėti titulus nei praleisti metus NBA, galbūt daugiau užsidirbti, bet baigus karjerą neturėti ko prisiminti“, – taip lrytas.lt R.Šiškauskas įvertino kelis netikėtus garsių žaidėjų perėjimus šią vasarą iš NBA į Europos klubus.
„Galbūt dabar kai kas žaidžia tik dėl pinigų, bet jei krepšininkas tikrai myli šį žaidimą, noras laimėti titulus turi būti aukščiau visko. Tai veda į priekį“, – įsitikinęs kadaise su legendiniu „Chicago Bulls“ žaidėju lygintas ir todėl Baltų Pippenu pramintas R.Šiškauskas.
Eurolygos legenda tapęs lietuvis neslepia, kad savo laiku galėjo bandyti laimę NBA komandoje.
„Tačiau tada jau nebuvau to amžiaus, kai dar galima viską išbandyti, o nepasisekus grįžti į Europą. Tai buvo laikas, kai reikėjo viską apgalvoti ir priimti teisingiausią sprendimą“, – lrytas.lt sakė Europos krepšinio žvaigždė, dėl to nejaučiantis nuoskaudos.
Aikštėje prisiminė vaikystę
Baigęs krepšininko karjerą R.Šiškauskas penkerius metus praleido be krepšinio.
Tiesa, prieš kelerius metus veteranas dar buvo išbėgęs į aikštę Kauno krepšinio megėjų lygos rungtynėse, kur atstovavo savo miesto komandai.
Veteranų lygos (35+) finale R.Šiškausko vedama Kaišiadorių komanda susitiko prieš kito legendinio rinktinės žaidėjo Sauliaus Štombergo vedamą klubą.
„Buvo malonu prisiminti vaikystę komandoje su tais žmonėmis, su kuriais žaidžiau kieme ar Kaišiadorių komandoje. Ir įdomus jausmas, kai mėgėjų lygoje žaidi prieš buvusius draugus Lietuvos rinktinėje“, – šyptelėjo R.Šiškauskas.
Tąsyk kaišiadoriškiai pralaimėjo 74:91, nors tada 37-erių R.Šiškauskas pelnė 21 tašką ir atkovojo 7 kamuolius. Jo tiesioginis varžovas S.Štombergas pelnė 22 taškus.
Pirmadienį pasiruošimą artėjančiam pasaulio krepšinio čempionatui pradėjęs R.Šiškauskas pripažino, kad atvykti į rinktinės stovyklą kaip treneriui jausmas yra kitoks.
„Skirtumų yra – tai lyg komanda, kuri turi dvi puses. Tačiau visi rinktinės nariai siekia bendro tikslo – pergalių“, – lrytas.lt atviravo R.Šiškauskas.
Žurnalistams retai atsiveriantis R.Šiškauskas pasidalijo mintimis apie dabartinę rinktinę, prisiminė savo skambią karjerą, Vilniaus ir Kauno priešpriešą bei ilgą etapą CSKA klube.
– Kokį įspūdį paliko pirmosios rinktinės treniruotės?, – lrytas.lt paklausė R.Šiškausko.
– Kol kas vyksta fizinio pasirengimo treniruotės, o su žaidėjais dirba fizinio rengimo treneriai. Visi žaidėjai supranta, ko čia atvyko. Žinoma, kol kas tai tik pradžia, bet viskas turėtų būti gerai.
– Kokios jūsų tiesioginės funkcijos rinktinėje?
– Konkrečių uždavinių nėra: kartu su trenerių kolektyvu kalbame apie rinktinės situaciją, žaidėjus ar taktikas. Priimame bendrus sprendimus.
– Šiemet rinktinės varžovai išties grėsmingi – Kanada, Australija ir Senegalas. Ką akcentuosite kovoje prieš šias komandas?
– Pirmiausiai, tai reikės didelės fizinės jėgos. Visi varžovai pasižymi šoklumu, greičiu ir stipriais kūnais, todėl savo žaidėjams taip pat akcentuosime šiuos aspektus.
– Rinktinėje artimiausiu metu gali atsidurti ir Kanados pilietybę turintis Ignas Brazdeikis. Kolega Donatas Urbonas kalbėdamas apie Kaune gimusį krepšininką teigė, kad jo žaidimas panašus į jūsų ir Lino Kleizos. Kokį įspūdį jums palieka šis krepšininkas?
– Jeigu atvirai, tai nelabai daug mačiau, kaip I.Brazdeikis rungtyniauja. Auga įdomus krepšininkas, galbūt, kuomet kitą sezoną žais NBA, bus daugiau galimybių jį stebėti.
– Prisiminęs savo karjerą aikštėje, ar galėtumėte palyginti, kaip iki šiol pasikeitė Eurolyga?
– Ji nuolat keičiasi – atsiranda vis daugiau greičiau ir atletiškumo. Ko gero, tai natūralus procesas. Tiesa, favoritai kasmet išlieka tie patys.
