Praėjusio sezono rezultatyviausio lygos žaidėjo titulą atsiėmęs amerikietis vasarą buvo išmestas iš Milano „Olimpia“ klubo.
Prieš tai po Europos nedidelius klubus keliavęs M.Jamesas apie save kalbėti privertė 2016-siais, kai Vitorijos „Baskonia“ klubo sudėtyje tempė ekipą į finalo ketvertą ir ten pusfinalyje nusileido Stambulo „Fenerbahce“.
Dabar iš Italijos išspirtas amerikieti apsistojo šį sezoną Eurolygos čempiono titulą ginsiančioje Maskvos CSKA ekipoje.
Tačiau nuoskaudos dėl E.Messinos elgesio krepšininkui išliko.
„Kas tarp mūsų su E.Mesina įvyko? Nenorėčiau apie tai kalbėti. Galiu tik pasakyti, kad aš taip nesielgčiau kitų atžvilgiu. Tai viskas – daugiau apie tai manęs neklauskite“, – kalbėjo žodžio kišenėje neieškantis JAV krepšininkas, savo twitter paskyroje ne kartą rašęs apie norimas kontraktų sumas.
Sport.ru portalas pasikalbėjo su CSKA naujoku, kuris tikrai žibės ir naujajame Eurolygos sezone. Pateikiame įdomesnius klausimus M.Jamesui.
– Milane jums sekėsi asmeniškai gerai, tačiau viskas baigėsi visiškai nekaip. Kodėl?
– Turi susidėti daug faktorių. Vienu svarbiausiu ekipos nesėkmių Eurolygoje faktoriumi buvo kelių lyderių traumos: nežaidė Nedovičius, Micovas, išėjo latvis Bertanis.
Iš esmės, iš trijų geriausių „Olimpia“ žaidėjų likau tik aš vienas. Padariau viską, ką galėjau, bet su tokiomis netektimis sunku laimėti. Sporte didelę reikšmę turi sėkmę.
– Laimėjote rezultatyviausio Eurolygos žaidėjo titulą. Kiek jis jums svarbus?
– Iš esmės – nesvarbus. Per pusę sezono aš, atrodo, vidutiniškai rinkau po 14 taškų, mažai mėčiau. Paprasčiausiai, tam tikru momentu komandai prireikė, kad viską imčiau ant savęs, mesčiau daugiau metimų ir rezultatyvumas šoktelėjo į viršų.
Gal ir malonu gauti trofėjus, tačiau svarbiausias dalykas – pergalės.
– Jūs perėjote į komandą, iš kurios laukia tik pergalių Eurolygoje ir joje jūs turite tapti lyderiu. Ar galite perkalbėti tuos žmones, kurie jus vadina „šiukšlių metikų“ ir tikina, kad jūs būsite komandos problema?
– Nenoriu nieko perkalbinėti. Taip, aš metikas. Visose komandose aš surasdavau galimybes mesti į krepšį ir būti lyderiu. Ir nesvarbu, kokį vaidmenį man buvo numatę treneriai.
Manau, kad toks stereotipas apie mane susidarė po sezono Milane. Kai žaidžiau „Baskonia“ ar „Panathinaikos“ ekipose, visada rasdavau galimybių padėti komandai, visur mano veiksmai turėjo pozityvios jėgos ir efekto galutiniam rezultatui.
Tiesiog neįtikėtina, kaip vienas netipinis sezonas gali pakeiti nuomonę apie žaidėją.
– Kai tik tapo aišku, kad jūs ateinate į CSKA, strategas Dimitris Itoudis pasakė keistą frazę – „Jamesas sutiko su mūsų sistemos reikalavimais“. Ką tai reiškia?
– Su strategu puikiai bendradarbiauju. Mano manymu, aš pilnai adaptuojuosi trenerio reikalavimams. Ir kita pusė manęs niekuo nespaudžia: mano darbas susirasti nelygius žaidėjų apsikeitimus ginamaisiais ir mušti per tą vietą. Patikėkite, aš tai moku daryti.
– Amerikietis Europoje – kur jums labiausiai patinka gyventi šiame žemyne?
– Mano mėgstamiausia vieta – Atėnai. Ten ir oras geras, ir jausmas, kad gyveni su žmonijos istorija. Komfortiška.
– Ir išprotėję Atėnų sirgaliai?
– Aš kažkaip jau įpratau, įpratau, kad žmonės labai emocionaliai reaguoja į žaidimą, palaiko savąją komandą. Dėl to niekada nejaučiau jokio spaudimo, man net patiko. Kitą vertus, niekas negali reikalauti iš manęs daugiau, nei aš pats.
– Ko jums trūksta Europoje?
– Šeimos, draugų. Pradžioje buvo sunkoka, bet per tiek metų pripratau, stengiuosi maksimaliai mėgautis vasara.
– Jūs garsėjate tuo, kad nebijote viešai reikšti savo finansines pretenzijas klubams. Europoje tai nepriimta. Kam jums to reikia?
