Nieko nuostabaus, kad Vokietijos klubas stengiasi pasisemti idėjų iš „Žalgirio“, o iš jo direktoriaus prašyti patarimų. Mat „Žalgiris“ ALBA vadovui atrodo kaip pavyzdys, kuomet kalbama apie sukuriamą krepšinio produktą.
ALBA Berlyne tapo vienijančia jėga, kuri neskirstė žmonių į gyvenančius rytų ar vakarų pusėje, o klubą palaikė tiek vieni, tiek ir kiti. Taip jau sutapo, kad Berlyno sienos griuvimas sutapo ir su ALBA klubo ilgo kelio pradžia.
Ir ta pradžia Vokietijos sostinės klubą atvedė iki žaidimo Eurolygoje, ALBA džiaugiasi gausiai į rungtynes ateinančiais žiūrovais, o po ekipos sparnu dirba daugybę vaikų trenerių. Berlyno komanda yra smarkiai įsisukusi į vietinės bendruomenės gyvenimą.
57-erių M.Baldi buvo ALBA klube nuo pat pradžių ir jo atliktas darbas neliko neįvertintas. 2009 ir 2015 metais specialistas atsiėmė geriausio Eurolygos klubo vadovo apdovanojimus.
Lrytas.lt skaitytojų dėmesiui – pokalbis su ALBA vadovu apie Eurolygos bėdas, lietuvius Vokietijos komandoje, santykį su „Žalgiriu“ ir konkurenciją su „Bayern“.
– Nesate naujokai Eurolygoje, tačiau sugrįžote po pertraukos. Dabar jau pasikeitęs formatas, dalyvauja 18-a komandų. Kiek esate patenkintas sezono startu Eurolygoje?, – buvo paklausta M.Baldi.
– Esame labai laimingi, kad sugrįžome į Eurolygą. Aš asmeniškai labai vertinu tai, nes čia žaidžiamas geriausias krepšinis su savo intensyvumu, skirtingų taktikų gausa, žaidžia aukšto pajėgumo žaidėjai. Galbūt Eurolyga nėra toks šou kaip NBA, bet čia visi dirba norėdami laimėti. Tas man patinka.
Mūsų tikslas yra išlikti Eurolygoje. Žinoma, susiduriame ir su problemomis. Jūs LKL pirmenybėse turite tik 10-imt komandų, pas mus žaidžia 18-a. Galiu pasakyti, kad dabar per dvi savaitės sužaisime septynerias rungtynes. Mūsų lyga yra konkurencinga ir natūralu, kad nepavyksta viso sezono metu išlaikyti to Eurolygoje rodomo intensyvumo.
Pastaruoju metu nesiseka mums su traumomis ir mūsų baterijos prigeso. Nebuvome pratę žaisti tokiame lygyje kiekvieną savaitę. Europos taurėje irgi buvo stiprių komandų, bet buvo ir tokių, su kuriomis žaisti yra lengviau.
Eurolygoje kiekvienos rungtynės yra aukščiausio lygio.
– Ar ateityje bus sunku ALBA komandai išsilaikyti Eurolygoje?
– Turėjome kalbų ir su lygos vadovais, tačiau jie turi nuspręsti kokiu keliu nori eiti. Manau, kad yra aiškus kelias. Bėda dabar, kad yra komandų, kurios jau žino, kad kelerius metus žais Eurolygoje ir jiems dėl to yra lengviau prisikviesti žaidėjų, susirasti rėmėjų.
Tada yra kita grupė klubų, kurie nėra užtikrinti ar žais Eurolygoje kitą sezoną. Šiuo metu 11-a žino savo likimus, 7-ios nežino. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra bėda, nes tos 11-a komandų su A licencijomis visuomet turės pranašumą.
– Ar nėra nuogąstavimų, kad plečiantis Eurolygai, klubams vis sunkiau seksis derinti žaidimą vietiniuose čempionatuose?
