EUROLYGA 2023

Lietuva pasaulio čempionatuose. 2010-ieji: bronza spindėjo kaip auksas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiemet penktą sykį dalyvaus pasaulio pirmenybėse. Prieš startą Kinijoje – žvilgsnis į tai, kaip lietuviams sekėsi anksčiau. 2010 metais Turkijoje buvo užimta istorinė trečioji vieta.

Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
K.Kemzūros (nuotr. kairėje) treniruojama komanda 2010 metais Turkijoje iškovojo kol kas vienintelius lietuvių medalius pasaulio krepšinio pirmenybėse ir namuose buvo sutikta kaip čempionė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
K.Kemzūros (nuotr. kairėje) treniruojama komanda 2010 metais Turkijoje iškovojo kol kas vienintelius lietuvių medalius pasaulio krepšinio pirmenybėse ir namuose buvo sutikta kaip čempionė.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos krepšininkai 2010 metų pasaulio krepšinio čempionate iškovojo bronzą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-08-29 16:15, atnaujinta 2019-08-29 16:23

Lietuvos rinktinė neturėjo dalyvauti 2010 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionate.

Tačiau kelialapio neiškovoję lietuviai sumokėjo FIBA nustatytą mokestį ir gavo vardinį kvietimą, o Turkijos arenose pranoko net drąsiausius lūkesčius. Kęstučio Kemzūros treniruojami krepšininkai laimėjo aštuonerias iš devynerių rungtynių, nusileido tik JAV rinktinei ir iškovojo bronzos medalius.

Tai kol kas vieninteliai Lietuvos rinktinės apdovanojimai planetos pirmenybėse. Anksčiau dalyvaudami 1998 ir 2006 metų pasaulio pirmenybėse lietuviai abu kartus užėmė 7-ąją vietą.

Nusipirko vardinį kvietimą

Dėl kelialapio į 2010 metų pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė, kaip ir kitos Senojo žemyno komandos, kovojo 2009 metų Europos pirmenybėse Lenkijoje.

Šios varžybos lietuviams susiklostė itin nesėkmingai: jie laimėjo vos vienas iš šešerių rungtynių, užėmė 11-ąją vietą ir iš karto po turnyro atsisveikino su visus stipriai nuvylusiu treneriu Ramūnu Butautu.

Suprantama, teisės žaisti pasaulio pirmenybėse Lietuvos krepšininkai neiškovojo. Tačiau neįleista pro pagrindines duris Lietuva nusprendė pasinaudoti atsarginiu įėjimu ir stojo į sporto diplomatijos kovą dėl vardinio kvietimo, kuris iš viso kainavo apie 2,2 mln. JAV dolerių.

Nors Lietuvoje pasigirdo nemažai balsų, kad neverta švaistyti pinigų mokesčiui, federacija buvo tvirtai pasiryžusi nepraleisti stipriausių planetos komandų turnyro ir FIBA suteikė vieną iš keturių vardinių kvietimų.

Naujas rinktinės veidas

Prieš šį pasaulio čempionatą rinktinei nebuvo keliami jokie konkretūs tikslai. Lietuvos sirgalių ir krepšinio vadovų galvose jau sukosi mintys apie 2011 metų Europos pirmenybes, kurias priimti rengėsi mūsų šalis.

Turkijoje vykusios kovos pirmiausia buvo vertinamos kaip puikus būdas pasiruošti namie vyksiančiam turnyrui.

„Mūsų minimali užduotis – patekti į kitą etapą ir žaisti atkrintamosiose varžybose. Neturiu konkretaus atsakymo, kokia vieta čempionate mane tenkintų. Aš apie ją negalvoju.

Mane domina tik konkretūs mačai. Dabar svarstau, kaip įveikti pirmąją varžovę Naująją Zelandiją“, – prieš čempionato startą rinktinės galimybių net nebandė įvertinti K.Kemzūra.

Lūkesčiai nebuvo dideli ir dėl to, kad žaisti rinktinėje atsisakė visas būrys geriausių vyresniosios kartos krepšininkų: Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas, Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Marijonas Petravičius.

„Nenoriu pulti smerkti Lietuvos žaidėjų. Tie vyrai anksčiau tiesiog veržėsi į rinktinę. Tačiau yra begalė aplinkybių, dėl kurių vienas ar kitas krepšininkas dabar turi atsisakyti nacionalinės komandos: traumos, asmeninės problemos, galiausiai amžius“, – apie praradimus kalbėjo rinktinės treneris.

