Šios pergalės skonis visai rinktinei buvo gerokai saldesnis ir tai buvo galima pajusti stovint šalia. Net ir D.Adomaitis labai dažnai šypsojosi, gal net šiek tiek sunkiau nustovėjo vietoje ir nuolat pabrėždavo, kokie puikūs vyrukai yra jo žaidėjai.
Ši pergalė gerokai pakėlė Lietuvos rinktinės akcijas, o svarbiausia – patį pasitikėjimą.
„Visi žaidėjai į aikštė žengė teisingai nusiteikę. Mes negalėjome nieko galvoti apie puolimą, kokias atakas norime daryti. Viskas turėjo prasidėti nuo gynybos. Turėjome žaisti solidžiai ir maksimaliai atsidavę. Žinojome, kad bus klaidų, bet pastangos turėjo būti maksimalios ir jie tai darė, – su šypsena kalbėjo D.Adimaitis. – Kanados rinktinės įmesti 69 taškai yra geriausias pavyzdys. Kanada praėjusiose rungtynėse su Australija parodė, kad gali, bet mūsų žaidėjai šaunuoliai.“
Tai buvo visiškai kitokios rungtynės nei Lietuvos rinktinės pasaulio čempionato startas, kur D.Adomaitis su komanda 101:47 sutrypė Senegalą. Nors lietuviai ir pasirinko tą patį starto penketą – Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Jonas Mačiulis, Marius Grigonis, Mantas Kalnietis – dvikova klostėsi gerokai įdomiau ir prikaustė kiekvieną sirgalių.
NBA čempionas „Toronto Raptors“ ir Kanados rinktinės treneris Nickas Nurse'as nuo pat pirmųjų minučių ėmėsi galingojo lietuvių dueto J.Valančiūno ir D.Sabonio. Vos tik vienas iš jų gaudavo kamuolį, prie jo atsirasdavo du kanadiečių žaidėjai.
Tad tiek J.Valančiūnas, tiek D.Sabonis per pirmąjį ketvirtį pelnė po du taškus. Tai buvo taiklūs baudų metimai.
Tačiau kol kanadiečiai rūpinosi bokštais dvyniais, Lietuvos rinktinės štabas pažėrė savo kortų. Taškus rinko mažesnieji krepšininkai ir pirmąjį kėlinį lietuviai laimėjo 24:14.
„Kai jie dvigubino gynybą, mūsų aukštaūgiai nelaužė, nežaidė per prievartą ir taip toliau. Jie įžaidė kamuolį, kad mestume. Tai ir yra komanda. Dideli atliko fantastinį darbą. Dalino tuos tarsi ledo ritulio pirmuosius perdavimus. Numesdavo kamuolį arba sukurdavo gerą progą metimui“, – kalbėjo D.Adomaitis.
Šiose rungtynėse Lietuvos sirgaliai girdėjosi gal kiek mažiau nei pirmosiose: atrodė, kad jų mažiau, tačiau daugiausia įtakos padarė įtampa, ne visada leidusi išvaduoti emocijas.
Bet kai D.Sabonis gavo kamuolį po krepšiu, tačiau atsimušė eilinį sykį į padvigubintą gynybą, jie pyko ant teisėjų, kad šie nešvilpė baudų. Kyle Wiltjeras po šios atakos pataikė tritaškį, Kanada priartėjo 17:24.
Lietuvos rinktinės žaidimas vis pabanguodavo, tačiau komanda laikė atstumą. Netrukus Lukas Lekavičius išbėgo į greitą ataką, bet greitai pats susiėmė už galvos, supratęs, ką padarė – norėjo kamuolį perduoti Jonui Mačiuliui, bet įdavė jį į rankas Khemui Birchui.
D.Adomaitis iškart pakeitė susikrimtusį įžaidėją ir lietuviai išlaikė tempą.
Lietuvos rinktinė dar prieš šias rungtynes akcentavo darbą gynyboje. Tai buvo svarbiausia detalė, kuri per pirmąjį pusę turėjo suteikti skausmo N.Nurse'ui.