– Yra. Galbūt ne iš mano pusės, bet iš vietinių čempionatų pusės. Be to tam tikra atsakomybė dėl krepšinio populiarumo tenka ir Eurolygai. Ji tą žino. Dabar nebebus dalinamos vietos Eurolygoje per nacionalinius čempionatus ir tai kelia tam tikrus klausimus į kuriuos neturime atsakymų. Pavyzdžiui, jei visuomet dvi komandos ateis iš Europos taurės, tai kas tuomet kris žemyn? A licencijas turintys klubai? Nemanau, tad šiai dienai atsakymų dėl šių dalykų dar neturiu.
Mano galva, geriausios šalies komandos turėtų žaisti vietiniuose čempionatuose, vien tam, kad išlaikyti krepšinį aukštumoje. Aišku, įmanomi visokie variantai, kaip žaidimas tik nuo aktrintamųjų etapo, bet tai turėtų būti apkalbėta ir įvertinta.
– Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu kalba, kad 16-a komandų turėtų turėti ilgalaikes licencijas. Jis šiuo metu vieši Berlyne ir galbūt ketina jums pranešti džiugių naujienų?
– Bent jau mano žiniomis, tai ne. Niekada negali žinoti, tačiau jis čia yra, dėl to, kad jis viską nori žinoti apie komandas Eurolygoje. Bandymas suprasti lygos klubus yra viena iš jo buvimo priežasčių.
– ALBA yra žinomiausias krepšinio klubas Vokietijoje, tačiau ilgalaikę licenciją Eurolygoje gavo Miuncheno „Bayern“ komanda. Nėra skaudu dėl to?
– Aš pasakysiu taip, kad Eurolyga ateityje turėtų atsigręžti į klubus, kuriais gali pasitikėti. Turime skaudžių pavyzdžių, kur vieno žmogaus išlaikomi klubai tiesiog pradingo, kaip kad nutiko su Stambulo „Darussafaka“. Tačiau „Bayern“ komanda yra ta, kuria galima pasitikėti, tad man toks Eurolygos sprendimas buvo suprantamas.
Nesu svajoklis, žinau kaip viskas vyksta, tad šiuo atveju nugalėjo stiprūs ekonominiai svertai.
Bet iš kitos pusės, reikia pasižiūrėti į ilgalaikę perspektyvą norint išlaikyti stabilumą. Nes tokių vienadienių projektų su pinigais tikrai bus, tik kiek jie ilgai išsilaikys?
– Atrodo, kad ALBA klubas turi panašią filosofiją kaip Kauno „Žalgiris“. Ar tenka konsultuotis su Pauliumi Motiejūnu?
– Taip. Labai gaila, kad dėl Eurolygos vadovo atvykimo į Berlyną negalėsiu susitikti su Pauliumi. Tikiuosi, kad tą pavyks padaryti kai nuvyksiu į Kauną. Jis yra vienas iš geriausiai vertinamų klubų vadovų Eurolygoje. Man patinka tai, ką jis sukuria.
Sakykime, jis yra pagrindinis veikėjas buriant viską: trenerį, miestą, rėmėjus. Žinoma, man patinka apskritai pats „Žalgirio“ žaidimas, jų aistra. Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur krepšinis yra tikroji aistra ir kai atvyksti į Lietuvą, tai pirmiausia ekranuose ir matai krepšinį. Tą galima pajausti arenoje. Kiekvienas supranta žaidimą.
Paulius yra vienas iš tų vyrukų, kuris iš to sugeba gauti naudos ir sukurti puikų produktą. Aš mėgstu jį ir kaip žmogų. Jis yra tas vadovas, kuriuo galima pasitikėti, jis gali pasiūlyti idėjas, kritiškai patarti.
– Prancūzijos leidinys „L'equipe“ paskelbė visų Eurolygos klubų biudžetus. Teigiama, kad ALBA turi apie 11 milijonų, o „Bayern“ – apie 23. Tai atitinka tikrovę?