Atsilikdami nesutriko

Turnyrą lietuviai pradėjo rungtynėmis su ne pačiais grėsmingiausiais varžovais.

Tačiau kovoti su jais nebuvo paprasta. Pirmajame ture Lietuvos rinktinė įtikinamai nugalėjo Naująją Zelandiją 92:79, o kitą dieną tik po permainingos kovos palaužė Kanadą 70:68. Trečiajame kėlinyje kanadiečiai pirmavo net 17 taškų skirtumu, bet lietuviai laiku prisiminė, kaip žaidžiamas krepšinis, ir neleido Šiaurės Amerikos komandai iškovoti pergalės.

Tikriausiai niekas nebūtų patikėjęs, kad toks pat scenarijus po poilsio dienos gali pasikartoti per rungtynes su pirma išties galinga varžove Ispanijos komanda.

Tačiau stebuklinga istorija pasikartojo: žaisdami su 2009 metų Europos čempionais lietuviai irgi smarkiai atsiliko (26-ąją min. – 43:61), bet per likusį laiką spėjo viską apversti aukštyn kojomis ir išplėšė trečiąją pergalę 76:73.

„Mačiau, kaip vyrai brendo. Jie pyko ant savęs ir daug treniravosi. Mes nesame ispanai ar amerikiečiai. Esame paprasti vyrukai iš Lietuvos ir labai sunkiai dirbame“, – prieš būsimas kovas komandą drąsino K.Kemzūra.

Įveikus ispanus kiti varžovai nebeatrodė baisūs. Pirmojo etapo pabaigoje po Lietuvos krepšininkų kojomis krito prancūzai (69:55), libaniečiai (84:66) ir grupės varžybos buvo baigtos be nesėkmių.

Staigmena argentiniečiams

Aštuntfinalyje sutikta Kinijos komanda irgi nebuvo lietuvius gąsdinusi varžovė. Mūsų šalies krepšininkai net nejungdami aukščiausios pavaros nugalėjo 78:67.

Užtat nusiteikti ketvirtfinalio dvikovai reikėjo maksimaliai – kitoje aikštės pusėje išsirikiavo Argentinos krepšininkai.

Kovodami su jais lietuviai viską padarė kone idealiai: iki tol geriau žaisti pradėdavo tiktai po didžiosios pertraukos, o argentiniečius pribloškė jau per pirmąsias minutes.

Po pirmojo kėlinio lietuviai pirmavo 10 taškų skirtumu, po antrojo – 20, po trečiojo – 32! Tik pabaigoje K.Kemzūros komanda leido sau atsipalaiduoti ir nugalėjo 104:85.

Septintąją iš eilės pergalę pasiekusi Lietuvos rinktinė atsidūrė ten, kur dar niekada nebuvo, – tarp keturių stipriausių pasaulio čempionato komandų.

„Tai viena didžiausių pergalių per mano karjerą, – didžiavosi rinktinės lyderis Linas Kleiza. – Visi supranta savo vaidmenį komandoje, visi dirba išvien, todėl mus ir lydi sėkmė.“

JAV ekipa buvo per stipri

Lietuvos rinktinė iki pusfinalio per septynerias rungtynes pasiekė septynias pergales. Septynis kartus laimėjo ir JAV komanda.

Dviejų nesuklupusių rinktinių keliai susidūrė mūšyje dėl finalo.

Amerikiečiai nuo čempionato pradžios žaidė labai galingai, todėl vos priartėjus lemiamoms kovoms liko nedaug abejojančių, kad ši komanda eina auksiniu keliu.

Lietuvos krepšininkai prieš kovą baltos vėliavos nekėlė, bet, vertinant objektyviai, galimybių pasipriešinti buvo labai mažai.

Prognozės pasitvirtino: lietuviai jau pirmajame kėlinyje atsiliko 12:23 ir pralaimėjo 74:89.

Ypač negailestingas mūsų šalies rinktinei buvo Kevinas Durantas. JAV rinktinės lyderis pelnė 38 taškus.

O lietuvių vedliui L.Kleizai buvo juoda diena – jis pataikė tik 1 iš 11 metimų ir pelnė 4 taškus.