Du jo pagrindiniai įžaidėjai Cory Josephas ir Kevinas Pangosas liko nuošalėje. Pagrindinis Kanados rinktinės žaidėjas C.Josephas per 17 minučių pelnė vos 4 taškus. K.Pangoso sąskaitoje buvo 3 taškai. Galiausiai C.Josephas surinko 15 taškų, bet jo žaidimas buvo blankus.
„Akcentas buvo, kad turime jį varginti. Reikėjo, kad jis puolime padarytų, kuo daugiau judesių. Kitoje pusėje jį norėjome atakuoti, kad dirbtų gynyboje, – apie C.Josephą kalbėjo D.Adomaitis. – Tas pats ir su K.Pangosu. Vyrai gynyboje labai gerai atliko šį darbą.“
Tačiau atsipalaiduoti buvo tiesiog draudžiama. Apie tai priminė K.Wiltjeras. Mariui Grigoniui pavėlavus į gynybą šis pataikė tritaškį, leidusį Kanadai priartėti 30:39.
Bet ponas galvos skausmas buvo Kanados pusėje. Kanadai niekaip nepavyko atrasti būdų sulaikyti 13 taškų per du kėlinius pelniusį Edgarą Ulanovą.
Ir jeigu Kanados rinktinei pavyko per dvikovą su Australija pažerti magijos, kuomet per ketvirtį surinko 37 taškus, D.Adomaitis su trenerių štabu buvo pasirūpinę, kad bandymai tik ir liktų svajone.
Lietuvos rinktinės sirgaliai pradėjo siausti gerokai garsiau, o rinktinė judėjo į priekį. Kai sužaidus 6 minutes Arnas Butkevičius prasiveržė ir pelnė taškus, lietuviai pirmavo 61:52, o sirgaliai pašokę skandavo tėvynės vardą.
Trečiasis kėlinys priklausė Lietuvos rinktinei. Ir nors lietuviai dar per paskutinę trečiojo ketvirčio ataką galėjo papildyti sąskaitą, tačiau M.Grigoniui nepavyko prasiveržti, jie pirmavo pakankamai užtikrintai – 70:54.
Paskutiniame ketvirtyje Kanados rinktinei taip ir nepavyko paspausti Lietuvos komandos. D.Adomaičiui teko nusivilti tokiais momentais, kaip sužaidus pusketvirtos minutės, kai C.Josephas pernelyg laisvai pelnė du taškus ir dar privertė prasižengti J.Mačiulį, tačiau tai buvo tik nedideli epizodai, kurie negadino žaidimo paveikslo.
Tad kanadiečiams turint kamuolį aidėjo švilpimas, o lietuviams – dainos ir plojimai. J.Valančiūnas įpusėjus ketvirčiui jiems atsidėkojo galingu dėjimu (79:64). Netrukus D.Saboniui gražiai ore užmetus kamuolį „Memphis Grizzlies“ jį dar kartą sugrūdo į krepšį.
Lietuviai jau žaidė laisvai, o rinktinės sirgaliai dar likus keturioms minutėms šėlo taip, tarsi jau viskas būtų pasibaigę. Bilietų pirkimo į Nandzingą nuojautos virto beprotiškomis emocijomis, kurios kinus dažnai vertė žiūrėti būtent į lietuvius.
Donguanas priklausė Lietuvai ir toliau. Ketvirtadienį lietuviai dar turės žaisti su Australijos rinktine. Tai bus dvikova dėl pirmosios H grupės vietos.
– Edgaras Ulanovas susižavėjęs kalbėjo, kaip J.Valančiūnas ir D.Sabonis susitaikė su kitokiu vaidmeniu – puikiai atliko perdavimus, visada palaikė komandą nuo suolo. Kiek tai svarbu?
