Praėjusį sezoną stipriausia Europos krepšinio lyga nusprendė plėstis ir papildomos ilgalaikės licencijos buvo suteiktos Vilerbano ASVEL ir Miuncheno „Bayern“ komandoms. Ketvirtadienį prieš Kauno Žalgirio ir Berlyno ALBA komandų dvikovą J.Bertomeu patikino, kad šis sprendimas pasiteisino.
„Visi skaičiai byloja, kad padidėjo žiūrovų skaičius, gavome geresnius televizijos pasiūlymus. Tai yra pozityvūs dalykai“, – sakė Eurolygos vadovas.
J.Bertomeu žurnalistams atsakė į klausimus ir atskleidė, kas ateityje galėtų gauti ilgalaikes licencijas, papasakojo apie Eurolygos plėtros kryptis ir įvertino neeilinę Pirėjo „Olympiakos“ situaciją.
– Minėjote, kad Eurolyga norėtų turėti 16-a klubų, kurie turėtų ilgalaikes licencijas. Ar Berlyno ALBA komanda gali tikėtis artimiausiu metu tokios licencijos?, – buvo paklausta J.Bertomeu.
– Turime tokią viziją. Norint sudaryti bendrą lygos vaizdą, reikia turėti 16-ą komandų, kurios turėtų lygias teises. Mes norime pridėti dar tris komandas prie esamų 11-os. Be to, Vilberbano ASVEL ir Miuncheno „Bayern“ yra bandomajame laikotarpyje.
Tačiau Berlyno ALBA yra viršūnėje tų kandidatų sąraše, kurie galėtų gauti ilgalaikę licenciją. Dar liko padaryti keletą darbų, tačiau esu užtikrintas, kad ateityje turėsime jiems gerų žinių.
Tačiau noriu paaiškinti, kad tai tikrai dar nebus kitais metais.
– ALBA treneris Aito Garcia Renesesas skundėsi, kad tenka žaisti labai dažnai ir rungtynių grafikas yra labai įtemptas. Ar yra kokie sprendimo būdai šiai bėdai?
– Kad surasti sprendimą, reikia, kad tai būtų problema. Jei paklausi žaidėjų, tai jiems tai gali nebūti bėda. Kalendorius visuomet yra ginčytinas objektas. Negalime neigti, kad prisidėjus dviem klubams Eurolygoje ir padidėjus rungtynių skaičiui neiškilo bėdų derinant tvarkaraščius su nacionaliniais čempionatais.
Bet iš kitos pusės, Eurolygos rungtynėse susirenka daugybę žiūrovų ir vargu ar nacionaliniuose čempionatuose pavyktų klubams išlaikyti tokius vidurkius.
Vis dėl to, Eurolygos žaidėjams, treneriams ir klubams reikia suprasti, kad tokia yra realybė ir ją priimti.
– Minėjote, kad ateityje dvi Europos taurės komandos kils į viršų, o dvi kris žemyn iš Eurolygos. Tačiau jei paskutinę vietą užims ilgalaikę licenciją turintis klubas, kaip bus tada?
– Klubai su ilgalaikėmis licencijomis bus saugūs.
– Ar galvojama apie komandų skaičiaus didinimą Eurolygoje artimiausiu metu?
– 18-os komandų formatas netolimoje ateityje tikrai liks, nes didesnis skaičius reikštų problemas derinant žaidimą nacionaliniuose čempionatuose.
– Kokie dar klubai gali pretenduoti gauti ilgalaikes licencijas?
– Manau, kad Eurolyga buvo labai aiškiai pasakius, kad yra rinkos, kuriose norėtume plėstis, tačiau iš kitos pusės yra tradicinės rinkos.
Iš pirmos kategorijos tai – Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Norime, kad Vokietija turėtų du klubus, mums tai yra svarbu. Aišku, turime svajonę turėti komandą Jungtinėje Karalystėje, nors ten ir nėra krepšinio tradicijų.
Kitoje kategorijoje yra Rusija ir Adrijos lygos regionas.
– Kaip vertinate „Olympiakos“ situaciją, kuomet klubas iš esmės žaidžia šiame sezone tik Eurolygoje?
– Reikia suprasti, kad tai liečia tik Graikijos vidinius reikalus. Vienintelis dalykas, tai kad mes negalime perimti jų problemų. Toks buvo jų sprendimas ir mes negalime kištis bei būti jo paveikti.
