Per LKL naujojo sezono atidarymo mačą pagerbtai trijulei plojo tūkstantinė sirgalių minia.
Padėkos ženklai įteikti buvusiam ilgamečiam dalininkui ir mecenatui verslininkui Alfonsui Armalui, aistringiausia sirgale vadinamai jo žmonai gydytojai Irenai Armalienei ir ilgamečiam buvusiam klubo direktoriui, prezidentui Adomui Klimavičiui.
Nors pergalę 94:63 išsivežė Kauno „Žalgiris“, ilgą kelią kartu nuėję bendražygiai vis tiek šypsojosi – svarbiausia, kad Šiauliai tebeturi krepšinio komandą.
Tebeturi krepšinį, kuris vienija ir garsina visame pasaulyje Lietuvos žmones.
„Buvome kaip viena šeima“, – apie daugiau kaip du dešimtmečius, praleistus kartu, pasakojo buvę ilgamečiai klubo vadovai A.Armalas ir A.Klimavičius, šimtus kartų išgyvenę ir pergalių euforiją, ir pralaimėjimo kartėlį.
Nugalėjo aistra krepšiniui
A.Klimavičius iki šiol mena tą 1994 m. pavasarį, kai pasibeldė į A.Armalo sodybą Krakėse (Kėdainių r.). Iki tol Radviliškio komandai vadovavęs treneris pasiūlė burti Šiauliuose tokį klubą, kuris būtų pajėgus varžytis LKL čempionate.
Į „Šiaulių plento“ vadovo namus A.Klimavičius beldėsi neatsitiktinai. Šiauliečiai kelininkai nuo 1984 m. jau išlaikė komandą „Kelininkas“, kuri žaidė žemesnėje lygoje.
Dar sovietmečiu A.Armalo nurodymu vietoj sandėlio iškilo krepšinio salė, už kurią tuometės KSV-4 įmonės vadovas atsipirko papeikimu.
Kai kūrėsi LKL, „Kelininkui“ su žaidžiančiuoju treneriu Antanu Sireika nepavyko prasibrauti į pajėgiausiųjų dešimtuką. Todėl buvo nutarta ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste kurti krepšinio klubą, burti naują komandą ir prašytis į lygą, kurioje jau žaidė Plungės, Šilutės ekipos.
Atkūrus nepriklausomybę kelininkai išgyveno sunkius laikus, bet A.Armalas dvejojo neilgai.
„Aistra krepšiniui nugalėjo. Pamaniau, tegul verčiau „Žalgiris“ važiuoja pas mus, nereikės žmonos Irenos į Kauno halę vežioti“, – juokavo pradžią prisiminęs verslininkas.
Pelnė varžovų pagarbą
Net 13 sezonų „Šiaulių“ komanda žaidė senutėlėje „Tauro“ salėje, kuri jau debiuto metais neatitiko LKL reikalavimų.
Tuomečiams Šiaulių miesto vadovams krepšinis ne itin rūpėjo. „Jei turite pinigų, kurkite komandą, o mums jos nereikia“, – A.Klimavičiui rėžė vienas miesto valdininkas, vėliau ne kartą šildęsis krepšininkų iškovotų trofėjų spindesyje.
Tad į pagalbą atėjo tie patys kelininkai. Amžinybėn jau iškeliavusio šviesaus atminimo ilgamečio klubo prezidento Algimanto Mikšio nurodymu pavaldiniai suvirino tribūnas, kad galėtų susėsti sirgaliai.
Kad „Šiaulių“ komanda būtų priimta į LKL, nemažai padėjo ir šviesaus atminimo Algimantas Ližaitis, davęs naujokams ne vieną patarimą, o pats užtaręs juos prieš senbuvius.
Pirmąjį sezoną šiauliečiai pradėjo turėdami vos 150 tūkstančių litų – tokią sumą dabar dažnas LKL klubas sumoka vienam ne pačiam brangiausiam žaidėjui.
Nepaisant to, kovingumu išsiskyrusi „Šiaulių“ ekipa jau debiuto sezone pelnė varžovų pagarbą, nes čempionatą baigė ketvirtoje vietoje.
Išgarsino duotas žodis
A.Armalui labiausiai įsiminė pirmieji sezonai, kai krepšinio alkani sirgaliai užtvindydavo tribūnas.
Aštrialiežuvių sirgalių replikos trikdė ne vieną svečių komandos strategą. „Gal jūs algas jiems mokate?“ – po rungtynių dėl patirto spaudimo priekaištaudavo svečiai.
Kukliais ištekliais vertęsis klubas didelių žvaigždžių neturėjo – žaidėjams tai buvo tarsi tramplinas aukštyn. Taip iš „Šiaulių“ į „Žalgirį“ iškeliavo Mindaugas Žukauskas, Donatas Slanina, o vėliau – Mindaugas Kuzminskas.
„Šiauliai yra universitetinis miestas, todėl prisikviesti jauną žaidėją buvo lengviau. Jie ne tik tobulėdavo krepšinyje, bet ir įgydavo išsilavinimą. Be to, mes visada laikėmės duoto žodžio, o garsas apie tai pasklido plačiai“, – pasakojo A.Klimavičius.
Žodžio laikytis nebuvo paprasta, nes atsikuriančios valstybės verslininkai negalėjo pasigirti milijonine apyvarta ir pelnu.
Kartą, kai reikėjo sumokėti išpirką už norimą lietuvį žaidėją, klubo prezidentas A.Mikšys nuėjo į rūsį, sudaužė šeimos taupyklę ir pažėrė ant stalo ilgai taupytus pinigus.
