Lietuvos rinktinės krepšininkai šeštadienio rytą Nandzinge juokavo gerokai mažiau nei tai buvo galima pastebėti Donguane. Ant jų pečių dabar užgulė ne tik sirgalių lūkesčiai, bet ir viso čempionato svoris – pralaimėjimas Prancūzijai per 15 val. rungtynes gali užbaigti viską.
Jeigu Australija L grupėje laimės prieš Dominikos Respubliką, lietuvių pralaimėjimas prancūzams lemtų atsisveikinimą. Lietuvos rinktinė dar žaistų paskutines grupės rungtynes su Dominikos Respublikos komanda, bet tai būtų elementarus formalumas.
„Jeigu atvirai, mums kiekvienos rungtynės, išskyrus prieš Senegalą, viską galėjo komplikuoti. Tad į jas ėjai taip, kaip ir šiandieną eini. O prieš rungtynes dar sužinosime, ar turėtume bent tų teorinių šansų „, – šeštadienio rytą kalbėjo Mindaugas Brazys.
36-erių D.Adomaičio asistentas praleido nemažai laiko analizuodamas pirmąjį etapą lengvų lengviausiai įveikusią Prancūziją, kuri tritaškius mėto net 52,6 proc. taiklumu.
„Ir pirmosios rungtynės su vokiečiais jiems sekėsi gana neblogai – turėjo 20 taškų pranašumą, tik gal neįvertino varžovo, per anksti padarė keitimus. Ši komanda savo varžovus „nulaužia“ pirmojoje pusėje. Visada tai bando padaryti. Ir viską jie daro greito žaidimo dėka, tad mums bus iššūkis, nes jau per rungtynes su australais turėjome problemų prieš greitą puolimą“, – sakė M.Brazys
Prancūzai į Nandzingą pasiėmė tris pergales: 78:74 nugalėjo Vokietiją, tada 103:64 sutriuškino Jordaniją bei 90:56 – Dominikos Respubliką. Ne veltui nuo 2009-ųjų su Prancūzijos rinktine dirbantis treneris Vincent'as Collet kalbėjo, kad jo komanda pagaliau susitinka su lygiaverčiu varžovu.
„Tai labai atletiška komanda.Visose pozicijose ūgis jau arti dvejų metrų, išskyrus Andrew Albicy (178 cm), kuris jau yra labai žemas įžaidėjas. Visi kiti – geri atletai. Prancūzai pelno daug taškų greitame puolime ir yra labai pavojingi „, – apie prancūzus sakė M.Brazys.
Žaidėjams sunku prisitaikyti prie teisėjų
Lietuvos rinktinės krepšininkai šeštadienį jau tarsi buvo užmiršę tai, kas ketvirtadienį nutiko Donguane. Tada Lietuvos rinktinė 82:87 pralaimėjo Australijos krepšininkams ir gerokai susikomplikavo savo padėtį.
Po šių rungtynių lietuviai prisidėjo prie dar keleto rinktinių, kurios ketvirčiavo FIBA teisėjus. D.Adomaitis stebėjosi teisėjų iš Puerto Riko Jorge Vazquezo ir Alexio Mercado Pacheco bei argentiniečio Damiano Zalazaro sprendimais.
Treneriui buvo sunku suprasti, kodėl aikštėje buvo leidžiama tiek daug fizinio kontakto. Teisėjams šiame čempionate kritiką jau žėrė ir Rusijos, ir Lenkijos krepšinio žvaigždės. Lenkijos žvaigždė Marcinas Gortatas skambiai vartojo žodį „nesąmonė“.
Per pirmąsias J grupės rungtynes ispanams pralaimėjusių (67:60) italų žvaigždė Luisas Datome pareiškė, kad teisėjai elementariai „neatitiko rungtynių lygio.“
Dėl FIBA ir Eurolygos karo čia nėra nė vieno stipriausio čempionato Europoje arbitro.