– Krepšinis – komandinis sportas. Daugelis mato tik taškus, bet praėjusiose rungtynėse išėjo į aikštę ir pelnė 2 taškus, bet atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Jjis kitiems sukūrė 10 taškų. Šiandieną norėjome atakuoti per jį ir jis pelnė 13 taškų. Ir mūsų aukštaūgiai nelaužė per prievartą, o įžaidė kamuolį. Tai – komanda. Dideli atliko fantastinį darbą. Tie puolime atkovoti kamuoliai dėl to, kad varžovai gynyboje turi keistis ir neturi, kaip atsitraukti.
– Kanados rinktinė buvo nuo -15 iki -9 priartėję. Tuomet paėmėte minutės pertraukėlę. Po jos pamatėte gerą žaidėjų reakciją?
– Minutės ir duotos, kad stabdytum varžovų spurtus, o tai ir yra pagrindinis Kanados rinktinės dalykas, kurį akcentavome. Žaidžiant su Australija jie turėjo 25 atakas iki 10 sekundžių. Ir prieš mus jie tai darė. Tada atsirado ir žaidėjų, ir mano pyktis, bet vyrai žaidė fantastiškai. Svarbiausia, kad jie įsiklausė, nors nebuvo daug laiko ar treniruočių.
Buvo svarbiausia nukirsti jų komandinį žaidimą ir tritaškius. Jie pelnė 69 taškus ir tai yra labai geras mūsų gynybos rezultatas.
– Buvote pasiruošę jų agresyviam gynybos dvigubinimui prieš J.Valančiūną ir D.Sabonį?
– Buvome pasiruošę tai zoninei gynybai, kurią naudojo ir su australais. Nenorėjome labai įvelti žaidėjų į tokį krepšinį. Su tuo buvome susidūrę jau ir žaisdami draugiškas su suomiais. Jie žaidė su tokia sistema. Mes žinojome, ką darome. Išlaikėme gerus tarpus. Buvo, kad ten vienas žaidėjas nelaiku „nukirto“ ir atsirasdavo problemų, bet visa kita buvo fantastiška.
– Kiek dabar ramiau, kai turite kelialapį į kitą etapą?
– Dabar mūsų su australais laukia finalas. Dar nėra kito etapo. Laukia kitos rungtynės. Su tuo nusiteikimu dirbkime toliau. Džiaugiuosi, kad žaidėjai nusiteikę ir taip turi būti.
– Pabaigoje Arnas Butkevičius pašokdintas užsikabino už varžovo ir skaudžiai krito. Viskas gerai?
– Taip. Jis man parodė nykštį. Man viskas iškart nuėjo... Treneriui baisiausia matyti tokius momentus, nes žaidėjai gali gauti traumas. Gaila tų žaidėjų. Bet Arnas, kaip guminis. Esu matęs keletą tokių situacijų, kur jis paskui išsiraito iš tų situacijų (juokiasi).
Labai džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi.
– Kiek buvo svarbi Luko Lekavičiaus energija?
– Akcentavome, kad kai Lukas įeis su energija, jų maži jaus nuovargį. Reikėjo juos atakuoti, atakuoti. Jie tada nespės. Jų dideli – lėti, kurie pasirinkdavo riziką, o dar Luko metimas kaire ranka – fantastiškas. Kiekvienas darė savo darbą ir tai svarbiausia.
– Laukia rungtynės su Australija. Kas svarbiausia ruošiantis?
– Rytoj užduokite šį klausimą. Šiandieną norime pasidžiaugti pergale, o vakare pradėsime žiūrėti vaizdo įrašus. Asistentai jau yra kažką paruošę. Dar pažiūrėsime atidžiau rungtynes. Viską, kaip ir žinome, tik dar reikės pažiūrėti.
– Kiek jums malonu laimėti prieš NBA čempioną?
– Negalvoju apie tai. Didelė pagarba N.Nurse'ui. Trenerį pažįstu, teko lankytis Toronte, kai ten žaidė J.Valančiūnas. Jis dirbo asistentu. Džiaugiuosi, kad jis tapo čempionu. Gal JV gaus žiedą.