– Paprasčiausiai aš tikiu, kad reikia kalbėti apie tai, kas yra svarbu. Manau, kad esu vienas geriausių Europos žaidėjų. Jei esu geriausias, tai ir turi atitinkamai gauti pinigų. Kodėl aš turiu tylėti, jei turi tokią nuomonę?
– Jūs esate LeBrono Jameso gerbėjas. Rašėte, kad jį reikia gerbti būtent už tai, ką jis daro už aukštės ribų. Paaiškinkite, ką jis daro už aikštės ribų?
– Visų pirma, nesu jo gerbėjas. Man labiau patinka Kevinas Durantas, Kyle'as Irvingas, Damianas Lillardas ar Devinas Bookeris.
– D.Bookeris?
– Taip. Tai, kad jis žaidžia blogoje komandoje nereiškia, kad jis nemoka žaisti. Antrą – L.Jamesas yra geriausias pasaulio krepšininkas. Kaip jo galima nevertinti? Jei jūs norite jį pašiepti, vadinasi su jumis kažkas negerai.
– Jis geriausias krepšininkas, o jūs kalbate apie jo veiksmus už aikštės ribų. Kiek mes matome, už aikštės ribų jis ieško žvaigždžių sau į pagalbą, ieško klubų, kurie duotų jam pačius geriausius šansus laimėti NBA titulą, pastoviai inkščia...
– Gal ir taip, tačiau aš kalbu apie jo visuomeninę veiklą. Jis daug daro žmonėms. LeBronas turi nuosavą mokyklą. Kiek NBA krepšininkų gali pasakyti, kad jie turi nuosavą mokyklą?
– Kalbama, kad NBA komanda diskreditavo save pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje. JAV rinktinė sužaidė tragiškai, tas pats Jokičius – taip pat...
– Nesąmonė. Ameriką į čempionatą neatsivežė geriausios savo sudėties ir treneriams neužteko laiko sudėlioti pačią komandą.
Aš nekalbėčiau apskritai apie NBA. Paprasčiausiai: jei „Toronto Raptors“ žaistų su CSKA, ji įveiktų Maskvą 30 taškų skirtumu.
– Net ir tada, jei CSKA žaistumėte jūs?
– Aš kalbu hipotetiškai.
– Jūs pastoviai internete bendraujate su vyrukais, kurie „važiuoja“ ant jūsų savo komentarais. Kam jums to reikia? Jums patinka, kai ant jūsų pila pamazgas, gaunate blogą energiją?
– Visiškai ne. Manęs visiškai neliečia, ką jie ten galvoja apie mane – aš nepykstu ant jų, man apskritai yra tas pats, ką tie žmonės rašo ir galvoja. Aš tik stengiuosi būti teisingu jų atžvilgiu ir jiems atsakau. Ir atsakau, ką galvoju.
Man net visiškai nesvarbu, kaip jie reaguos į tą atsakymą. Tačiau aš galvoju, kad normalūs sirgaliai vertina mano atsakymus, vertina, kad esu atviras.
– Visą gyvenimą jūs esate neįvertintas. Kodėl?
– Man atrodo, tai todėl, kad esu nepanašus į tai, ką visi matė. Aš amerikietis, aš žaidžiu ne taip, kaip bet kas Europoje. Man patinka sunkūs metimai.
Žmonėms nepatinka tai, ko jie nesupranta, todėl jie galvoja apie mane blogiau.
Reikia paprasčiausiai suprasti, kad aš nežaidžiu taip, kai Dimitris Diamantidis, Vassilis Spanoulis ar Šarūnas Jasikevičius. Ir tai nedaro mane blogesniu už šiuos krepšininkus. Taip, aš žaidžiu kitaip, ir kas?
Ir dar noriu pasakyti, kad apie mane sklinda kalbos, kad turi didelį ego – esu egoistas ir niekam neduodu aikštėje kamuolio, pats noriu mesti iš bet kurios situacijos.
Taip, turiu tikrai didelį ego, su tuo net nesiginčiju. Bet ir nereikia perdėti mano egoizmo. Visi, su kuriais aš žaidžiau, man sakė: „Galvojome, kad bus blogiau“.
– Kas jums savyje nepatinka?
– Per daug kas. Nenorėčiau apie tai kalbėti. Kam to reikia...
– Kai kas jūsų klausė internete – kur norėtumėte žaisti labiau: Eurolygos klube, kuris pretenduoja į finalo ketvertą ar sėdėti ant suolo NBA finalo varžybų ekipoje? Jūs atsakėte: „Noriu būti laimingu“. Ką tai reiškia?
– Būti laimingu – būti paklausiu. Žaisti komandoje ir suprasti, kad galima pasitikėti rytojaus diena, žinoti, kad tavimi bando remtis, su tavimi gerai elgiasi ir tavęs neapgaudinėja.
Bet ne tada, kai nežinai, kas bus rytoj. Taip buvo su manimi „Phoenix Suns“ klube. Kaip ir visiems, man svarbiausia yra ramybė dėl rytojaus.