„Aišku, žvelgiant į teisėjų pavardes, tai nėra dešimties geriausių Eurolygos arbitrų. Jų nebuvimas labiausiai atsiliepia turnyro kokybei. Turnyre dirba daug jaunų teisėjų, be to, FIBA stengiasi, kad čempionatuose dirbtų specialistai iš visų žemynų, bet nebūtinai patys geriausi“, – lrytas.lt jau anksčiau sakė Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas.
Lietuvos rinktinė pabrėžia, kad trauktis nėra kur – reikia susitaikyti su esama sistema, o M.Brazys paaiškino, kas yra sudėtingiausia, bandant suprasti teisėjų darbą.
„Sudėtingiausia žaisti, kai nežinai tos nubrėžtos linijos. Vienose rungtynėse tau neleidžia kontakto, švilpia dėl menkiausio prisilietimo, o kitose rungtynėse jau leidžia tą didelį kontaktą. Bet jeigu jį leidžia, tai irgi ne visas rungtynes. Vienoje vietoje tikrai gali grumtis, o tada pradeda švilpti tokias pražangas, kur atrodo, kad net jų nėra, – sakė M.Brazys. – Krepšininkams sunku prisitaikyti. Norėtųsi, kad teisėjai turėtų liniją.“
– Daug kalbama apie Prancūzijos rinktinės stipriąsias puses, o kokie Lietuvos rinktinės ginklai?
– Jie turi ir jaunų žaidėjų, kurių koncentracija laikas nuo laiko sumažėja. Tai reikia akcentuoti. Kai kur turėsime fizinį pranašumą. Minčių tikrai yra.
– Centras Rudy Gobert'as du sezonus iš eilės NBA renkamas geriausiai besiginančiu krepšininku. Kiek jis cementuoja tą prancūzų gynybą?
– Tai žino visas pasaulis ir prancūzai, tad jie stengiasi jį kuo dažniau laikyti baudos aikštelėje. Visi prasiveržimai šiandieną bus sunkesni. Jis ir žaidžiant du prieš du renkasi pasyvesnį variantą.
– Prancūzijos rinktinė tritaškius meta 52,6 proc. taiklumu. Kiek tai apsunkins darbą?
– Visuomet grėsmė, kai komanda pataiko. Per rungtynes su Australija matėme, kaip sunku, kai atsidaro dideli žaidėjai. Pas prancūzus centro pozicija nėra tiek pavojinga ties tritaškiu, kaip pas australus, kur Aronas Baynesas pataikė. Iš kitos pusės – Nicolas Batumas ir Amthas M'Baye yra geri metikai.
O įžaidėjai, atakuojantys gynėjai ar lengvieji kraštai – visi jie meta.
– Prancūzijos rinktinėje daugiausiai meta Evanas Fournier – vidutiniškai renka po 16,3 taško – ir Nando de Colo (12,3 taško). Ar jie – tie pirmieji variantai puolime?
– Tai žaidėjai, kurie daugiausia žais du prieš du. Pirmoje vietoje – E.Fournier. Šie krepšininkai ir patys pelno daug taškų, o ypač N.de Colo daug sukuria ir kitiems.
– Visada kalbame apie savo priekinės linijos – Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio – pranašumą prieš kitus. Ar čia vėl turime stipriąją pusę?
– Prancūzai jau kitokie. Jie turi aukštesnių krepšininkų. R.Gobertas (215 cm) turi ilgas galūnes, yra aukštas, tad nebus taip lengva. Bet mes irgi turime ką prieš pastatyti.
– Pasigirdo nusiskundimų FIBA sistema, kad net ir keičiant miestus grafikas išlieka įtemptas. Kiek tai trukdo?
– Nemanau, kad reikia apie tai kalbėti. Nėra taip, kad vienoms komandoms – vienaip, o kitoms – kitaip. Visiems sąlygos vienodos, tad reikia prisitaikyti.