„Žinojome, kad didelę dalį taškų amerikiečiai pelno per greitas atakas, perėmę kamuolį. Tačiau net parengus sistemą ji ne visada veikia kovojant su tokia varžove kaip JAV“, – mačą komentavo K.Kemzūra.

Finišas – su medaliais

Lietuvos krepšininkai puikiai suvokė, kokie galingi buvo pusfinalio varžovai, todėl nesėkmė jų nesugniuždė.

Tai lietuviai parodė paskutinę varžybų dieną, kai rungtynėse dėl bronzos nugalėjo Serbijos komandą 99:88.

Pergalė buvo įtikinama. Serbai priešinosi tik pirmajame kėlinyje, o po to lietuviai pradėjo tolti ir trečiajame ketvirtyje įgijo 22 taškų pranašumą. Skirtumas aptirpo tik tada, kai Lietuvos rinktinė jau buvo pradėjusi džiaugtis pasaulio pirmenybių apdovanojimais.

Po nesėkmingų rungtynių su amerikiečiais atsigavo ir L.Kleiza. Jis į serbų krepšį įmetė 33 taškus.

„Tai istorinė Lietuvos pergalė, kurios tikrąją reikšmę suprasime vėliau“, – sakė L.Kleiza.

Lietuvos rinktinės lyderis, pasaulio čempionate pelnydavęs vidutiniškai 19 taškų, sulaukė ir asmeninio įvertinimo. L.Kleiza buvo išrinktas į geriausių pasaulio čempionato krepšininkų penketą.

„Manau, ši komanda parodė, kad jaunesni žaidėjai gali tvirtai pakovoti dėl savo šalies.

Tiesa, silpnų vietų yra ir būtų gerai jas sustiprinti. O tada – pirmyn“, – Stambule nuaidėjus paskutinei finalo sirenai rinktinės vyrus į ateities pergales palydėjo Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis.

Galutinė rikiuotė

1. JAV, 2. Turkija, 3. Lietuva, 4. Serbija, 5. Argentina, 6. Ispanija, 7. Rusija, 8. Slovėnija, 9–16. Brazilija, Australija, Graikija, Naujoji Zelandija, Prancūzija, Kroatija, Angola, Kinija, 17–20. Vokietija, Puerto Rikas, Iranas, Libanas, 21–24. Dramblio Kaulo Krantas, Kanada, Jordanija, Tunisas.

Lietuvos rinktinės sudėtis: L.Kleiza, M.Kalnietis, M.Pocius, J.Mačiulis, T.Delininkaitis, P.Jankūnas, S.Jasaitis, M.Gecevičius, R.Javtokas, T.Klimavičius, R.Seibutis, M.Andriuškevičius.

Turkijoje – 8 pergalės ir tik viena nesėkmė

Rugpjūčio 28 d. Izmyras. Grupės rungtynės. Naujoji Zelandija 92:79 L.Kleiza 27, P.Jankūnas 15, J.Mačiulis 14.

Rugpjūčio 29 d. Izmyras. Grupės rungtynės. Kanada 70:68. L.Kleiza 18, M.Pocius 11, T.Delininkaitis 11.

Rugpjūčio 31 d. Izmyras. Grupės rungtynės. Ispanija 76:73. L.Kleiza 17, J.Mačiulis 13, M.Pocius 13.

Rugsėjo 1 d. Izmyras. Grupės rungtynės. Prancūzija 69:55. J.Mačiulis 19, L.Kleiza 15, M.Kalnietis 9.

Rugsėjo 2 d. Izmyras. Grupės rungtynės. Libanas 84:66. R.Seibutis 17, M.Gecevičius 16, T.Delininkaitis 11.

Rugsėjo 7 d. Stambulas. Aštuntfinalis. Kinija 78:67 L.Kleiza 30, M.Gecevičius 14, M.Kalnietis 11.

Rugsėjo 9 d. Stambulas. Ketvirtfinalis. Argentina 104:85. S.Jasaitis 19, M.Pocius 16, T.Delininkaitis 16.

Rugsėjo 11 d. Stambulas. Pusfinalis. JAV 74:89. R.Javtokas 15, M.Pocius 13, M.Kalnietis 10.

Rugsėjo 12 d. Stambulas. Dėl 3–4 vietų. Serbija 99:88. L.Kleiza 33, P.Jankūnas 15, M.Kalnietis 14.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.