Kauno „Žalgiris“ Maskvos srities Mytiščiuose esančioje arenoje krito nuo Rimo Kurtinaičio vedamo „Chimki“ klubo 74:83 ir jau patyrė devintąją nesėkmę iš eilės.
Pralaimėjimų seriją kauniečiams taip užsitęsė, kad jie tapo vieninteliai, kurie Eurolygoje turi vos 3 laimėjimus ir todėl dabar jau žais autsaiderių vaidmenyje.
Šios dienos dvikovą Rusijoje tiek „Chimki“, tiek ir žalgiriečiai pasitiko būdami ne itin geros nuotaikos – R.Kurtinaičio komanda taip vadinamoje sunkiojoje savaitėje pergalę padovanojo namie žaidusiai Pirėjo „Olympiakos“ po pratęsimo, nors likus kovoti vieną minutę pirmavo 9 taškais.
„Žalgiris“ pralaimėjo „Anadolu Efes“ atstovams ir bent jau mąstė, kad blogąją seriją įmanoma nutraukti būtent mače su „Chimki“
Šeiminininkai labai greitai pabėgo 13:4, tačiau kauniečiai kantriai gynėsi, naudojosi oponentų klaidomis vis prisivydavo Rusijos ekipą iki vieno metimo arba vėl leisdavo jai pabėgti vienženkliu skirtumu.
Trečiame kėlinyje po Luko Lekavičiaus taškų rezultatas pagaliau tapo lygus 49:49, tačiau Stefavo Jovovičiaus ir Aleksejaus Švedo pastangomis „Chimki“ jau katvirtajame susikrovė net 11 taškų pranašumą – 60:49.
„Chimki“ buvo padidinę persvarą iki 68:56, tačiau „Žalgiris“ vis dar atsisakė kapituliuoti, tačiau galiausiai iškėlė baltąją vėliavą.
Kauniečius tiesiog sudraskė du žaidėjai – Aleksejus Švedas ir Stefanas Jovovičius, kurie pelnė po 25 taškus.
„Aš atsakingas Kauno komandoje už žaidėjus, sutarčių pasirašymus ir aš jais ir toliau tikiu. Vieni pradeda žaisti greičiau, kitų reikia laukti iliau. Bet kito kelio nėra – reikia laukti ir tikėti. Žinoma, jau laikas pradėti kalbėti ir apie nepataikytus metimus.
Jau yra kažkelinta gruodžio diena, aš apie tai nešnekėjau, tačiau tai yra absoliutus košmaras. Meta geri metikai ir nepataiko.
Netikiu jokiomis karmomis – turi krepšininkai pataikyti 40 procentų taiklumu. Mes kuriame galimybes, mėtome, tačiau mus baudžia metimais, o ne mes. Bet kitą vertus, treniruotėse visi meta, pataiko, o kai reikia – nieko“, – be emocijų kalbėjo Š.Jasikevičius.
- Bet mačuose yra problemos...
- Trūksta vedlio, žiauriai trūksta vedlio, lemiamais momentais sulūžtame, kur, atrodo, vedlys gali patempti. Kitaip neturime, ką daryti, jokių burtų lazdelių nėra, reikia kantriai eiti toliau dirbti, kantriai dirbti, komanda susikuria šansus laimėti, bet jų nepaimame.
– Jūs kaip buvęs žaidėjas su geru pataikymu esate turėjęs tokių sunkių akimirkų? Kaip jas pereiti, kaip persilaužti?
– Aš netikiu psichologijomis – eini ir mėtai, jie irgi eina ir mėto. Tikrai mūsų žaidėjai, beveik esu įsitikinęs, mėto daugiau nei kitos komandos. Bet... Reikia pataikyti.
– Iš ko tikimės lyderio vaidmens?
– Sunku pasakyti, pavardėmis nevardinsiu, ką reikia, pasakau už uždarų durų. Vedlio trūksta, ypač – sunkiais momentais.
– Nigelis Hayesas po mačo tikino, kad iš savęs tikisi didesnio indėlio puolime. Ko jam reikia, kad pagaliau tai padarytų?
– Jam reikia pataikyti tritaškį arba mesti geresniu procentu.
– Kiek netikėti buvo Stefano Jovičiaus penki taiklūs tolimi metimai iš šešių?
– Nebuvo ten didelės rizikos.
– Devyni pralaimėjimai iš eilės. Kaip „Žalgiris“ išlaiko juos, kaip nepalužta?
- Jie dirba gerai, vienintelis dalykas, kur turiu problemą treniruotėse, tai momentai, kur reikia galvoti ir priimti kažkokius taktinius sprendimus. Bet tai yra logiška, jie visi yra jauni, tiksliau, dauguma jaunų. Jie žiauriai stengiasi, dirba, negaliu sakyti, kad per 2 mėnesius buvo treniruotė, į kurią komanda neatėjo. Pataikome – per treniruotes.
– Kiek esate patenkinta Jocko Landale’o progresu?
– Gerai, atrodo, galėtų dar geriau. Pabrėžiu, mes tikime naujokais, matome juos savo ateityje, bet reikia laukti.
Gal šiemet nepateiksime stebuklų, bet reikia laukti, kito kelio mes neturime. Nėra kažkokių burtų lazdelių. Pastaraisiais metais mes perlipdavome save 2–3 aukštais, o šiais metais kol kas neperlipame. Mūsų žaidimas nėra toks blogas – reikia tik pataikyti.
– Kaip jūs šioje pralaimėjimų serijoje vertinate komandos ir vadovų pasitikėjimą?
– Ką man daugiau galvoti? Ateina kitos rungtynės ir joms ruošiesi. Esu labai patenkintas žaidėjų atsidavimu, kad jie eina ir ėjo kovoti.
Atrodė, kabinomės į rungtynes net ir su visu jaunatviškumu. Bet ateina laikas, kai vienoje pusėje nepataikai, kitoje – dukart nepakyli ant A.Švedo ir gauni. Mes metame laisvi, jie – nelaisvi, bet sakau, tokie jau metai. Tai reikia praeiti, šitą reikia perlipti
– Jūs pats kaip žaidėjas esate buvęs panašioje situacijoje su komanda?
– Ne, man tai pirmas sykis.