– Šią vasarą į Eurolygą grįžo ne vienas NBA žaidėjas. Ar jus nustebino toks gausus krepšininkų perėjimas?
– Krepšininkų rinka pučiasi ne tik Eurolygoje, bet ir NBA. Manau, kad tai ir yra didžiausia priežastis, kodėl Eurolygos komandos investuoja vis daugiau pinigų.
Dar viena priežastis – žaidimo lygis. Europoje žaidžiamas labai aukšto lygio krepšinis. Be to, Europoje emocijos yra kitokios nei NBA. Senajame žemyne pergalių troškimas didesnis, yra vertinama kiekviena dvikova. Negana to, dar ir sirgaliai kitaip palaiko.
Dažnai sako, kad NBA yra verslas, pralošei – nieko tokio. Žinoma, jei laimi čempionų žiedus – euforija didelė, tačiau eilinės rungtynės mažai kam įdomios.
Eurolygoje svarbi kiekviena kova, todėl tiems, kas tikrai mėgaujasi krepšiniu ir nori pajausti tą atmosferą – Europa tam yra puiki vieta.
– Atėnų „Panathinaikos“ klubo vadovas pareiškė, kad didžiausia jo padaryta klaida buvo jūsų ir Vassillio Spanoulio paleidimas kitiems klubams (CSKA ir Pirėjo „Olympiakos“). Ar prisimenate tą perėjimą į Rusijos klubą?
– Sprendimas nebuvo lengvas. CSKA pasiūlymas atsirado netikėtai, tačiau aš su mielu noru būčiau likęs Graikijoje.
Nesakau, kad buvo blogai Rusijoje, tačiau „Panathinaikos“ nerodė didelio noro, kad likčiau klube.
Susiklostė taip, kad gerai apgalvojau visą situaciją ir nusprendžiau krautis lagaminus į Maskvą.
– CSKA klube praleidote net penkis sezonus, ar per šį laikotarpį buvo momentų, kuomet galėjote atsidurti ir kitoje komandoje?
– Maskvoje man viskas tiko. Turėjau sutartį be galimybės išvykti, vėliau ją persirašiau, bet didelių svarstymų ir dvejonių išvykti nebuvo. Klubas rodė didelį dėmesį.
– Savo karjeros metu pakeitėte vos penkis klubus. Ar tai reiškia, kad mokate prisitaikyti prie esamų sąlygų?
– Jei abi pusės patenkintos, nereikia ieškoti, prie ko prikibti. Lietuvoje buvo vienas etapas, o užsienyje prasidėjo kilimas.
Pirmiausiai, „Benneton“ klube, kuris tuo metu buvo vidutinio pajėgumo Europos klubas, tada keli žingsniai į priekį – „Panathinaikos“, CSKA.
Visuose klubuose atradau savo vietą, todėl priverstinių ar skubotų perėjimų daryti nereikėjo. Manau, kad man pasisekė.
– Kuris karjeros titulas jums buvo įsimintiniausias?
– Reikėtų atskirti pergales su rinktine ir titulus klubuose. Net sunku palyginti, atstovauti savo šaliai ir laimėti medalius – neapsakomas jausmas. Visos emocijos, sirgalių palaikymas yra tai, kodėl mylime šį sportą.
Europos čempionato auksas ir olimpinis medalis, ko gero, yra brangiausi titulai.
– Lietuvoje žaidėte dvejuose Vilniaus klubuose. Ar jautėte tą principinę konkurenciją su Kauno „Žalgiriu“?
– Tai priklauso nuo kiekvieno žaidėjo, manau, kad tie principai buvo anksčiau, yra ir dabar. Mano laikais ta konkurencija tarp komandų buvo didesnė, nes ekipų pajėgumas buvo panašus.
Šiuo metu „Žalgiris“ jau eilę metų yra stipriausias Lietuvos klubas, todėl pati situacija yra pasikeitusi. Vis dėlto ta priešprieša yra likusi.
– Ar karjeros metu buvote sulaukęs „Žalgirio“ pasiūlymo?
– Vienu metu buvo susidomėjimas, bet nieko konkretaus, tad taip ir liko – kalbų lygyje.
– Yra ne vienas pavyzdys, kai krepšininkai imasi veiklos gimtojo miesto klubuose. Renaldas Seibutis vadovauja Palangos „Kuršių“ klubui, Donatas Zavackas Klaipėdos „Neptūnui“, o Mindaugas Žukauskas „Šiauliams“.
Ar jums nebuvo minčių didesnį dėmesį skirti Kaišiadorių klubui?
– Matote, skiriasi lygiai. Kaišiadorių ekipa žaidžia Regionų krepšinio lygoje (RKL), komandą sudaro jaunimas, todėl nelabai ką ir pažįstu tame klube. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, todėl tas ryšys su Kaišiadorių miestu yra kiek išblėsęs.