– Ir mes, ir jie turi didesnius biudžetus. Mūsų yra apie 15 milijonų, „Bayern“ – apie 25-27 milijonus eurų. Tačiau iš mūsų biudžeto pinigai nėra skiriami vien tik tai pagrindinei komandai. Mes turime visą sistemą jaunimo trenerių, dirbančių su vaikais. Esame socialiai atsakingi savo bendruomenėje. Visai tai vėliau grįžta ir mūsų biudžetas auga.
Mūsų sistemoje dirba 120 jaunimo trenerių, iš kurių 90 gauna pilnus atlyginimus. Darželiuose per mūsų klubą sportuoja apie 10 000 vaikų kiekvieną savaitę. Pagal krepšinio sekcija, tai esame didžiausias klubas Vokietijoje.
– Jūsų komandoje prieš kelis sezonus žaidė Marius Grigonis, dabar turite Roką Giedraitį. Ką galite pasakyti apie šiuos vyrukus?
– Visi klube mylėjo Marių. Jis buvo ypatingas žaidėjas. Aš matau kai kurias „Žalgirio“ rungtynes, kai kamuolys yra duodamas jam ir jis sprendžia dvikovos baigtį. Tas pats buvo ir čia. Kartais Marius atrodydavo drovus, o tada staiga sprogdavo. Tikrai Marius turi ypatingą krepšininko charakterį ir dėl to žmonės jį mėgo. Žmonės verkė, kai M.Grigonis paliko komandą.
Kuomet atvyko R.Giedraitis, buvo kalbama, kad pažiūrėsime kaip atrodys, bet dabar jis man labai patinka. Jis yra kitokio stiliaus žaidėjas, bet turi savo aistrą ir meistriškumą. Turi savo humoro jausmą, be to, jis mėgaujasi būdamas komandoje. Vasarą Rokas turėjo kitų pasiūlymų, tačiau jis liko ALBA gretose. Jam patinka čia ir tas jaučiasi.
– Ar sieksite išlaikyti Roką ALBA gretose ir toliau?
– Bandysime, bet niekada nežinai, kaip bus. „Žalgiris“ juk irgi su tuo susiduria. Sužaidžia krepšininkas gerą sezoną komandoje ir kitą jis jau „Barcelona“ gretose. Taip ir vyksta dalykai sporte.
– Kaip pavyksta į Eurolygos rungtynes futbolo šalyje pritraukti po 10 000 žiūrovų?
– Na Berlynas yra labai gyvas miestas, o jame kasdien įvyksta 2 tūkstančiai renginių. Galbūt žmonės nėra itin turtingi čia ir jie apgalvoja, kur galima išleisti tuos 20 eurų. Ypač, kai Berlyne yra daugybė sporto komandų ir yra į ką pasižiūrėti, bet mes kuriame savo bendruomenę, įtraukiame šeimas, turime tiesioginį ryšį, einame į darželius, mokyklas.
Sukūrę stiprią bendruomenę ir turime tokius rezultatus.
– Žvelgiant į ALBA pavyzdį, ar krepšinis Vokietijoje ateityje galėtų mesti iššūkį futbolui pagal populiarumą?
– Niekada nesakau niekada. Bet mums dar labai toli iki to. Jei futbolo transliacijos šalyje buvo parduotos už 1,3 milijardo eurų keleriems metams, tai krepšinyje – 5 milijonai.
Tai milžiniškas skirtumas. Manau, kad krepšinis greitu metu atsidurs antroje vietoje. Tiesa, ledo ritulys vis dar yra labai populiarus. Kai atsidursime antroje vietoje, tada galime galvoti apie iššūkį futbolui, bet tą jau reikės daryti kažkam kitam, nes būsiu senas (juokiasi, – red. pastaba).
Tiek Kauno „Žalgiris“, tiek Berlyno ALBA šiame Eurolygos sezone po 10-ies turų iškovoję po tris pergalės ir turnyro lentelėje rikiuojasi greta. Ketvirtadienį abu klubai surems ginklus tarpusavyje Berlyne.
Rungtynės prasidės 21 valandą Lietuvos laiku.
