Pirmoje rungtynių dalyje mūsiškiai negalėjo sustabdyti varžovų snaiperių, kurie pataikė net 9 tritaškius iš 14 bandymų, o po pirmųjų 20-ies minučių turėjo dviženklį pranašumą – 52:41.
Lietuviai suskubo taisyti reikalus lemiamo ketvirčio metu, kuomet spurtavo 11:0 ir įgijo trijų taškų pranašumą 71:68. Tačiau prasta rungtynių pabaiga neleido iškovoti svarbios pergalės. Po pralaimėjimo E.Ulanovas pasidalino mintimis su žurnalistais.
– Kas padėjo sugrįžti į rungtynes?, – buvo paklaustas E.Ulanovas.
– Kantrybė. Tikėjimas ir kantrybė. Geriau pradėjome dirbti ginyboje, varginome juos galų gale. Bet vėliau jie įmetė ir sunkesnių metimų, bet galėjome ir laimėti. Skaudžiausia dėl pirmos pusės.
– Ko trūko pirmoje dalyje?
– Trūko koncentracijos, kartais ir komunikacijos. Neatpažinome situacijų, kai kartais reikėdavo atsitraukti nuo jų lyderių. Mes bandėme prilipti prie P.Millso. Žinoma, kentėjome ir nuo jų greitų taškų. Mūsų taškai greitai nusivalydavo po jų atakų.
– Ko pritrūko pabaigoje, kai jau pirmavote trimis taškais?
– Galėjome geriau atakuoti. M.Dellavedova geras gynėjas, kartais išmušė mus iš derinių. Gal galėjome protingiau sužaisti, tačiau nemanau, kad į pabaigą reikia žiūrėti. Į pirmą pusę reikia žvelgti.
– Lietuvos sirgaliai buvo labai nepatenkinti teisėjais, o kaip jūs?
– Nieko. Jie leido žaisti kietai ir mums, ir jiems. Sakyti, kad jie nulėmė rungtynes man neapsiverstų liežuvis.
– Dabar prasideda antras etapas, kur klysti nebegalėsite.
– Realiai neturime pasirinkimo. Viskas paprasta: du iš dviejų. Laimime, važiuojame toliau, o jei ne – turbūt viskas. Nėra nuo ko pabėgti.