A.Armalas komandos legionierių Olegą Bulancevą netgi buvo apgyvendinęs savo šeimos bute – kad jam nereikėtų nuomotis būsto. Krepšininkų motina vadinta verslininko žmona gydytoja I.Armalienė po rungtynių laukdavo visas jėgas atidavusių žaidėjų su šokoladų glėbiu.
Medalių derlius – įspūdingas
Nuo antrojo sezono „Šiaulių“ komanda pradėjo varžytis Europos turnyruose. Tai irgi padėdavo prisikviesti sužibėti norinčių jaunų talentų. Troškimas patekti į krepšinio elitą „Šiaulių“ komandą garsino visame Senajame žemyne.
Ne vienas vakarietis kraipė galvą išgirdęs, kad šiauliečiai žaisti su Milano „Stefanel“ net 54 valandas kratėsi senutėliu autobusu. Kiekvieną centą skaičiuojančiam klubui skrydžiai lėktuvu buvo pernelyg didelė prabanga.
„Pirmus penkiolika metų vertėmės be miesto paramos. Ji atsirado vėliau, bet komanda gaudavo tik premijas už iškovotus medalius. Dabar situacija pasikeitė – miesto dalis sudaro apie pusę biudžeto“, – kalbėjo A.Klimavičius.
Nepaisant to, „Šiauliai“ yra sukaupę įspūdingą trofėjų lentyną – komanda laimėjo devynis LKL bronzos medalių komplektus, po triskart laimėjo BBL čempionų titulą ir bronzos apdovanojimus, keturis kartus iškovojo bronzą LKF taurės turnyre.
Geriausia prekė – krepšinis
Dešimtis talentingų užsieniečių į Lietuvą atvežusios komandos buvęs ilgametis vadovas A.Klimavičius sakė nenorintis įžeisti nė vieno, todėl paties geriausio neįvardijo.
„Akiai gražiausią krepšinį žaidusi komanda buvo 2009–2010 m. sezoną, kai runtyniavo broliai Mindaugas ir Saulius Kuzminskai, Derrickas Low, Deividas Gailius, Arvydas Šikšnius. Komanda žaidė tikrą kosminį krepšinį – abejonių dėl pergalės nebuvo, vienintelis neaiškumas buvo, ar įmesime 100 taškų“, – juokėsi ilgametis vadovas.
Verslininkas A.Armalas pažymėjo, kad krepšinis buvo ir yra tikrasis Lietuvos ambasadorius. Daugybę pasaulio šalių aplankęs ilgametis „Šiaulių plento“ vadovas sakė, kad net atokiausiame kampelyje žmonės Lietuvą sieja su tuo pačiu vienu žodžiu – „basketball“.
„Manau, kad krepšinis buvo nemenkas postūmis ir miestui.
Niekam abejonių nekyla, kad per krepšinį iškilo arena. Juk kartą net buvome gavę teisę žaisti Eurolygoje, bet neturėjome tam sąlygų“, – kalbėjo A.Armalas.
Sunkiausia – rasti rėmėją
Prieš trejus metus ilgamečiai bendražygiai A.Armalas ir A.Klimavičius pasitraukė iš „Šiaulių“ krepšinio klubo. Jis buvo perleistas krepšininko karjerą čia pradėjusiam ir baigusiam M.Žukauskui.
„Metas užleisti kelią jaunesniems“, – sakė iki šiol aistringai šiauliečius krepšininkus tribūnoje su žmona Irena palaikantis A.Armalas.
A.Klimavičius palinkėjo dabartiniams klubo vadovams rasti tokių pat rėmėjų: „Abejoju, ar dar yra tokių fanatikų kaip A.Armalas, I.Armalienė, A.Mikšys, Zigmas Petrauskas. Juk jų dėka į Šiaulius atvyko Maskvos CSKA, Milano „Stefanel“, Madrido „Estudiantes“, Cheronos „Akasvayu“ su Andrejumi Kirilenka, Dejanu Bodiroga, Gregoru Fučka, Ricky Rubio, Rudy Fernandezu, Marcu Gasoliu, kitos žvaigždės.“
Klube nebedirbantis, bet teisėsaugininkų kaltinimų dėl klubo finansinės veiklos sulaukęs A.Klimavičius neslėpė, kad tai girdėti yra skaudu.
„Aš sau asmeniškai nesu paėmęs nė cento.
Visi klubo kasoje buvę pinigai yra panaudoti krepšiniui – kad komanda būtų stipresnė, kad galėtume mesti iššūkį Europos ekipoms. Tikiu, kad tai įrodysiu ir teisme“, – vylėsi buvęs klubo vadovas.
Šiauliečiai šlavė bronzos medalius
1994 m. įkurtas „Šiaulių“ klubas savo gerbėjus trofėjumi pradžiugino po penkmetį trukusios sausros.
1999 m. pavasarį bronzinę seriją 1:2 Vilniaus „Sakalams“ pralaimėję šiauliečiai po metų LKL mažajame finale šventė pergalę 3:1 ir laimėjo pirmąjį medalių komplektą.
Po metų „Šiauliai“ dar kartą laimėjo LKL mažąjį finalą – 3:1 patiesė Alytaus „Alitos“ klubą.
Du kitus sezonus šiauliečiai negalėjo susigrąžinti vietos ant nugalėtojų pakylos, bet nuo 2004 m. iki 2010 m. iš jų LKL bronzos neatėmė nė vienas varžovas.
BBL turnyre šiauliečiai triumfavo šešis kartus: tris kartus pelnė auksą (2014, 2015 ir 2016 m.), tris kartus laimėjo mažąjį finalą (2005, 2006 ir 2010 m.).
Trofėjų lentyną užbaigia keturi LKF taurės turnyre laimėti bronzos apdovanojimai (2008, 2009, 2010 ir 2015 m.).
